Volodymyras Zelenskis: buvo istorinė diena

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

„Labai tikėtina“, kad Jungtinė Karalystė (JK) į NATO pajėgas Estijoje, turinčias atgrasyti Rusiją, įtrauks dar kelis šimtus karių, tačiau dalis jų gali būti dislokuoti pačioje JK, atskleidė gynybos sekretorius Benas Wallace'as, skelbia „Sky News“.

B.Wallace'as sakė, kad sąjungininkai svarsto galimybę dar labiau padidinti karinių dalinių, dislokuotų visame rytiniame Aljanso flange, tinklą, kuris jau buvo gerokai sustiprintas po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį.

Didžioji Britanija vadovauja vadinamajam priešakinių pajėgų daliniui Estijoje, kuriame yra dvi kovinės grupės, kurių kiekvieną sudaro beveik 1 000 karių. Pridėjus trečią kovinę grupę, ji taptų brigada.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketina pranešti Rusijos vyriausybei, kad ji neturėtų vykdyti Brahimui Saadoune'ui paskirtos mirties bausmės.

B.Saadoune'as buvo nuteistas mirties bausme kartu su britais Shaunu Pinneriu ir Aidenu Aslinu už tai, kad kovojo Ukrainos pajėgų pusėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Nežinoma, ar Sh.Pinneris ir A.Aslinas pateikė prašymus teismui.

Šiuos tris vyrus kovojant Mariupolyje paėmė į nelaisvę Rusijos remiami separatistai ir apkaltino juos buvus samdiniais.

B.Saadoune'as yra Maroko pilietis, jis 2019 m. persikėlė į Ukrainą studijuoti Kyjive.

Vėliau jis pradėjo karinius mokymus ir buvo dislokuotas prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-osios jūrų pėstininkų brigados Mariupolyje.
 

Ukraina pajuto keturių galingų Europos šalių paramą vienu metu, o ketvirtadienis, kai su Rusija kovojančioje Ukrainoje lankėsi Europos lyderiai – istorinė diena, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Šiandien iš tiesų istorinė diena – Ukraina pajuto keturių galingų Europos valstybių paramą vienu metu. Ypač parama mūsų judėjimui Europos Sąjungos link. Su mumis yra Italija, Rumunija, Prancūzija ir Vokietija. Visi keturi vadovai – Mario Draghi, Klausas Iohannisas, Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas – remia Ukrainos kandidatūrą“, – sakė prezidentas.

Žinoma, kaip pabrėžė V.Zelenskis, turi būti atliktos visos reikiamos procedūros, turi prisijungti visos ES valstybės narės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tačiau šiandien įvykęs mūsų susitikimas buvo didelis žingsnis į priekį. Man buvo svarbu iš lyderių išgirsti dar vieną esminį dalyką – jie sutinka, kad karo pabaiga ir taika Ukrainoje turi būti būtent tokia, kokią ją mato Ukraina. Taip, kaip juos mato mūsų žmonės“, – sakė jis.

V.Zelenskis taip pat padėkojo vadovams už paramą Ukrainai.

„Esu dėkingas Italijai už principingą politinę paramą, makrofinansinę ir gynybinę pagalbą. Dabar mūsų santykiai istoriškai geresni ir esu įsitikinęs, kad galime dar daug nuveikti savo tautų labui“, – sakė jis.

Prezidentas padėkojo Rumunijai už pagalbą gynybos srityje ir už pagalbą tranzitu gabenant prekes, ypač grūdus. Pasak jo, susitarta padidinti eksporto per Rumuniją pajėgumus.

„Prancūzija suteiks papildomų „Caesar“ haubicų. Tai labai svarbu mūsų gynybai. Be to, šiandien prezidentas E.Macronas atvirai kalbėjo apie tai, kad Europos parama Ukrainai turėtų būti tokia, kad iš tiesų būtų jaučiama, jog mes kartu giname tas pačias vertybes, giname Europą“, – sakė jis. Vokietija, pridūrė V.Zelenskis, patvirtino teiksianti oro gynybos įrangą ir tolesnę paramą.

Šiandieniniai nesibaigiantys Rusijos pasiūlymai dėl derybų yra bandymas apgauti pasaulį, savo „Telegram“ kanale teigia prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Šiandieniniai nesibaigiantys Rusijos Federacijos pasiūlymai vesti derybas yra ne kas kita, kaip bandymas apgauti pasaulį: sudaryti pasirengimo dialogui įspūdį, o paskui smogti jam į nugarą. Laikinai okupuotose teritorijose laikinai nutraukti ugnį, įrengti atramos punktus, kaupti rezervus ir atkurti puolamąjį potencialą“, – pabrėžė M.Podoliakas.

Jis teigė, kad Ukraina neabejotinai grįš į derybų procesą, bet „tik tinkamu momentu ir turėdama tvirtą derybinę poziciją“ ir kai „Kremlius pradės blaiviai žvelgti į reikalus ir nustos svaigintis savo propaganda“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

Maskvos neseniai okupuotose Ukrainos teritorijose įkurdinti pareigūnai teigia, kad ten gimusiems vaikams bus suteikta Rusijos pilietybė, skelbia BBC.

Tai bus taikoma kūdikiams, gimusiems Zaporižios ir Chersono srityse nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., praneša valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Šiuo metu didžioji abiejų regionų dalis yra okupuota Rusijos.

Rusijos remiamos Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas vasario 16 d. „RIA Novosti“ sakė, kad naujagimiams Rusijos pilietybė bus suteikiama „automatiškai“.

