Teisėjai trečiadienį nutarė, kad dalis šiuo metu galiojančių antikorupcinių įstatymų prieštarauja Konstitucijai, įskaitant teisės aktą, leidžiantį visuomenei nevaržomai susipažinti su valdininkų turto deklaracijomis.
„Didžiulė žala, padaryta šalies pasiekimams veiksmingoje kovoje su korupcija Ukrainoje, negali būti ignoruojama“, – pareiškime cituojamas V.Zelenskis.
Prezidentas sušaukė skubų Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, per kurį sakė, kad minimas teismo sprendimas yra „nepriimtinas“ ir kelia grėsmę „nacionaliniam saugumui bei gynybai“.
Jis pridūrė, jog vyriausybė turės įvertinti, koks būtų tinkamas atsakas, ir pabrėžė, kad tam tikrų „subjektų“ sprendimai „tampa vis pavojingesni visuomenei“.
42 metų buvęs komikas V.Zelenskis pernai atėjo į valdžią, žadėdamas iš esmės pakeisti politinę sistemą ir pažaboti korupciją.
Su šaknimis išrauti kyšininkavimą taip pat ragino 2013–2014 metais vykusio proeuropietiškos Maidano revoliucijos dalyviai. To paties reikalauja ir pagrindiniai donorai iš Vakarų valstybių.
Ukraina svajoja vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą, o 2017 metais šalies piliečiai buvo atleisti nuo vizų reikalavimo išvykstant trumpalaikių kelionių į Šengeno zoną.
ES perspėjo, kad bevizis režimas gali būti įšaldytas, jei Kijevas nepakankamai griežtai kovos su korupcija, kurią blokas laiko didžiausiu pavojumi Ukrainai.
Ukrainiečių naujienų svetainė „Jevropeiska Pravda“ paskelbė Kijevo pasiuntinio ES Mykolos Točytskio laišką, kuriame įspėjama, kad Europos Komisija palaikytų tokį teismo sprendimą „pakankama priežastimi“ beviziam režimui su buvusia Sovietų Sąjungos respublika sustabdyti.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu pareiškė, kad tiek vyriausybė, tiek V.Zelenskis yra „visiškai“ pasirengę ieškoti sprendimo.
„Nors Konstitucinio Teismo sprendimas yra rimtas smūgis, jis vis tiek nesugriauna mūsų sąveikos su partneriais Vakaruose“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją sakė D.Kuleba.
„Tačiau jei mums nepavyks įveikti neigiamų šio sprendimo pasekmių ir užtikrinti tinkamo antikorupcinės infrastruktūros veikimo, turėsime problemų“, – pridūrė jis.
Po 2014 metais Ukrainoje kilusio sukilimo Vakarų šalys pareikalavo apčiuopiamos pažangos kovojant su korupcija, o Kijevas įsteigė įvairias antikorupcines įstaigas, tokias kaip Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra ir specializuotas teismas.
Ukraina pernai užėmė 126-ą iš 198 vietų nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ sudaromame Korupcijos suvokimo indekse.