Pasak Kremliaus, V.Putinas ir V.Zelenskis aptarė konflikto sprendimą ir pridūrė, kad Rusijos prezidentas pabrėžė „visiško ir besąlygiško“ Minsko susitarimų įgyvendinimo svarbą.
„Vladimiras Putinas pateikė tiesioginį klausimą: ar Kijevas tikrai ketina įgyvendinti Minsko susitarimus“, – sakoma Kremliaus pranešime.
Prancūzija ir Vokietija tarpininkavo Baltarusijos sostinėje derantis dėl vadinamųjų Minsko susitarimų, tačiau jų prastai laikomasi, o taikos procesas praktiškai sustojo.
2015-ųjų susitarime numatyta, kad konflikto šalys atsisakys sunkiosios ginkluotės, Kijevas atgaus savo sienų kontrolę, separatistų kontroliuojami Donecko ir Luhansko regionai gaus platesnę autonomiją ir juose bus surengti vietos valdžios rinkimai.
Tačiau naujai paskirtas V.Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau šią savaitę suabejojo galimybe Rytų Ukrainoje surengti rinkimus, ten esant „nelegalioms ginkluotoms“ grupuotėms ir Ukrainai nekontroliuojant savo rytinių sienų.
Artimas V.Zelenskio sąjungininkas A.Jermakas iki šiol vadovavo deryboms su Rusija, o šaltinis Ukrainos prezidentūroje naujienų agentūrą AFP informavo, kad jis liks pagrindinis Kijevo derybininkas su Maskva.
42-erių komikas V.Zelenskis, neturėdamas jokios politinės patirties, pernai didele persvara laimėjo prezidento rinkimus, pažadėjęs užbaigti Rytų Ukrainą draskantį konfliktą ir pagerinti santykius su Maskva.
Gruodį Paryžiuje per Vakarams tarpininkaujant surengtą viršūnių susitikimą įvyko pirmasis V.Zelenskio ir V.Putino susitikimas.
Penktadienį abu prezidentai taip pat aptarė tolesnį karių atsitraukimo Rytų Ukrainoje procesą ir išminavimo operacijas, nurodė Kremlius.
„Buvo išreikštas pasirengimas tęsti pastangas, siekiant išlaisvinti ir apsikeisti“ asmenimis, laikomais nelaisvėje Rusijoje ir Ukrainoje, sakė Kremlius.
Kijevas savo ruožtu pabrėžė, kad per V.Zelenskio pokalbį su V.Putinu daugiausia dėmesio skirta pasiruošimui naujam viršūnių susitikimui, o abu lyderiai sutarė išplėsti savo derybininkų pastangas įgyvendinant esamus susitarimus.
Apsikeitimas kaliniais
„Atskirai Zelenskis ir Putinas sutelkė dėmesį į laikinai okupuotose Donbaso ir Krymo teritorijose, taip pat Rusijos Federacijoje sulaikytų Ukrainos piliečių išlaisvinimo procesą“, – informavo ukrainiečių prezidentūra.
Pernai V.Zelenskiui pavyko susiderėti dėl ilgai laukto apsikeitimo kaliniais su Rusija; rugsėjį abi šalys apsikeitė 70 kalinių.
2019-ųjų pabaigoje Ukraina ir Rusijos remiami Rytų Ukrainos separatistai apsikeitė 200 kalinių: sulaikyti kovotojai buvo iškeisti į civilius ir karius, laikytus dviejuose separatistiniuose regionuose.
Ankstesnis Ukrainos ir Rusijos lyderių pokalbis įvyko gruodžio 31 dieną.
Anksčiau šią savaitę Kremlius paskelbė paskyręs naują savo patikėtinį, atsakingą už ryšius su Kijevu ir Maskvos remiamais Rytų Ukrainos separatistais. Dmitrijus Kozakas laikomas mažiau prieštaringu ir pragmatiškesniu veikėju nei jo pirmtakas Vladislavas Surkovas, palaikęs artimus ryšius su Donbaso separatistais.
Vienas prancūzų prezidentūros pareigūnas sakė, kad šis Rusijos žingsnis veikiausiai atitolins antrą viršūnių susitikimą dėl šeštus metus besitęsiančio karo užbaigimo, bet gali lemti naują derybų etapą.
Rusijos ir Ukrainos santykiai yra smarkiai pašliję nuo Krymo pusiasalio aneksijos, kurią Maskva įvykdė 2014-ųjų kovą, netrukus po to, kai per Maidano revoliuciją buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Nuo separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metų pavasarį žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių ir daugiau kaip milijonas buvo priversti palikti savo namus.