Rusijos remiamos administracijos okupuotose Zaporižios srities dalyse narys Vladimiras Rogovas sakė „RIA Novosti“, kad nurodymas naujagimiams suteikti Rusijos pilietybę atėjo iš Vladimiro Putino kanceliarijos.

Gegužės mėnesį V.Putinas išleido dekretą, kuriuo supaprastino Rusijos pilietybės gavimo procedūrą Zaporižios ir Chersono sričių gyventojams. ES pavadino tai Rusijos bandymų „prievarta integruoti“ dalį Ukrainos teritorijos dalimi ir pareiškė, kad nepripažins ten išduotų rusiškų pasų.

JAV valstybės departamentas pranešė, kad Ukrainoje gali būti dingę trys amerikiečiai.

Anksčiau pranešta apie du galimai dingusius JAV piliečius – 39 m. Aleksandrą Drueką ir 27 m. Andy Huynhą iš – kurie išvyko į Ukrainą kaip savanoriai kovotojai prieš Rusijos pajėgas.

Valstybės departamentas teigia, kad yra pranešimų ir apie trečią dingusį asmenį, kurio buvimo vieta nežinoma.

„Kol kas apie tai dar nekalbėjome su Rusijos Federacija, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.  - (Mes) nematėme iš rusų nieko, kas rodytų, kad du tokie asmenys yra jų globoje“. 

Jie jau savaitę laikomi dingusiais be žinios ir baiminamasi, kad jie pateko į nelaisvę, teigė šeimos nariai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukraina turėtų pati nuspręsti, ar priimti kokias nors teritorines nuolaidas Rusijai bandant užbaigti karą.

„Tai turi nuspręsti Ukraina.

Manau, kad mūsų pareiga yra ginti savo vertybes, tarptautinę teisę, taigi ir Ukrainą“, – televizijai sakė E.Macronas.

Ketvirtadienį Kyjive lankėsi Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai, kurie suteikė vilties tapti ES nariais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad jo šalis neatsisakys jokios savo teritorijos.

Su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai gabeno Ukrainoje užaugintus grūdus į Siriją, pranešė palydovinių vaizdų bendrovė „Maxar“.

Ji teigė turinti vaizdų, kuriuose matyti, kaip du su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai-šaldytuvai, prisišvartavę Sevastopolyje, Rusijos kontroliuojamame Kryme, kraunami grūdai.

Po kelių dienų ji pranešė, kad užfiksavo tų pačių laivų, prisišvartavusių Sirijoje, vaizdus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Į Rusijos laivą kraunami Ukrainos grūdai

Jų liukai buvo atidaryti, o sunkvežimiai išsirikiavo eilėje, kad išvežtų grūdus, pridūrė „Maxar“.

Ukraina kaltina Rusiją vagiant grūdus iš teritorijų, kurias ji okupavo nuo invazijos pradžios vasario mėn.

Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų, o Vakarų šalys kaltina Rusiją, kad uždariusi Ukrainos Juodosios jūros uostus ji gali sukelti visuotinį badą. 

Ketvirtadienį per oro antskrydį rytiniame Lysyčansko mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės ir septyni buvo sužeisti. 

Anksčiau Ukrainos valdžios institucijos teigė, kad trys žmonės žuvo, kai smūgis buvo suduotas į pastatą, kuriame buvo įsikūrę civiliai gyventojai. 

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad tebevyksta gelbėjimo operacija. 

Per atskirą oro smūgį buvo smogta medicinos įstaigai mieste ir ji sugriuvo, nors kol kas nežinoma, ar buvo nukentėjusiųjų. 

„Tikėtina, kad po griuvėsiais yra įstrigusių žmonių“, – apie antrąjį smūgį sakė S.Haidai. 

Lysyčanskas ribojasi su Sjevjerodonecko miestu, kuris pastarosiomis dienomis tapo mūšių lauku. 

Šie du miestai yra vieninteliai rytiniame Luhansko regione, kurie nepasidavė Rusijai. 

Nuo tada, kai Rusijos kariuomenė beveik prieš keturis mėnesius užpuolė Ukrainą, žuvo tūkstančiai civilių, ištisi miestai virto griuvėsiais, o milijonai ukrainiečių paliko savo namus. Tačiau interviu BBC Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad viskas „nėra taip, kaip atrodo“.

„Mes neįsiveržėme į Ukrainą, – BBC tvirtino jis. – Paskelbėme specialią karinę operaciją, nes neturėjome visiškai jokio kito būdo paaiškinti Vakarams, kad Ukrainos įtraukimas į NATO yra nusikalstamas veiksmas.“

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, S.Lavrovas davė tik kelis interviu Vakarų žiniasklaidai. Jo interviu BBC skaitykite čia.

Jungtinė Karalystė (JK) iš Belgijos įsigijo daugiau kaip 20 savaeigių haubicų M109, kurias perduos Ukrainai.

Apie tai pranešė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as, kalbėdamas po NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, praneša „Sky News“.

155 mm kalibro sviediniais šaudantys ginklai po remonto bus pristatyti į Ukrainą.

B.Wallace'as pažymėjo, kad dabar kai kuriose vietovėse Rusija artilerija dešimtis kartų lenkia Ukrainą.

„Kai kuriose vietovėse jų neabejotinai yra daugiau nei artilerijos – kai kuriose vietovėse 20:1. Tai yra jėga, kuria Rusija juos spaudžia“, – aiškino jis.

Kartu ministras teigė, kad sąjungininkai Ukrainai suteikia pakankamai ginklų, kad ji galėtų laimėti karą.

