Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Rusijos pajėgos smogė Kryvyj Riho oro uostui
- Žiniasklaidai skelbiant, kad Kremlius gali skelbti sienų uždarymą vyrams, kurie gali būti mobilizuoti, Rusijos valdžia sako, kad sprendimas nėra priimtas, nors pripažino, kad mobilizuojant rezervistus karui Ukrainoje padaryta klaidų
- Savaitgalį į Suomiją sausuma įvažiavo rekordinis skaičius rusų
- Irkutske rusas nušovė vietos karinio šaukimo komiteto vadovą pasakęs, kad atsisako kariauti Ukrainoje
- Pranešama, kad JAV skirs 12 mlrd. dolerių paramą Ukrainai
- Ukrainos pajėgos tiria galimą masinę kapavietę Charkive
- JK paskelbė sankcijas, susijusias su Rusijos vykdomais fiktyviais referendumais Ukrainoje
Svarbiausias pirmadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: aneksija reikš, kad su šiuo Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėti
01:12
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę atimti iš Rusijos nuolatinę narystę JT Saugumo Taryboje ir pašalinti ją iš visų tarptautinių organizacijų. Tai jis pasakė nuotoliniu būdu kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje.
Be to, jis pabrėžė, kad Rusijai pripažinus pseudoreferendumus kaip normalius, su Vladimiru Putinu nebus įmanomas joks dialogas: „Noriu, kad visi tai suprastų. Rusijai pripažinus šiuos pseudoreferendumus kaip normalius, įgyvendinus vadinamąjį Krymo scenarijų ir dar vieną kartą pabandžius aneksuoti Ukrainos teritoriją, reikš, kad su šiuo Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėti. Aneksija yra toks žingsnis, kuris jį pastato vieną prieš visą žmoniją. Būtent tokį aiškų signalą šiuo metu turi pasiųsti kiekviena pasaulio valstybė. Tikiu jūsų gebėjimu veikti!“ – apibendrino V.Zelenskis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
G.Nausėda: Rusijos režimo galiojimo laikas nėra begalinis, pokyčiai gali būti staigūs
23:11
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai stringant Ukrainoje pokyčiai šalyje gali būti staigūs ir užklupti netikėtai, o Kremliaus režimo „galiojimo laikas nėra begalinis“.
„Tiesiog šito režimo galiojimo laikas nėra begalinis. Jis nėra begalinis, reikia suprasti, kad jis labai priklauso nuo to, kas vyksta Ukrainoje, kaip Rusijos visuomenė arba Rusijos gyventojai vertina šito karo prasmingumą, sėkmingumą“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė G.Nausėda.
Pasak jo, Rusijos propaganda pakankamai efektyviai pučia miglą į akis šalis visuomenei, tačiau jai gali nepavykti užmaskuoti šalies nesėkmių, kai „karstai pradės keliauti į Rusijos teritoriją jau masiškai ir tai pastebės jau tikrai vis didesnė Rusijos gyventojų dalis“.
„Ir jeigu tai Rusijos gyventojai akivaizdžiai pastebės, mes gi negalime sakyti, kad situacija Rusijoje yra gelžbetoninė ir nepakeičiama. Pokyčiai gali būti tokie staigūs, kad mes tiesiog galime būti užklupti jų“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidento teigimu, pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai vis labiau atspindi desperaciją, susijusią su tuo, jog Maskva praranda iniciatyvą Ukrainoje.
Jis tvirtino, kad net ir desperacijos apimtų žmonių gąsdinimai turi būti vertinami rimtai, jeigu jie disponuoja branduoliniu ginklu.
Tačiau G.Nausėda teigė, kad pastaruoju metu suaktyvėję Rusijos grasinimai esant poreikiui panaudoti branduolinį ginklą „jokiu būdu neturi mažinti mūsų paramos (Ukrainai) arba versti mus kažkokiu būdu keisti poziciją“.
„Sprendimai turi būti priimami dar greičiau, nes tai tampa lemiamu Ukrainos sėkmės faktoriumi“, – sakė prezidentas.
Okupuotoms Ukrainos sritims Rusijos primesta valdžia skelbia pergalę pseudoreferendumuose
22:45
Okupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau paskelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.
