TATENA ataskaita apie Zaporižios atominę: pažeista branduolinio kuro saugykla

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šiuo metu beveik visoje fronto linijoje tęsiasi įnirtinga konfrontacija, tačiau Ukrainos gynėjai daugelyje sričių yra gerose pozicijose.

„Sunki konfrontacija tęsiasi beveik visoje fronto linijoje. Tai yra beveik 1300 km aktyvių karo veiksmų.

Nesąžininga, kai apie vienus fronto ruožus daug kalbama, o kiti tariamai pamirštami. Nors mūsų kariai daugelyje sričių yra absoliutūs didvyriai. Ir Donbase, ir Charkivo srityje, ir Zaporižios srityje, ir pietuose, ir pasienio rajonuose šalies šiaurėje ir rytuose“, – sako V.Zelenskis vakariniame kreipimesi.

Ukrainos prezidentas taip pat kalbėjo, kad antradienio pirmoje pusėje buvo numuštos penkios iš šešių rusiškų raketų X-101: „Tai brangiai Rusijai kainavęs nuostolis ir daugelio ukrainiečių gyvybių išgelbėjimas. Keturias iš šių raketų numušė „Pietų“ oro pajėgų vadavietės kariškiai – gerai padirbėta, vyrai.“

V.Zelenskis tvirteryje paskelbė, kad buvo pirmasis užsienio šalių lyderis, kalbėjęs telefonu su naująja Jungtinės Karalystės premjer Liz Truss. Ją V.Zelenskis pakvietė atvykti į Ukrainą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos netikėtai pradėjo puolimą Charkivo fronte. Antradienio rytą ukrainiečiai staiga sudavė stiprų smūgį į vadinamosios „Iziumo“ rusų kariuomenės grupuotės flangą Balaklijos kryptimi, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Remiantis gausiais, nors oficialiai nepatvirtintais pranešimais, Rusijos pajėgos, kurias daugiausia sudaro mobilizuoti Donbaso gyventojai, skubiai traukiasi už Šiaurinio Doneco upės.

Plačiau skaitykite čia.

Neseniai internetą sudrebinusią melagieną, esą Rusijos kariai perėmė iš ukrainiečių dvi haubicas „Caesar“, gautas iš Prancūzijos kaip paramą, palydėjo panaši naujiena – tariamai grobiu tapo ir Vokietijos padovanota haubica „PzH 2000“. Pirmosios žinios nepatvirtino net valdininkai ar kariškiai Maskvoje, antrosios nepaskelbė dienraštis „Bild“, kaip teigiama propagandiniuose pranešimuose.

Plačiau skaitykite čia.

Ekrano nuotr. iš banki.loans/Žiną apie tariamai iš Ukrainos perimtą haubicą išplatino rusiški tinklalapiai, remdamiesi Vokietijos laikraščiu „Bild“

ES energetikos komisaras Kadri Simsonas teigė, kad Rusija degina perteklines dujas, nes, sumažinusi jų tiekimą Europai, neturi galimybių jas sandėliuoti, rašo „The Guardian“.

„Mūsų palydovai užfiksuoja gamtinių dujų nuotėkį arba gamtinių dujų deginimą, o tai labai teršia aplinką.

Jie neturi alternatyvių vamzdynų jungčių su kitais pasaulio regionais, o jų pačių požeminės dujų saugyklos yra pilnos“, – sakė jis.

Pasak Pentagono pareigūno, JAV gynybos departamentas pastebi, kad Ukrainos puolamosios pajėgos Chersono regione „toliau žengia į priekį“, įskaitant kaimų atsiėmimą, trašo „The Guardian“.

Vienas prokremliškas pareigūnas Rusijos kontroliuojamame Pietų Ukrainos uostamiestyje Berdianske buvo „rimtai“ sužeistas antradienį sprogus automobiliui, pranešė Maskvos paskirti valdininkai.

Miesto komendanto Artiomo Bardino automobilis sprogo „pačiame Berdiansko centre“, socialiniuose tinkluose teigė Maskvos paskirtas pareigūnas Zaporižioje Vladimiras Rogovas. Jis incidentą pavadino „teroristiniu išpuoliu“.

Anot V.Rogovo, A.Bardinas yra „sunkios būklės ir buvo hospitalizuotas“.

Per pastaruosius mėnesius keli rusų pajėgų paskirti pareigūnai Maskvos kontroliuojamose teritorijose Ukrainoje žuvo ar buvo sužeisti per išpuolius.

Kyjivas oficialiai nėra prisiėmęs atsakomybės už šias atakas.

Rugpjūčio pabaigoje buvo nušautas Aleksejus Kovaliovas, buvęs ukrainiečių įstatymų leidėjas, prasidėjus karui perėjęs į Rusijos primestos valdžios pusę ir tapęs aukšto rango pareigūnu rusų paskirtoje administracijoje.

Ukraina pranešė apie pirmuosius savo kontrpuolimo šalies pietuose laimėjimus – keleto rajonų atkovojimą, taikinių sunaikinimą.