„Manau, kad ukrainiečiai jau padarė ir per kelias ateinančias savaites galės padaryti didelę pažangą šalies rytuose ar net apginti tokias vietas kaip Odesa“, – sakė jis.

Jis nurodė, kad į šalį pradedama gabenti „dešimtys, jei ne šimtai“ prieštankinių raketų ir kad sąjungininkai pradeda tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio artilerijos ir raketų sistemas.

Jo nuomone, Ukrainos pajėgos netrukus galės padaryti „didelę pažangą šalies rytuose“.

Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas, kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę.

„Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina yra „pasirengusi dirbti“, kad taptų visateise Europos Sąjungos nare, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjive susitikęs su keturiais atvykusiais Europos Sąjungos vadovais.

Per spaudos konferenciją Ukrainos sostinėje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas viešai parėmė Kyjivo siekį prisijungti prie bloko.

Kitą savaitę vyks ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, per kurį Kyjivo prašymui tapti kandidatu į ES narius greičiausiai bus uždegta žalia šviesa.

„Ukrainiečiai jau užsitarnavo teisę eiti šiuo keliu ir gauti kandidato statusą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad svarbu išlaikyti atvirą bendravimo kanalą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio kariai įsiveržė į Ukrainą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Be jau pristatytų 12 CAESAR, priėmiau sprendimą artimiausiomis savaitėmis [perduoti] dar šešias „CAESAR“, – sakė E.Macronas per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Italijos premjeru Mario Draghi ir Rumunijos vadovu Klausu Iohannisu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Europa yra jūsų pusėje. Taip bus tol, kol reikės, kol bus pasiekta pergalė“, – sakė Prancūzijos lyderis.

Anksčiau ketvirtadienį lankydamasis karo nuniokotame Kyjivo priemiestyje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius, E.Macronas sakė, kad Ukraina turi „priešintis ir laimėti“.

Haubicos CAESAR labai vertinamos dėl savo tikslumo, jas gamina iš dalies valstybinė Prancūzijos ginklų gamintoja „Nexter“.

Anksčiau šią savaitę Ukraina pademonstravo šį ginklą žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP reporterius, Kyjivui prašant daugiau Vakarų ginklų Maskvos puolimui atremti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjive besilankant Europos lyderiams, teigė, kad Rusijos invazija prilygsta agresijai prieš visą Europą, cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

V.Zelenskis pridūrė, kad kuo daugiau ginklų Ukraina gaus iš Vakarų valstybių, tuo greičiau ji galės išlaisvinti okupuotas žemes, skelbia BBC.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis sakė, kad su Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Rumunijos ir Prancūzijos vadovais kalbėjosi apie tolesnių sankcijų Maskvai perspektyvą.

Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pasisako už tai, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas oficialus kandidatės į Europos Sąjungą statusas, ketvirtadienį Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Visi keturi remiame [siūlymą] nedelsiant [suteikti Ukrainai] kandidatės į ES statusą“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Italijos premjeru Mario Draghi ir Rumunijos vadovu Klausu Iohannisu, kurie anksčiau ketvirtadienį traukiniu atvyko į Ukrainos sostinę.

Italijos ministras pirmininkas M.Draghi taip pat dar kartą išreiškė paramą Ukrainos siekiui įstoti į ES.

„Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos ES“, – spaudos konferencijoje po lyderių susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė italų premjeras.

Mirties ir naikinimo mastai karo nuniokotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje byloja apie rimtus tarptautinės teisės pažeidimus, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė MIchelle Bachelet, perspėdama, kad šie įvykiai paliks pėdsaką ateities kartoms.

„Civilių gyventojų išgyventas siaubas paliks neišdildomą pėdsaką – be kita ko, ir ateinančioms kartoms“, – per Ženevoje vykusį JT Žmogaus teisių tarybos posėdį kalbėjo M.Bachelet.

Ji atkreipė dėmesį į „tėvus, kuriems teko palaidoti savo vaikus, žmones, mačiusius, kaip nusižudė jų draugai, išardytas šeimas, visus tuos, kuriems teko palikti labai mylimą miestą, esant neaiškioms perspektyvoms kada nors vėl jį pamatyti“.

Plačiau skaitykite čia.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.

O. Scholzas per tviterį padėkojo V. Zelenskiui už tai, kad jis „priėmė mano kvietimą dalyvauti G-7 viršūnių susitikime“, vyksiančiame birželio 26–28 dienomis Elmau pilyje Vokietijos Alpėse.

Spėjama, kad V.Zelenskis, kuris, kaip manoma, nė karto nebuvo išvykęs iš Ukrainos nuo karo pradžios vasario 24-ąją, prie lyderių prisijungs vaizdo ryšiu.

O.Scholzas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos premjeru Mario Draghi anksti ketvirtadienį traukiniu atvyko į Ukrainą ir apsilankė Irpinėje, kur Rusijos invazijos pradžioje vyko įnirtingi mūšiai.

Apžiūrėdamas griuvėsius kancleris niokojimą pavadino „siaubingu“ ir „beprasmišku“.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Susitikimas Kyjive

„Buvo sunaikintas visas miestas, kur nebuvo jokios karinės infrastruktūros“, – žurnalistams sakė O.Scholzas.

„Tai daug pasako apie Rusijos agresijos karo, kuriuo siekiama tik griauti ir užkariauti, brutalumą“, – pridūrė jis.

O.Scholzas pažadėjo, jog karo draskoma šalis sulauks „tarptautinio solidarumo, kad Ukrainos piliečiai galėtų atstatyti savo šalį“.

Rusija pradėjo savo karių šeimų perkėlimą į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, apie tai pranešė gynybos viceministrės Hanna Maliar.

