Šią vasarą Ukrainai pradėjus kontrpuolimą, kuris dar nedavė lauktų rezultatų, V. Zelenskis stengiasi sutelkti Ukrainos sąjungininkų paramą didėjant nepasitenkinimui.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) sakė, kad linki V. Zelenskiui „šilto sutikimo Norvegijoje“, ir pridūrė, kad Oslas „ir toliau rems Ukrainos gynybą“.
Ukrainos prezidentas iš pradžių sės prie derybų stalo su J. G. Store, o vėliau rengiamas jo susitikimas su Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos bei Švedijos lyderiais.
Socialiniame tinkle „Telegram“ V. Zelenskis parašė, kad su Šiaurės šalių vadovais kalbėsis „apie gynybos, politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, apie mūsų bendrą ateitį Europoje“.
„Mūsų tikslas – saugumas ir teisinga bei ilgalaikė taika žemyne“, – pabrėžė jis.
Po vizito Argentinoje, kur sekmadienį dalyvavo libertaro prezidento Javiero Milei (Chavjero Milėjaus) inauguracijoje, V. Zelenskis išvyko į Jungtines Valstijas, kad paprašytų karinės pagalbos.
Jis išvyko iš Vašingtono taip ir nesugebėjęs įtikinti susiskaldžiusio Kongreso patvirtinti naują 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų) pagalbos paketą, tik pasakęs, kad gavo teigiamų signalų.
Jo netikėtu vizitu Osle bus siekiama įtvirtinti Šiaurės šalių, kurios nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį buvo svarbios pagalbos teikėjos, paramą.
Anksčiau šiais metais Norvegija paskelbė apie 6,8 mlrd. eurų civilinės ir karinės pagalbos Ukrainai paketą 2023–2027 metų laikotarpiui.
Norvegija ir Danija aprūpino Ukrainą tankais, ginklais ir amunicija ir pažadėjo padovanoti Ukrainos kariuomenei naikintuvų F-16.
Švedija svarsto galimybę padovanoti naikintuvų „Gripen“.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), antradienį kalbėdamas po derybų su V. Zelenskiu, perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, jog Jungtinės Valstijos paliks Ukrainą likimo valiai.
„Mes privalome, privalome, privalome įrodyti, kad jis klysta“, – sakė J. Bidenas. Jis sakė, kad Ukrainos apleidimas padrąsintų V. Putiną „ir būsimus agresorius visur“.
J. Bidenas sakė, kad patvirtino, jog artimiausiomis savaitėmis Ukrainai bus skirta dar 200 mln. dolerių (185,5 mln. eurų) JAV karinės pagalbos, o Baltieji rūmai įspėjo, kad iki metų pabaigos lėšos gali baigtis, jei Kongresas nepritars naujam finansavimui.
Tačiau JAV respublikonai tvirtina, kad pagalbos Ukrainai atnaujinimas priklausys nuo to, ar demokratai pirmiausia sutiks imtis priemonių dėl JAV ir Meksikos sienos apsaugos ir imigracijos reformos – vieno iš sunkiausiai sprendžiamų klausimų JAV politikoje.
Tuo tarpu Maskva tvirtino, kad mūšio lauke pasiekta naujų laimėjimų, ir antradienį aiškino, kad bet kokia nauja pagalba Kyjivui neva patirtų fiasko.