Ukrainiečiams vykdant kontrpuolimą, rusų paskirti pareigūnai okupuotame Chersono regione pirmadienį užsiminė, kad planai surengti referendumą dėl šio regiono prijungimo prie Rusijos atidedami. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša apie sunaikintus  okupantų pontoninius tiltus. Taip pat skelbiama, kad sunaikinti aštuoni okupantų amunicijos sandėliai.

Rusijoje matyti ženklų, kad visuomenės parama karui ima mažėti. Taip teigia opozicijos politikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas, apžvelgęs skirtingas nuomonės apklausas. Jo nuomone, rusų spaudimas Kremliui baigti karą ateityje tik augs.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) antradienį paragino nustatyti saugumo zoną aplink Rusijos užimtą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę.

„Dabartinė situacija netinkama“, – sakoma TATENA ataskaitoje, parengtoje agentūrai praėjusią savaitę nusiuntus į Zaporižios AE savo komandą.

Prie Zaporižios atominės elektrinės – didžiausios Europoje – tęsiantis apšaudymams, vis labiau nerimaujama dėl jos saugumo. Abi šalys nuo pat pradinio invazijos etapo, kai rusų pajėgos užėmė elektrinę, kaltina viena kitą dėl jos apšaudymo.

„Skubiai reikia laikinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias branduolinei nelaimei dėl fizinės žalos karinėmis priemonėmis“, – pabrėžė TATENA.

„Tai gali būti pasiekta tuojau pat nustatant branduolinio saugumo ir apsaugos zoną, – sakoma ataskaitoje. – TATENA rekomenduoja tuojau pat nutraukti šio objekto ir jo apylinkių apšaudymą, kad būtų išvengta bet kokios tolesnės žalos elektrinei ir su ja susijusiems objektams.“

TATENA praėjusią savaitę nusiuntė į Zaporižios AE 14 žmonių komandą padėčiai šioje jėgainėje įvertinti.

Mažiausiai du komandos nariai turi likti elektrinėje ir užtikrinti jos saugumą.

„Bloomberg“ tinklalapis skaičiuoja, kad visiškai nutraukus dujų tiekimą Europai – pagrindinei Rusijos eksporto rinkai – negautos mokestinės pajamos Kremliui gali siekti iki 400 mlrd. rublių (6,6 mlrd. JAV dolerių) per metus. 

Europos Komisija antradienį nustatė naujas kliūtis keliautojams iš Rusijos, prašantiems įvažiavimo į Europos Sąjungą vizų, ir tai dar viena baudžiamoji priemonė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.

Antradienį už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pristatė siūlomą naują režimą ir tikimasi, kad jau artimiausiomis dienomis jam pritars bloko narės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ylva Johansson

Rusai, prašantys išduoti Šengeno erdvės – 22 ES narių ir Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino – vizas, dabar mokės 85, o ne 35 eurų mokestį.

Standartinė prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė bus pailginta nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais tikrinimas truks iki 45 dienų. Bus sugriežtintos daugkartinėms vizoms taikomos taisyklės.

Prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys taip pat turės pateikti daugiau dokumentų – pagal visą patvirtinamųjų dokumentų sąrašą – ir nebegalės naudotis supaprastintu sąrašu, įtrauktu į susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo.

Europos Komisija taip pat pasiūlys ES šalims nepripažinti Rusijos pasų, išduotų okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva bando aneksuoti.

„Rusai neturėtų turėti galimybės lengvai patekti į Europos Sąjungą, o keliavimas į ES kaip turistui nėra žmogaus teisė“, – sakė Y.Johansson ir pažadėjo griežtesnes saugumo patikras.

„Rusija toliau pažeidžia tarptautinę teisę vykdydama neteisėtus karinius veiksmus, nusikaltimus prieš ukrainiečius ir kenkdama saugumui bei stabilumui Europoje ir visame pasaulyje“, – sakė ji.

„Šiandienos pasiūlymas rodo tvirtą ir vieningą ES atsaką. Netrukus pateiksime papildomų gairių, kad užtikrintume griežtesnį Rusijos piliečių prašymų išduoti vizą nagrinėjimą ir sienos kirtimo tikrinimą, nepamiršdami Rusijos disidentų ir pilietinės visuomenės atstovų“, – pažymėjo Y.Johansson.

Praėjusią savaitę Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad ES sprendimas apsunkins rusų keliautojų gyvenimą, ir pareiškė: „Dar vienas juokingas besitęsiančio absurdo sprendimas.“

Kai kurios sieną su Rusija turinčios ES šalys – Suomija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija – jau pradėjo griežtinti patikrinimus prie sienų ir ragino išvis uždrausti išduoti vizas rusams.

Tačiau Prancūzija ir Vokietija įrodinėjo, kad tolesni privačių Rusijos piliečių ir demokratinių visuomenių kontaktai būtų naudingi, o ES ministrai kaip kompromisą priėmė susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo sustabdymą.

Okupuoto Enerhodaro miesto, šalia kurio yra Zaporižios atominė elektrinė, meras Dmytro Orlovas pranešė, kad po galingo sprogimo mieste dingo elektra ir vanduo.