„Rusija suaktyvino Rusijos karių šeimų pervežimą į laikinai okupuotas teritorijas, ypač į Chersoną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių protestas Chersone

Atvykėliai savavališkai apsigyvena apleistuose ukrainiečių, kurie turėjo bėgti nuo karo, butuose ir namuose. Be to, okupantai stiprina priemones, siekdami priverstinai dalinti rusiškus pasus okupuotose teritorijose“, – sakė H.Maliar.

Austrijos energetikos kompanija OMV ketvirtadienį pranešė, kad Maskvai didinant energetinį spaudimą Europai, ji taip pat gaus mažiau rusiškų gamtinių dujų.

Trečiadienį Rusija antrą dieną iš eilės sumažino dujų tiekimą žemynui vamzdynu per Baltijos jūrą „Nord Stream“, tokį sprendimą paaiškindama sunkumais dėl dujotiekio įrangos remonto. Savo ruožtu Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“, siekiu dar labiau kilstelėti jų kainas.

„Galime patvirtinti, kad „Gazprom“ mus informavo apie sumažintas tiekimo apimtis“, – pranešė OMV.

Austrijos bendrovė pabrėžė, kad šiuo metu dujų tiekimas jos klientams „užtikrintas“.

„Jei apskritai prireiktų, o šiuo metu paklausa yra gerokai kritusi, sumažintą tiekimą galima kompensuoti iš saugyklų bei pirkimais neatidėliotinų sandorių rinkoje“, – skelbia OMV.

Ji nepateikė daugiau informacijos apie tai, kiek mažiau rusiškų dujų gaus ir nuo kada.

Kai kurios Europos šalys, įskaitant Vokietiją, yra labai priklausomos nuo Rusijos dujų tiekimo savo energijos poreikiams tenkinti, o nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios bando mažinti priklausomybę nuo iš rusiškų energijos išteklių, tačiau jų nuomonės dėl embargo dujoms išsiskyrė.

Maskva jau nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos valstybėms, įskaitant Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams, atsisakiusioms paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimui už jas mokėti rubliais, kuris pažeidžia sutarčių sąlygas. Kai kurios kitos ES narės, tokios kaip Lietuva ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, o jų poreikį pasiryžusios patenkinti suskystintų gamtinių dujų importu.

„Gazprom“ anksčiau šią savaitę skelbė, jog jo dujų eksportas nuo šių metų pradžios iki šio mėnesio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko beveik 30 procentų.

Chersono regione, Čornobajivkoje, per sprogimą žuvo du žmonės. Dar penki žmonės buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Chersono apygardos prokuratūros spaudos tarnyba.
Pažymima, kad birželio 15 d. Čornobajivkos kaime prie turgaus, esančio kaimo centre, nugriaudėjo sprogimas. Per incidentą žuvo du vietos gyventojai, dar penki buvo sužeisti. Kas galėjo sprogti, nenurodoma.

Dėl sprogimo buvo pradėta byla.

Rusija ketvirtadienį paskelbė įtraukianti į „juoduosius sąrašus“ 121 Australijos pilietį, įskaitant būrį gynybos pareigūnų, verslininkų ir žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „The Sydney Morning Herald“ ir „The Australian“, žurnalistų bei redaktorių.

Sąrašas sudarytas reaguojant į „Australijos vyriausybės plečiamas sankcijas, kurios taikomos vis didesniam skaičiui Rusijos piliečių“, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Į sąrašą įtrauktiems asmenims, įskaitant gynybos pajėgų vadą generolą Angusą Campbellą, dirbtinio intelekto tyrėją Toby Walshą ir laikraščio „The Australian“ vyriausiąjį redaktorių Christopherį Dore'ą, „neribotam laikui“ uždrausta atvykti į Rusiją, sakoma ministerijos pranešime.

Rusija kaltino šiuos asmenis propaguojant „rusofobišką darbotvarkę“ ir nurodė, kad ateityje šis sąrašas bus išplėstas.

Balandį Rusija uždraudė atvykti į šalį Australijos ir Naujosios Zelandijos vadovams, reaguodama į Kanberos ir Velingtono sankcijas Maskvai, įvestas dėl agresijos prieš Ukrainą.   

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, pareiškė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų pažeista ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta.

„Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – per bendrą kelionę su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos žurnalistams sakė M.Draghi. Jo žodžius citavo atstovas spaudai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./M.Draghi Irpinėje

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui „už tai, kad jis remia ir pritaria“ prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą.

Užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė praėjus dviem savaitėms po to, kai, Vengrijai paprieštaravus, Europos Sąjungos šalys nusprendė neįtraukti įtakingo 75 metų dvasininko į savo naujausią sankcijų sąrašą.

Į JK sankcijų sąrašą taip pat įtraukta Rusijos vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuri, kaip įtariama, prižiūrėjo priverstinį maždaug 2 000 ukrainiečių vaikų įvaikinimą Rusijoje.

„Šiandien mes taikomės į Putino karo kurstytojus ir vykdytojus, kurie atnešė neapsakomas kančias Ukrainai, įskaitant priverstinį vaikų perkėlimą ir įvaikinimą“, – sakė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Mes nesiliausime ginti laisvę ir demokratiją ir toliau darysime spaudimą Putinui, kol Ukrainai pavyks“ laimėti, sakoma jos pareiškime.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia savo ruožtu atmetė sankcijas patriarchui Kirilui pavadindama jas „absurdiškomis“.