„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.
Rinkimų pareigūnai Maskvoje teigė, kad Rusijoje balsavę rinkėjai didžiąja dalimi palaikė aneksiją.
Maskva paaiškino, kad balsavimas vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš septynis mėnesius pasiuntė į Ukrainą savo karius.
Tuo metu Chersono ir Zaporižios regionams Rusijos primesta valdžia paskelbė, esą suskaičiavus visus biuletenius už aneksiją pasisakė atitinkamai 87 ir 93 proc. balsavusiųjų. Vis dėlto šiuos rezultatus Rusijos primesti pareigūnai vadina preliminariais.
Apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pareigūnai skelbdami tarpinius rezultatus nurodė, kad ten atitinkamai 94 proc. ir beveik 99 proc. balsavusiųjų palaiko prisijungimą prie Rusijos.
„Žmonių gelbėjimas teritorijose, kuriose vyksta šis referendumas... yra visos mūsų visuomenės ir visos šalies dėmesio centre“, – per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais anksčiau antradienį sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo metu jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad po šių pseudoreferendumų „iš esmės pasikeis teisinė situacija“, o „tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo pažadą išstumti Rusijos pajėgas iš savo šalies teritorijos, sakydamas, kad vadinamieji referendumai „neturės jokios įtakos“ mūšio lauke.
Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą V.Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.
V.Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“ ginti. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Ukrainos bandymus susigrąžinti teritoriją.
„Noriu jums priminti, kurtieji, kurie girdi tik save, Rusija turi teisę prireikus panaudoti branduolinius ginklus“, – antradienį socialinėje žiniasklaidoje pareiškė buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas.
Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.
Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.
Kartu jie sudaro Kremliui labai svarbią sausumos jungtį tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais ir kurį su žemynine jos dalimi jungia tik tiltas.
Sankcijos organizatoriams
Europos Sąjungos atstovas spaudai Peteris Stano paskelbė, kad blokas „neteisėto“ balsavimo organizatoriams taikys sankcijas, o išvakarėse panašų žingsnį žengė Britanija.
„Rusijos surengti fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės yra Ukraina“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžti, kad jos šalis remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.
Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.
Spėjama, kad po šių „referendumų“ Rusijos prezidentas jau penktadienį gali paskelbti keturių Ukrainos regionų aneksiją.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
G.Nausėda: prie klausimo dėl vokiškų haubicų perdavimo Ukrainai bus grįžta vėliau
21:38
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prie klausimo dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų „PzH 2000“ perdavimo Rusijos invazijai tebesipriešinančiai Ukrainai bus grįžta vėliau, sulaukus kariumenės vadovybės įžvalgų apie galimą tokio sprendimo poveikį.
Pasak šalies vadovo, šis klausimas nebuvo įtrauktas į pirmadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos darbotvarkę, bet „mes tiesiog sutarėme grįžti prie jo vėliau“.
„Pirmiausia turi būti parengtas labai išsamus ir detalizuotas karinis pagrindinimas, iš karinės pusės įvertinimas, kaip tai galėtų atsiliepti mūsų kariuomenės planams ir perspektyvoms ir mūsų kariuomenės gebėjimui vykdyti tam tikras operacijas“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė G.Nausėda.
„Gavę tą karinį patarimą, mes dar strategiškai, politiškai įvertinsime šito sprendimo tikslingumą ir priimsime sprendimą“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, vienas iš veiksnių, apsisprendžiant dėl haubicų perdavimo, būtų, ar Lietuva turėtų alternatyvų pakeisti šią ginkluotę ir per kokį laiką tai galėtų įvykti.
Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas 15min pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.
Kritikai teigia, kad minimų haubicų perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos artilerijos pajėgumus.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį neigė, kad Lietuva svarsto Ukrainai perduoti šias haubicas, ir vadino tai gandais bei nuogirdomis.
A.Blinkenas: JAV remia Europą po „Nord Stream“ nuotėkių
21:35
Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad yra pasirengusios padėti sąjungininkėms Europoje užtikrinti energetinį saugumą po dujotiekiuose „Nord Stream“ aptiktų nuotėkių, ir sakė vertinančios, ar dėl to kaltas sabotažas.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV nagrinėja ataskaitas, kuriose teigiama, jog nuotėkiai yra „išpuolio arba kažkokio sabotažo rezultatas“.
