Per daugiau nei dvejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją Ukraina lėtai, bet nuosekliai praranda teritorijų kontrolę rytiniame Donbase.
Kyjivas taip pat patiria vis didesnį spaudimą parengti išėjimo iš krizės strategiją, kuri, pasak V. Zelenskio, turi prasidėti nuo didesnės Vakarų sąjungininkų paramos.
„Ukraina yra pasirengusi tikrajai diplomatijai, bet, kad ją įgyvendintume, turime būti stiprūs“, – sakė V. Zelenskis, susitikęs su 27 ES šalių lyderiais.
„Rusija imsis diplomatijos tik tada, kai pamatys, kad nieko negali pasiekti jėga, – pridūrė ukrainiečių lyderis. – Toks yra planas. Būtent to reikia, ir mes turime sukurti tinkamas sąlygas šiam karui užbaigti.“
„Tinkamas kelias į priekį“
Anksčiau V. Zelenskis lankėsi Vašingtone, Paryžiuje, Berlyne, Romoje ir Londone, kur didžiųjų šalių vadovams pristatė savo pergalės planą. Tačiau jis dar neužsitikrino Vakarų sostinių paramos, o ukrainiečių lyderio prašymas nedelsiant pakviesti Ukrainą į NATO daugeliui atrodo šiuo metu sunkiai įgyvendinamas žingsnis.
Po derybų su ES lyderiais V. Zelenskis nurodė, kad daugelis Bendrijos narių išreiškė paramą Kyjivo pergalės planui.
Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) žurnalistams sakė, kad dauguma bloko narių patvirtino savo paramą Ukrainai ir mano, kad V. Zelenskio „pergalės planas yra tinkamas kelias į priekį“.
Neseniai ES patvirtino planą, pagal kurį Ukrainai bus paskolinta iki 35 mlrd. eurų, panaudojant įšaldytą Rusijos turtą. Tai yra dalis didesnės 50 mlrd. (46,2 mlrd. eurų) JAV dolerių iniciatyvos, dėl kurios birželį susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalys.
Tačiau susitikimo metu buvo ir tokių, kurie nepritarė V. Zelenskio pateiktam pergalės planui.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad V. Zelenskio pateiktas planas jam kelia siaubą. Jis taip pat paragino Prancūziją ir Vokietiją „visos Europos Sąjungos vardu kuo greičiau pradėti derybas su rusais“.
Vėliau ketvirtadienį V. Zelenskis prisijungė prie NATO šalių gynybos ministrų susitikimo, o po to turi surengti bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute).
M. Rutte pavadino Ukrainos pergalės planą tvirtu signalu, tačiau pridūrė, kad tai nereiškia jo pritarimo visam planui.
Pasiūlymą sudaro penki punktai: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.
Tačiau visas tekstas dar nepaskelbtas, kelios pergalės plano dalys tebėra įslaptintos.
„Dabar negaliu atsakyti“
Liepą Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso nariai pareiškė, kad Ukraina negrįžtamai eina narystės NATO link.
Tačiau Jungtinės Valstijos ir Vokietija nepritaria neatidėliotinam Ukrainos įstojimui į NATO, teigdamos, kad tai faktiškai įtrauktų Aljansą į karą su Rusija.
Ketvirtadienį M. Rutte dar kartą pakartojo NATO poziciją, sakydamas, kad Ukraina vieną dieną taps jos nare.
„Būtent dėl to, kada – dabar negaliu atsakyti“, – teigė Aljanso vadovas.
Tačiau mažai tikėtina, kad JAV pozicija pasikeis – nepriklausomai nuo to, ar prezidento rinkimus laimės Kamala Harris (Kamala Haris), ar Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Be to, nuogąstaujama, kad jei rinkimuose triumfuos D. Trumpas, Vašingtono parama Ukrainai gerokai sumažės.
Ukrainos sąjungininkai puikiai supranta, kad laikas yra labai svarbus, perspektyvoms mūšio lauke darantis vis liūdnesnėms.
M. Rutte sakė, kad NATO ir toliau daugiausia dėmesio skiria karinės paramos Ukrainai teikimui. Pasak jo, ši parama skirta „užtikrinti, kad, jei Zelenskis ir jo komanda nuspręstų aptarti su Rusija, kaip tai užbaigti, jie tai darytų iš jėgos pozicijų“.
Nepaisant Ukrainos prašymo sustiprinti savo oro gynybos sistemas, tikėtina, kad Kyjivas šią savaitę nesulauks jokių naujienų iš NATO.
„Pergalę ar pralaimėjimą galima apibrėžti įvairiai“
Kai kurios NATO narės mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesėkmės karo metu jau yra pakankama priežastis siekti derybų, o ne tęsti karą.
„Pergalę ar pralaimėjimą galima apibrėžti įvairiai“, – sakė vienas NATO pareigūnas.
NATO susitikimo išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) paragino ieškoti būdų, kaip užbaigti karą, įskaitant derybas su V. Putinu.
Tačiau, pasak vieno NATO diplomato, kitos Aljanso narės baiminasi, kad derybos su Rusija be visiškos pergalės Ukrainoje būtų padrąsinantis signalas Maskvai, neatgrasantis pulti kitų valstybių.