„Bandymai kuo nors įbauginti Rusijos Bažnyčios vadovą arba priversti jį atsisakyti savo pažiūrų yra beprasmiški, absurdiški ir neperspektyvūs“, – platformoje „Telegram“ pareiškė bažnyčios atstovas Vladimiras Legoida.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija.

„Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E.Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Prancūzų prezidentas taip pat gyrė ukrainiečių didvyriškumą susidūrus su Rusijos agresija. 

„Čia, kaip ir kitose vietose, ukrainiečiai sustabdė Rusijos kariuomenės [vykdytą] Kyjivo puolimą, – kalbėjo E.Macronas. – Tai parodo kariuomenės, taip pat Ukrainos gyventojų didvyriškumą. Drauge matomi [rusų] barbariškumo pėdsakai.“

Slovakija padovanojo Ukrainai vieną sraigtasparnį Mi-2, keturis sraigtasparnius Mi-17 ir tūkstančius raketų „Grad“, ketvirtadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

„Ši pagalba Ukrainai, kaip ir visas ankstesnis tiekimas, bus padengta iš Europos taikos priemonės (European Peace Facility, EPF), kuri yra tvirto Europos Sąjungos solidarumo su Ukraina išraiška“, – sakė J.Nadas.

Pasak gynybos ministro, Ukraina jau naudoja dovanotus sraigtasparnius ir šaudmenis. Jis pridūrė, kad padovanoti sraigtasparniai buvo pakeisti amerikietiškais „UH-60M Black Hawk“.

Nuo karo pradžios Slovakija Ukrainai padovanojo karinės įrangos už 154 mln. eurų, nurodo Gynybos ministerija.

Kyjivas prašo sąjungininkų siųsti daugiau ginkluotės ir sako, kad kol kas pristatyta tik nedidelė dalis prašytų ginklų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį apsilankė netoli Ukrainos sostinės esančioje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius.

Šiuo vizitu lyderiai pademonstravo paramą Ukrainai, kovojančiai su ją užpuolusia Rusija.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./E.Macronas, O.Scholzas ir M.Draghi Irpinėje

Naujienų agentūros AFP žurnalistai iš Irpinės pranešė, kad trijų Europos šalių lyderiai atvyko į šį miestelį į šiaurę nuo Kyjivo, kur po Rusijos pajėgų bandymo invazijos pradžioje užimti sostinę matyti daug apgriautų gyvenamųjų pastatų, sugadintos civilinės infrastruktūros.

Mariupolyje masinėse kapavietėse palaidota apie 20–22 tūkst. žmonų, paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Šiandien, mūsų skaičiavimais, masinėse kapavietėse jau yra palaidota apie 20–22 tūkst. žmonių. Kiek dar yra po griuvėsiais, nežinoma“, – sakė A.Andriuščenka.

Jis taip pat pridūrė, kad nė vienas iš rusų „nesivargina“ pirmiausia ieškoti žuvusiųjų kūnų ir juos išvežti.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Didžiąja dalimi viskas tiesiog surenkama ir išvežama į sąvartyną. Būkime atviri, visų taip išvežtų niekada nesužinosime ir jų nerasime“, – sakė P.Andriuščenka.

Ukrainos rytuose esančiame Sjevjerodonecko mieste, kur ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis, yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių, ketvirtadienį pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Iš 100 tūkst. gyventojų liko maždaug 10 tūkstančių“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė jis. Pareigūno teigimu, ukrainiečių kariuomenė „kiek tik įmanoma sulaiko priešą“.

„Beveik keturis mėnesius jie svajoja kontroliuoti Sjevjerodonecką... ir neskaičiuoja aukų“, – sakė S. Haidajus.

Jo teigimu, rusų kariuomenė „praranda šimtus kovotojų, suranda rezervų ir toliau naikina Sjevjerodonecką“.

Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.

Užėmusi Sjevjerodonecką – didžiausią Ukrainos dar kontroliuojamą Luhansko srities miestą – ir jo miestą dvynį Lysyčanską, Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.

Sjevjerodoneckas intensyviai apšaudomas ištisas savaites. Trys tiltai, jungę jį su ukrainiečių kontroliuojamu Lysyčansku, esančiu už upės, yra sunaikinti. 

Ukrainiečių pareigūnai yra sakę, kad šimtai civilių pasislėpė Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“ ir kad gamykla nuolat bombarduojama.

Rusija trečiadienį apkaltino ukrainiečių pajėgas trukdant evakuoti šiuos civilius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

„Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – sakė O.Scholzas dienraščiui „Bild“ .

„Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai“ su Maskva, pridūrė jis.

Ketvirtadienio naktį rusų okupantai apšaudė pasienio miestą Gluhivą Sumų regione. 

Šiaurės operatyvinės vadovybės duomenimis, užfiksuoti trys raketų paleidimai iš priešo sraigtasparnių.

„Deja, preliminariais duomenimis, yra nukentėjusių vietos gyventojų“, – rašoma pranešime.

Kaip patikslino Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis, šis apšaudymas nėra vienintelis per pastarąją parą.

„Naktį priešas sudavė raketinį oro smūgį Sadovskaja teritorijoje, Sumų rajone. Žuvo keturi žmonės ir mažiausiai šeši buvo sužeisti. Informacija apie sunaikinimą ir žalą vėliau. Ir taip, tai sprogimas, kuris girdėjosi pusėje Sumų rajono ir pačiame regioniniame centre“, – rašoma D.Žyvickio „Telegram“ kanale.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi atvyko į Kyjivą, pranešė drauge su jais traukiniu keliavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mario Draghi (kairėje), Emmanuelis Macronas, Olafas Scholzas

AFP nuotraukose matyti, kaip lyderiai Kyjivo geležinkelio stoties perone išlipa iš traukinio. Žurnalisto paklaustas, kodėl atvyko į Ukrainą, E.Macronas atsakė: „Dėl žinios apie Europos vienybę“.