„Mano supratimu, nuotėkiai neturės didelės įtakos Europos energetiniam atsparumui“, – žurnalistams sakė A.Blinkenas.
Tačiau jis pridūrė: „Labai svarbu, kad kasdien dirbame siekdami užtikrinti Europos ir viso pasaulio energetinį saugumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodu.“
Jis atkreipė dėmesį į JAV pastangas padidinti suskystintųjų gamtinių dujų tiekimą po Maskvos invazijos į Ukrainą, JAV sąjungininkėms, ypač Vokietijai, bandant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos.
Anksčiau vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad įvykus nuotėkiams amerikiečiai yra „pasirengę suteikti paramą“ europiečiams.
Ukraina apkaltino Rusiją sukėlus nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, ir pareiškė, kad tai buvo teroristinė ataka.
Danijos kariuomenės padarytose nuotraukose matomos didelės burbulų masės Baltijos jūros paviršiuje, o Švedijos seismologijos institutas pranešė prieš pat nuotėkius užfiksavęs povandeninius sprogimus.
Baltarusija, tikėtina, ruošiasi priimti karinius ešelonus iš Rusijos
21:32
Šiuo metu Baltarusijoje vykdomos geležinkelių infrastruktūros patikrinimo priemonės, o tai gali reikšti, kad ruošiamasi priimti karinius ešelonus iš Rusijos. Apie tai praneša Baltarusijos projektas „Belaruski Gajun“.
Pavyzdžiui, tikrinamos pakrovimo aikštelės geležinkelio stotyse, remontuojamos pakrovimo ir iškrovimo platformos, įrengiami automobilių privažiavimai prie pakrovimo ir iškrovimo aikštelių, priskiriami manevriniai lokomotyvai geležinkelio stotims, sudarinėjami karinių ešelonų eismo tvarkaraščiai Baltarusijos geležinkeliais.
„Visi šie veiksmai gali reikšti, kad ruošiamasi priimti karinius ešelonus iš Rusijos Federacijos. Pranešama, kad ešelonai bus gabenami per šiuos geležinkelio sienos perėjimo punktus: Krasnoje-Osinovka, Elynka-Zakopytjė, Zaverežjė-Jezeriščė“, – sakoma pranešime.
Praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Baltarusija vis dar susilaiko nuo tiesioginio dalyvavimo šiame kare. Tačiau šalis visais įmanomais būdais prisideda prie Rusijos agresijos, leisdama Rusijos kariams ir įrangai judėti per savo teritoriją. Iš Baltarusijos teritorijos rusai raketomis smogia Ukrainos miestams.
Be to, Baltarusijoje jau pusę metų vyksta karinės pratybos, o tai reiškia, kad Baltarusijos kariuomenė jau šešis mėnesius yra kovinės parengties.
Pasak Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Anos Maliar, Ukraina negali atmesti jokių grėsmių iš Baltarusijos galimybės.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad į Minską atvyko rusų samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“. Ukrainiečiai buvo įspėti dėl galimų provokacijų Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, pradėta kalbėti ir apie galimą mobilizaciją Baltarusijoje. Jos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka patikino, kad Baltarusijoje mobilizacija nebus vykdoma.
A.Blinkenas: Vakarai „niekada nepripažins“ Ukrainoje Rusijos surengtų „referendumų“
20:47
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pažadėjo, kad Vakarai niekada nepripažins Rusijos planuojamos Ukrainos teritorijų aneksijos, Kremliaus primestiems okupuotų Ukrainos regionų pareigūnams pradėjus skelbti pergales pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Mes ir daugelis kitų šalių jau pasakėme labai aiškiai. Mes nepripažinsime – tikrai niekada – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos“, – reporteriams sakė A.Blinkenas.
Jis pakartojo prezidento Joe Bideno grasinimą, kad Jungtinės Valstijos greit primes „papildomų sunkių kaštų Rusijai“ dėl pseudoreferendumų Ukrainoje.
