Trečiadienio rytą V.Zelenskis nuotoliu kreipėsi į Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjus. Ukrainos lyderis tapo vos antruoju užsienio vadovu, kuris kreipėsi į šios šalies parlamentą po to, kai 2011-aisiais tai padarė tuometinė Australijos premjerė Julia Gillard.
Susitikimo metu V.Zelenskis teigė, kad įmanoma atkurti šalies ekonomiką ir infrastruktūrą, nors tai gali užtrukti ne vienerius metus.
„Tačiau negalima atstatyti sunaikintos gamtos, kaip ir sunaikintų gyvenimų“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas šiuo metu pristatinėja 10 punktų taikos planą, kuris, be aplinkos apsaugos, apima taip pat tokius klausimus kaip branduolinė sauga ir teisingumas.
V.Zelenskis prašo įvairių šalių imtis iniciatyvos dėl skirtingų plano punktų.
Savo kalboje jis išvardijo kai kuriuos karo padarinius Ukrainos gamtai – užnuodytą požeminį vandenį, nuniokotus miškus, užtvindytas anglies kasyklas ir didžiules šalies teritorijas, kurios tebėra užterštos nesprogusiomis minomis.
V.Zelenskis taip pat padėkojo Naujajai Zelandijai už jos indėlį į Ukrainos karines pastangas ir perdavė vilties žinią.
„Įvairūs diktatoriai ir agresoriai niekada nesuvoks laisvojo pasaulio vyriausybių stiprybės“, – sakė jis.
Velingtonas taip pat paskelbė, kad per Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą papildomai skirs 3 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (1,82 mln. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai, taip papildydama jau suteiktą 8 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (4,84 mln. eurų) vertės pagalbą.
Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern sakė V.Zelenskiui, kad jos šalies paramą Ukrainai lemia ne geografija ar diplomatiniai ryšiai.
„Mūsų sprendimas buvo paprastas“, – sakė ji.
„Mes uždavėme sau klausimą: o kas jei tai būtume mes?“ – pridūrė J.Ardern.
Šalies premjerė teigė, kad tokiu atveju Naujoji Zelandija norėtų, kad šalys tarptautinėje bendruomenėje pasitelktų savo balsą, „nepriklausomai nuo jų politinės sistemos, atstumo ar dydžio“.
Įstatymų leidėjai baigė pokalbį su Ukrainos lyderiu sudainuodami Antrojo pasaulinio karo laikų dainą vietinių maorių kalba.
