V.Zelenskis priekaištauja Vakarams, rusų kariams artėjant prie svarbaus Ukrainos miesto

Ragindamas teikti „beribę“ pagalbą Ukrainai, ypač sunkiosios ginkluotės siuntų forma, V.Zelenskis taip pat pasmerkė neseniai nuskambėjusias užuominas, kad taika galėtų būti pasiekta tik padarius teritorinių nuolaidų.

Netoli rytinio Sjevjerodonecko miesto, tapusio Maskvos atnaujinto puolimo Ukrainos Donbaso regione židiniu, kautynės yra „labai sunkios“, pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

Vis tik įsiveržusiai kariuomenei dar nepavyko visiškai apsupti šio pramoninio centro, sakė jis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

Prognozuodamas, kad „ateinanti savaitė bus lemiama“, S.Haidajus pridūrė, jog Rusijos kariai „kolosaliu mastu apšaudo“ miestą, bandydami priversti jo gynėjus pasiduoti.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams pareiškė, kad jo šaliai labai reikia daugkartinio paleidimo raketų sistemų, kad ji galėtų prilygti Rusijos ugnies galiai mūšyje dėl Donbaso.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba

V.Zelenskis tokį prašymą pakartojo iš Kijevo.

„Mums reikia mūsų partnerių pagalbos – visų pirma ginklų Ukrainai. Visapusiškos pagalbos, be išimčių, be apribojimų, pakankamos, kad laimėtume“, – per kasdienį kreipimąsi į tautiečius sakė prezidentas.

„Kissingerio kalendorius“

Teigdamas, kad pasaulis buvo nepasirengęs „ukrainiečių drąsai“, V.Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė, per daug dėmesio skiria Rusijos interesams ir per mažai – Ukrainos interesams.

Jis konkrečiai nusitaikė į buvusį JAV valstybės sekretorių Henry Kissingerį ir laikraštį „New York Times“, jiems užsiminus, kad konfliktui užbaigti Ukraina gali būti priversta paaukoti dalį savo teritorijos.

H.Kissingeris, 98 metų realpolitik šalininkas, šią savaitę per Pasaulio ekonomikos forumą Davose pareiškė, kad idealu būtų grįžti į status quo, susiklosčiusio iki Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Henry Kissingeris

Rusija 2014-aisiais aneksavo Krymą, o promaskvietiškų separatistų grupuotės daugelį metų kontroliavo dalį ryčiausių Ukrainos sričių – Donecko ir Luhansko.

Dėl pastangų priversti Maskvą atsisakyti tų teritorijų konfliktas gali peraugti į naują, platesnio masto karą, perspėjo H.Kissingeris. Jis pridūrė, kad derybas būtina pradėti per ateinančius du mėnesius.

„Panašu, kad pono Kissingerio kalendorius rodo ne 2022 metus, o 1938-uosius“, – atkirto V.Zelenskis, palygindamas buvusio JAV diplomatijos vadovo pasiūlymą su Miuncheno susitarimu, kuriuo prieš daugiau nei 80 metų nacistinei Vokietijai buvo perleista dalis Čekoslovakijos.

„The New York Times“ redakcija irgi nerealistiškomis pavadino viltis atgauti iki vasario užimtas Ukrainos teritorijas. Leidinio nuomone, Kyjivui per potencialas derybas tektų priimti „skausmingų teritorinių sprendimų, reikalingų bet kokiam kompromisui“.

„Akivaizdus šantažas“

Vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę šalį sukėlė padarinių, jaučiamų visame pasaulyje. Šiuo metu ypač nerimaujama dėl galimos maisto trūkumo krizės, ypač Afrikoje.

Maskva tokią padėtį paaiškina dėl įsiveržimo jai paskelbtomis tarptautinėmis sankcijomis. Tuo metu Vakarai teigia, kad maisto produktų deficitą daugiausia nulemia Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada.

„Maisto problemą reikia spręsti kompleksiškai, įskaitant Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams taikomų sankcijų atšaukimą“, – sakė rusų užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

Tačiau D.Kuleba paragino Vakarus nepasiduoti.

„Tai akivaizdus šantažas. Geresnio šantažo pavyzdžio tarptautiniuose santykiuose nerastumėte“, – Davose kalbėjo ukrainiečių diplomatijos vadovas.