Ekspertai brėžia niūrias prognozes, kad ateinanti žiema gali būti sunkiausia Ukrainai nuo šio karo pradžios, nes Rusijos raketų smūgiai į šilumines elektrines sunaikino beveik pusę jos gaminamos energijos.
Dabar šalis daugiausia priklauso nuo savo atominių elektrinių ir energijos importo iš Europos šalių.
Pasak V.Zelenskio, bet kokios derybos neatmeta gynybinių ir puolamųjų veiksmų, tačiau politinių sprendimų priėmimas veda į karštosios fazės pabaigą: „Štai gyvas pavyzdys. Pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime nusprendėme, kad gali būti priimtas sprendimas dėl energetinio saugumo. Taip? Kitaip tariant: mes nepuolame jų energetikos, jie nepuola mūsų energetikos. Ar tai veda į karšto etapo pabaigą? Manau, kad taip.“
-
Daug gėdingų faktų: iš Ukrainos generalinio prokuroro pareigų atsistatydina A.Kostinas
-
V.Zelenskis: Ukrainos taikos derybos ir kvietimas į NATO gali priklausyti nuo JAV rinkimų
-
Ukrainos verbavimo centre nusižudė karinės tarnybos vengęs vyras
-
Karas Ukrainoje. „Politico“: septynios šalys priešinasi Ukrainos pakvietimui į NATO
-
JT vadovas atvyko į Rusiją dalyvauti BRICS viršūnių susitikime
V.Zelenskis pridūrė, kad sustabdžius smūgius energetikai, „laipsnis sumažėtų“, kaip ir sustabdžius Rusijos smūgius grūdų koridoriui, Ukrainos uostams ir laivams.
„Jei kalbame apie laisvą laivybą, sprendimas, kuris gali būti aukščiausiojo lygio susitikime, yra toks, kad niekas neturi teisės smogti civiliniams laivams ir negalima blokuoti jūrų, pirmiausia Juodosios jūros, mūsų atveju. Bet tai nereiškia, kad jie nenaudos, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių prieš kai kuriuos mūsų karinius objektus, o mes nepulsime jų karinių objektų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Nors ir pristatė „pergalės planą“, paskutiniais mėnesiais V.Zelenskis susidūrė su padidėjusiu spaudimu ieškoti kelių užbaigti karą derybomis.
Tačiau Ukrainos prezidentas įsitikinęs, kad Rusijos pasirengimas derėtis „pirmiausia priklauso nuo JAV rinkimų“.
V.Zelenskis žurnalistams dar kartą paneigė, kad su Vakarų šalimis diskutuojama dėl susitarimo „žemė už taiką“, pagal kurį Ukraina būtų įtraukta į NATO sudėtį mainais į šiuo metu Rusijai priklausančių teritorijų atsisakymą.
„Matyt, kai kurie partneriai gali apie tai pagalvoti. Tačiau jie apie tai praneša ne tiesiogiai per mane, o veikiau per žiniasklaidą. Dabar visose diskusijose keliame saugumo garantijų klausimą, o stipriausia iš jų yra narystė NATO“, – sakė jis.
„Financial Times“ priminė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo Ukraina sutiko atiduoti savo branduolinius ginklus, mainais į saugumo užtikrinimą. Kai 1990-aisiais Ukraina atsisakė savo atominio arsenalo, Rusija pasirašė tarptautines sutartis, garantuojančias buvusios sovietinės respublikos tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šių dokumentų nepaisė, kai 2014 m. įsakė aneksuoti Krymą, o 2022 m. surengti plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Mes atidavėme ir nieko negavome mainais, išskyrus plataus masto karą ir daugybę aukų, – pareiškė V.Zelenskis. – Neturime branduolinių ginklų, nesame NATO sudėtyje ir karo metu nebūsime NATO sudėtyje, todėl man reikia atgrasymo paketo.“
Ukraina planavo surengti antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame būtų aptarta galimybė nutraukti karą, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Maskva atsisakys dalyvauti šiame susitikime.