Tai pirmasis E.Macrono, O.Scholzo ir M.Draghi apsilankymas Ukrainoje nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.  

Trys lyderiai atvažiavo specialiu traukiniu, anksti ketvirtadienį išvykusiu iš Lenkijos. Vokiečių žiniasklaida pranešė, kad lyderiai naktį susitiko Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve, kur yra tarptautinis oro uostas.

Jie atvyko atskirai ir susitiko traukinyje netrukus po jo išvykimo.

Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad E.Macronas, O.Scholzas ir M.Draghi drauge nuvyko į Kyjivą, o Ukrainos sotinėje prie jų prisidės ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas. 

Kyjive jie susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

E.Macronas sakė, kad jie taip pat nuvyks į „vieną karo vietą, kur buvo įvykdytos žudynės“, ir pavadino brutalius rusų pajėgų veiksmus miesteliuose netoli Kyjivo karo nusikaltimais.

„Tai Europos vienybės, paramos žinia Ukrainos vyrams ir moterims“, – išlipdamas iš traukinio sakė E.Macronas.

Pasak jo, jis atvyko „pasikalbėti apie dabartį ir ateitį, nes ateinančios savaitės, žinome, bus labai sunkios“.

Vizitas surengtas Europos Sąjungos lyderiams rengiantis birželio 23–24 dienomis priimti sprendimą dėl Ukrainos prašymo suteikti jai kandidatės į ES statusą ir prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą, birželio 29–30 dienomis vyksiantį Madride.

Be to, ketvirtadienį Briuselyje susitinka NATO gynybos ministrai, svarstysiantys tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Trečiadienį apie naujus pagalbos paketus paskelbė JAV ir Vokietija.

Amerika ir jos sąjungininkės tiekia ilgesnio nuotolio ginklus, galinčius paveikti kovų eigą. Šiuo metu ukrainiečių pajėgos yra mažesnės ir turi mažiau ginklų nei įsiveržusi rusų kariuomenė.

Antradienį lankydamasis Ukrainos kaimynėse Rumunijoje ir Moldovoje E.Macronas sakė, kad Ukrainai reikia nusiųsti „paramos žinią“ prieš ES lyderių „svarbius sprendimus“ susitikime Briuselyje.

„Mums, Europos Sąjungai, reikia pasiųsti aiškių politinių signalų Ukrainai ir Ukrainos žmonėms, didvyriškai besipriešinantiems jau kelis mėnesius“, – sakė jis.

E.Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms. Jis dažnai kalbasi su V. Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

O.Scholzas ilgai nenorėjo vykti į Kyjivą ir sakydavo nenorintis „stoti į žmonių, greit atvykstančių pasifotografuoti ir vėl išvykstančių, eilę“. Kancleris tvirtino, kad vizitas turėtų būti skirtas „konkretiems dalykams“.

Vokietija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai tris reaktyvines salvinės ugnies sistemas – tokias, kokių Kyjivas skubiai prašo gynimuisi nuo Rusijos invazijos.

Atvykęs į Kyjivą O.Scholzas pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

„Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – dienraščiui „Bild“ sakė O.Scholzas.

„Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai su Maskva“, – pridūrė jis.

Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad Vokietija perduos Ukrainai tris vidutinio nuotolio sistemas M270 ir šaudmenų.

Pasak Vokietijos, ši parama, panaši į Didžiosios Britanijos ir JAV žingsnius, bus suteikta drauge su apmokymu ir padarys „greitą bei reikšmingą poveikį mūšio lauke“.

Rusijos kariuomenė bando šturmuoti Sjovjanską, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Slovjansko kryptimi agresorius vykdo puolimo operacijas, ieško silpnų vietų mūsų karių gynybinėse pozicijose. Jis apšaudė įvairaus kalibro artilerija civilinę infrastruktūrą netoli Pryšibo, Karnauchivkos ir Virnopilio“, – sakoma pranešime.

Rusija ir toliau patiria nuostolių agresijos kare Ukrainoje – per 113 karo dienų Ukrainos gynėjai jau sunaikino beveik 33 tūkst. okupantų ir 1 449 jų tankus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Bachmuto kryptimi.

Rytų Ukrainos Donbaso regione kasdien žūsta arba yra sužeidžiama iki 1 000 Ukrainos karių, vidutiniškai 200–500 žuvusiųjų ir dar daugiau sužeistųjų, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango Ukrainos pareigūnas.

Birželio 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijai intensyvinant puolimą Donbase kasdien žūsta nuo 60 iki 100 Ukrainos karių. Per pastarąsias dvi savaites šis skaičius gerokai išaugo, teigia Davidas Arachamija, kuris vadovauja Ukrainos deryboms su Rusija ir yra vienas artimiausių V.Zelenskio patarėjų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Ukraina į kariuomenę priėmė milijoną žmonių ir gali priimti dar du milijonus, sakė D.Arachamija, taigi ji turi pakankamai žmonių, kad galėtų tęsti kovą Donbase, kur Rusija palaipsniui užima vis daugiau teritorijos.

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, trečiadienį paklaustas apie ukrainiečių aukų skaičių, sakė, kad jį sunku įvertinti, tačiau ankstesni žiniasklaidos pranešimai apie maždaug 100 žuvusiųjų ir iki 300 sužeistųjų kiekvieną dieną „atitiko mūsų vertinimus“. Jis neatsakė į naujausią Ukrainos vertinimą.