„Svarbu prisiminti, kas vyksta. Rusija įsiveržė į Ukrainą, užgrobė teritorijos ir užsiėmė velniška schema... užimtoje teritorijoje, iš kurios išvarė vietos gyventojus“, – sakė jis.
Vieni žmonės yra deportuoti, o kiti „paprasčiausiai dingsta“, sakė JAV valstybės sekretorius.
„Tuomet jie autobusais atveža rusų, įsteigia marionetines vyriausybes, užsiima referendumais ir bet kuriuo atveju manipuliuoja rezultatais, kad vėliau paskelbtų, jog ši teritorija priklauso Rusijai“, – pridūrė jis.
Nuo mobilizacijos Rusijoje pradžios į Kazachstaną atvyko 98 tūkst. rusų
20:12
Per savaitę nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos pradžios į Kazachstaną atvyko apie 98 tūkst. rusų, antradienį pranešė Kazachstano pareigūnai.
Rusijos vyrams, norintiems išvengti šaukimo kariauti Ukrainoje, toliau bėgant į kaimynines šalis sausumos ir oro keliais, Kazachstanas ir Sakartvelas, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, yra populiariausios kryptys tiems, kas keliauja automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.
Suomijos ir Norvegijos vizas turintys asmenys taip pat atvyksta sausuma. Lėktuvų bilietai į užsienį buvo greitai išparduoti, nepaisant išaugusių kainų.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad į kariuomenę bus pašaukta tik apie 300 tūkst. žmonių, turinčių ankstesnės kovinės ar kitokios karinės patirties, tačiau iš įvairių Rusijos regionų gauta pranešimų, kad į kariuomenę imami vyrai, neatitinkantys šių kriterijų. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad šaukimas gali būti daug didesnio masto, ir į oro uostus bei pasienio punktus plūsta būriai įvairaus amžiaus ir kilmės vyrų.
Kazachstano vidaus reikalų ministras Maratas Akhmetzhanovas skelbdamas sieną kertančių rusų skaičių teigė, kad valdžios institucijos nesiųs namo tų, kurie vengia šaukimo, nebent jie būtų įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kriminalinių kaltinimų.
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas nurodė savo vyriausybei padėti rusams, atvykstantiems į jo šalį „dėl dabartinės beviltiškos padėties“.
„Turime jais pasirūpinti ir užtikrinti jų saugumą. Tai politinis ir humanitarinis klausimas. Pavedžiau vyriausybei imtis būtinų priemonių“, – sakė K.-J.Tokajevas ir pridūrė, kad Kazachstanas dėl šios situacijos kalbėsis su Rusija.
Kai kuriose Latvijos savivaldybėse prie Rusijos sienos paskelbta nepaprastoji padėtis
20:10
Dėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų.
Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose. Ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.
Atsižvelgiant į nelegalią migraciją iš Baltarusijos nepaprastoji padėtis 2021 metų rugpjūčio 11 dieną jau buvo paskelbta Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse, taip pat Daugpilio mieste. Ji čia buvo pratęsta iki lapkričio 10 dienos.
Be to, antradienį vyriausybė nusprendė uždaryti Pededzės sienos perėjimo punktą ir nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybai užtikrinti sienų apsaugą.
Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, policijai ir Valstybės saugumo tarnybai įsakyta padėti pasieniečiams kontroliuoti sieną.
Latvijos pareigūnai nurodo, kad Rusijai pradėjus dalinę mobilizaciją daug Rusijos piliečių nori išvykti iš šalies, todėl situacija pasienio kontrolės punktuose gali pasikeisti. Taip pat galimi bandymai neteisėtai kirsti sieną.
Nuo rugsėjo 19 dienos į Latviją neleista įvažiuoti 57 Rusijos piliečiams, o 2474 Rusijos piliečiai į Latviją atvyko teisėtai, nurodė Vidaus reikalų ministerija. Tuo metu iš Latvijos išvyko 2332 Rusijos piliečiai.
Kaip pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė rezervininkų mobilizaciją, sukėlusią protestus ir privertusią šimtus tūkstančių Rusijos vyrų bėgti iš šalies.