M.Milley taip pat sakė, kad Rusija patyrė „didžiulių“ nuostolių, o Ukraina kovoja efektyviai.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.

Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti.

„Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos. Galima sukurti saugius išėjimus iš trijų uostų, kad laivai galėtų plaukti be jokios grėsmės. Ukrainiečių kateriai būtų kelrodžiai“, – sakė M.Cavusoglu.

Turkijos diplomatijos vadovas JT planą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo pavadino įgyvendinamu.

„Mes laukiame Rusijos atsakymo dėl to. Turkija pritaria šiam planui. Jei šalys pritars iniciatyvai, galime surengti susitikimą Stambule ir aptarti detales“, – pareiškė M.Cavusoglu.

Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas užėmė maždaug pusę pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jos grūdų eksportas per Juodąją jūrą yra blokuojamas, o pasaulyje auga maisto kainos, kyla nerimas dėl kai kurioms šalims gresiančio bado.

Ankara birželio 11-ąją pasiūlė surengti keturšalį – JT, Turkijos, Ukrainos ir Rusijos – pasitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos jūrų uostų atblokavimo.

Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai.

Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija.

Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė negalintis patvirtinti dviejų amerikiečių dingimo, bet pridūrė: „Jei tai tiesa, padarysime visa, ką galime, kad saugiai sugrąžintume juos namo.“

Pasak atstovo, JAV neskatina amerikiečių vykti į Ukrainą, jau beveik keturis mėnesius kovojančią su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Tai karo zona. Tai kova. Jei trokštate paremti Ukrainą, yra daug kitų, saugesnių ir lygiai taip pat veiksmingų būdų tai daryti“, – žurnalistams sakė J.Kirby.

Laikraštis „The Telegraph“, kuris pirmasis pranešė apie minimų amerikiečių dingimą, citavo anoniminį kovotoją, sakiusį, kad tie du vyrai buvo sučiupti susidūrę su didesnėmis rusų pajėgomis per birželio 9 dienos mūšį į šiaurės rytus nuo Charkivo.

A.Drueke'o motina Lois Drueke sakė, jog sūnus šeimai buvo pranešęs, kad moko ukrainiečių karius, kaip naudotis JAV gamybos ginklais.

Manoma, kad A.Drueke'as ir A.Huynhas yra pirmieji vasarį Rusijos užpultoje Ukrainoje sučiupti ar nukentėję amerikiečiai.

Anksčiau pranešta, kad per kovas Ukrainoje žuvo du Didžiosios Britanijos piliečiai, o dar dviem sučiuptiems ir prorusiškame teisme kaip samdiniams nuteistiems britams gresia mirties bausmė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį pasikalbėjęs su JAV vadovu Joe Bidenu, sakė esąs dėkingas už naują amerikietiškų ginklų paketą Kyjivui.

„Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują mūsų gynybos pastiprinimą, apie naują 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) paramos paketą, – vakaro kreipimesi sakė V.Zelenskis. – Esu dėkingas už šią paramą, ji ypač svarbi mūsų gynybai Donbase.“

J.Bidenas anksčiau trečiadienį paskelbė apie naują ginklų ir šaudmenų paketą Ukrainai, per pokalbį su V. Zelenskiu dar kartą patvirtinęs Vašingtono paramą Kyjivui, kovojančiam prieš Rusijos invaziją. Paketas apima daugiau artilerijos, pakrančių priešlaivinės gynybos sistemų ir šaudmenų artilerijai bei pažangioms raketų sistemoms, kurias Ukraina jau naudoja.

„Taip pat esu dėkingas už [JAV] lyderystę mobilizuojant visų partnerių pagalbą“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, jis su JAV prezidentu taip pat aptarė „taktinę situaciją mūšio lauke ir tai, kaip pagreitinti mūsų pergalę“.

Kyjivas prašo iš Vakarų daugiau ginklų, kad ukrainiečių kariuomenė galėtų atremti Rusijos invaziją.

„Kasdien kovoju, kad Ukraina gautų būtinų ginklų ir įrangos, – sakė V.Zelenskis. – Tačiau drąsos, išminties ir taktinių įgūdžių negalima importuoti. O mūsų didvyriai tai turi.“

V.Zelenskis pranešė taip pat telefonu kalbėjęsis su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.

JK lyderis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Londonas rems Kyjivą „iki jo galutinės pergalės“.

Šį mėnesį įvyksiantys Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO viršūnių susitikimai „bus proga pademonstruoti Vakarų vienybę ir ryžtą remti Ukrainą ilguoju periodu“, sakė B.Johnsonas.

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys. 

Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.     

Ukrainos rytuose ir pietuose verda įnirtingos kovos su rusų okupantais

+10

Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių. Be to, 70 proc. respondentų pritaria, kad būtų skiriamas finansavimas karinės technikos tiekimui į Ukrainą.  

Dauguma – 81 proc. – respondentų palaiko bendrą ES valstybių narių gynybos ir saugumo politiką. Kiekvienoje iš Bendrijos valstybių jai pritaria bent du trečdaliai piliečių.   

Be to, 93 proc. respondentų sutinka, kad ES valstybės narės turi veikti išvien užtikrinant ES teritorijos saugumą, o 85 proc. mano, kad reikia plėsti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje.  

Ši speciali „Eurobarometro“ apklausa atlikta balandžio 19–gegužės 16 dienomis visose 27 ES valstybėse tiesioginių interviu bei interneto apklausų būdu. 

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičiui pirmą kartą viršijus 100 mln., Jungtinės Tautos ketvirtadienį įspėjo, kad šio karo nulemta bado krizė pabėgėlių skaičių gali dar labai smarkiai padidinti.

Pastangos spręsti pasaulinę maisto krizę, kurią labai pakurstė Rusijos invazija į Ukrainą, yra „pirmaeilės svarbos... siekiant išvengti didesnio migruojančių žmonių skaičiaus“, reporteriams sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR vadovas Filippo Grandi.

„Jei klausiate manęs, kiek... Aš nežinau, bet tai bus gan dideli skaičiai“, – nurodė jis.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, po Rusijos invazijos iš šalies išvykusių ukrainiečių skaičius viršijo 7,5 mln.

Maždaug 3,3 mln. pabėgėlių iš Ukrainos gavo laikinosios apsaugos statusą ES šalyse.

JT duomenimis, daugiausia tokį statusą turinčių pabėgėlių užregistruota Lenkijoje – daugiau kaip 1,1 mln.

JT duomenimis, beveik 8 mln. žmonių tapo šalies viduje perkeltaisiais asmenimis, kurie iš karo zonos persikėlė į saugias Ukrainos vietoves.

Lietuvos kariuomenė kartu su Krašto apsaugos ministerija perdavė Ukrainai šarvuočius M113 – taip užbaigiama 15,5 mln. eurų vertės pastaroji Lietuvos paramos siunta. Į šią sunkiosios technikos paramos siuntą įtraukti 10 karinių sunkvežimių ir 10 išminavimo darbams naudojamų visureigių Ukrainą pasiekė birželio pradžioje. Lietuva remia Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę, tad įvairiomis priemonėmis, įskaitant karinę, finansinę, humanitarinę ir visą kitą, siekia padėti Ukrainai kovoti prieš Rusijos agresiją.

Lietuvos šarvuočiai M113 perduoti Ukrainai

+1

Lietuvos kariuomenė taip pat apmoko ukrainiečių karius naudotis vakarietiška ginkluote bei suteikia galimybes kelti kvalifikaciją. Balandžio mėnesį vyko mokymai, kuriuose rengti prieštankinių sistemų instruktoriai, o birželį Ukrainos kariai baigė specializuotus kursus Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje pagal Tarptautinę gynybos švietimo stiprinimo programą.

Vikšrinis šarvuotis M113 yra lengvai šarvuota vikšrinė transporto priemonė, sverianti 10,4 tonos, turi šarvus, kurie apsaugo nuo kulkų ir skeveldrų, o jame telpa apie 12 karių ir vairuotojas. M113 gali plaukti vikšrų pagalba, jo plaukimo greitis 6 km/h. Naudojant vikšrinio šarvuočio M113 pagrindą galima sumontuoti transporto priemonę skirtą karių ir krovinių pervežimui, vadavietės, ryšių centro, medicininės ir techninės evakuacijos funkcijų vykdymui.

VIDEO: Lietuvos šarvuočiai M113 perduoti Ukrainai

Lietuvos šarvuočiai M113 perduoti Ukrainai

Lietuvos kariuomenė

Iki šiol Lietuvos suteikta karinė parama apima oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus,  šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus. Lietuvos žmonių surinktos paramos dėka Ukrainai taip pat bus perduoti žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai EOS C VTOL bei apginkluotas „Bayraktar TB2“.

Jungtinės Valstijos trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vienijimosi su Rusija ir įspėjo, kad šalys, palaikančios prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą, bus „neteisingoje istorijos pusėje“.

„Kinija teigia esanti neutrali, bet jos elgesys aiškiai rodo, kad ji vis dar investuoja į artimus ryšius su Rusija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.

Jis kalbėjo Kinijos prezidentui Xi Jinpingui trečiadienį per pokalbį telefonu patikinus V.Putiną, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais.

Išplatintame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija didina dujų spaudimą Europai ir apšaudo Ukrainos miestus dėl sėkmingos Ukrainos užsienio politikos.

Anot Ukrainos prezidento, Rusija „nebūtų savimi, jei tiesiog tyliai stebėtų“ Ukrainos užsienio politikos laimėjimus.

„Jie vėl didina dujų spaudimą Europai. Jie vėl intensyvina Ukrainos pozicijų ir taikių miestų apšaudymą“, – sako Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis savo kalboje pabrėžė, kad „mes laikome gynybą Donbase“. „Ir, beje, visuose tarptautiniuose kontaktuose girdžiu susižavėjimą mūsų gynėjais ir gynėjų veiksmais. Pasaulis tikrai nori pasimokyti iš ukrainiečių, kaip kovoti ir laimėti. Per 112 šio karo dienų Ukrainos kariuomenė įrodė, kad drąsa ir išmintis mūšio lauke bei gebėjimas taktiškai pergudrauti priešininką duoda reikšmingų rezultatų, net nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė turi didelę persvarą karių skaičiumi ir technika“, – kalba jis.

V.Zelenskis tikina, kad bus daroma viskas, kad šie Rusijos „privalumai kol kas“ būtų panaikinti.

Ukrainos prezidentas sake, kad kasdien stengiasi, jog Ukraina gautų tinkamus ginklus ir tinkamą įrangą.

„Tačiau drąsos, išminties ir taktinių įgūdžių negalima importuoti. Jų turi mūsų didvyriai“, – pridūrė V.Zelenskis prezidentas.

Jis taip pat sakė, kad pasirašė dekretus, kuriais valstybiniais apdovanojimais apdovanojo 284 Ukrainos karius, iš jų 60 – pomirtiniais.