 „Šiandien 12.20 val. Enerhodaro gyventojai pranešė, kad mieste pasigirdo galingas sprogimas. Po to Enerhodare vienu metu dingo šviesa ir vandens tiekimas“, – savo telegram kanale pranešė D.Orlovas.

Jis pridūrė, kad įvykio aplinkybės tiriamos.

Rusijos propagandistai taip pat patvirtino, kad miestas liko be elektros energijos, ir dėl to kaltino Ukrainos pajėgas. Okupantai teigia, kad netoli Zaporižios elektrinės buvo pažeista elektros linija.

Rusų okupuotame Zaporižios srities Berdiansko mieste įvyko galingas sprogimas. Incidentas įvyko miesto centre.

Apie tai pranešė vietos ir separatistiniai „Telegram“ kanalai.

VIDEO: Zaporižios srities Berdiansko mieste įvyko sprogimas

Zaporižios srities Berdiansko mieste įvyko sprogimas

Pranešama, kad sprogimas tikriausiai įvyko netoli administracinio pastato. Ukrainos portalas pravda.com.ua skelbia, kad susprogdintas vadinamojo „miesto komendanto“ Artiomo Bardino automobilis. Pranešama, kad jis sunkiai sužeistas ir paguldytas į ligoninę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio prašymą dėl papildomos sunkiosios ginkluotės. Vokiečių leidinys „Die Welt“ apie tai sužinojo iš Ukrainos vyriausybės šaltinių.

Visų pirma buvo kalbama apie moderniausių „Leopard 2“ tankų tiekimą iš Vokietijos pramonės.

To pagrindas buvo ginklų gamintojo „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) balandžio 8 d. pasiūlymas dėl tiesioginio tankų pristatymo į Ukrainą. Tuo metu bendrovė jau buvo sutikusi tiekti Ukrainai 100 tankų „Leopard 2A7“, įskaitant atsargines dalis ir karių mokymą, iš viso už 1,55 mlrd. eurų. Todėl pirmieji tankai galėjo būti pristatyti praėjus 36 mėnesiams po sutarties sudarymo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Tačiau O.Scholzas tokių tiekimų nežadėjo, o pokalbyje su D.Šmyhaliu išliko „nekonkretus“. Pasak leidinio šaltinio, kancleris neparodė „visiškai jokio noro“ pakeisti savo neigiamą poziciją dėl tankų tiekimo.

Atsakydama į žurnalistų prašymą, O.Sholzo vyriausybė pranešė, kad nenustos remti Ukrainos karine, politine, finansine ir humanitarine prasme.

„Prašome suprasti, kad mes nepranešame apie konfidencialias diskusijas“, – sakė kanclerės atstovas.

Laikinai užimtame Mariupolyje ir Mariupolio rajone rusų okupantai planuoja rugsėjį vykdyti mobilizaciją, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. 

„Maždaug rugsėjo 20 d. Mariupolio ir rajono laukia pirmoji mobilizacijos banga“, - teigė jis.

P.Andriuščenka sakė, kad paskutinę rugpjūčio dieną Manguše įvyko okupantų ir kolaborantų susitikimas. Donecko srities okupantai davė nurodymą skubiai atnaujinti karinę registraciją Mariupolio rajone.

Anot P.Andriuščenkos, tai reiškia, kad bent jau buvęs Mangušo rajonas rugsėjo mėnesį laukia oficialios mobilizacijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Mariupolyje

Mero patarėjo teigimu, okupantai Mariupolyje gavo tokį patį nurodymą, tačiau jo įgyvendinimas buvo atidėtas 2 savaitėms.

P.Andriuščenka paragino mobilizacinio amžiaus vyrus kuo greičiau evakuotis.

Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas papasakojo apie naujus sprogimus Chersono srityje, kelis kartus smogta į rusų okupantų sandėlius ir įrangą.

„Naktį pataikyta Čornobajivkos srityje į rusų pozicijas. Hola Prystanėje taip pat smogta pozicijoms“, – teigė jis.

Anot S.Bratčuko, suduotas smūgis į rusų bazę Novaja Kachovkos rajone ir įrangą Kachovkos rajone. Tominos Balkos srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino okupantų ginkluotę.

Rugsėjį tęsiasi ukrainiečių kova prieš Rusijos karius

+11

Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija pranešė, kad buvo surengta žuvusių karių kūnų perkėlimo operacija. Ukraina susigrąžino dar 25 savo gynėjų kūnus.

Ukrainos valdžios institucijos nurodo, kad operacija buvo atlikta bendradarbiaujant specializuotam ombudsmenui ir teisėsaugos institucijoms.

Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė nuo rugsėjo 9-osios sustabdyti tarpvyriausybinio susitarimo su Baltarusija dėl ekonominio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo galiojimą.

Šio dokumento galiojimas stabdomas iki to laiko, kol vyriausybė priims galimą sprendimą dėl jo atnaujinimo, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

2004-aisiais pasirašyto susitarimo tikslas – sudaryti palankias sąlygas dvišaliam ekonominiam ir technologiniam bendradarbiavimui bei jį plėtoti, ypač pramonės, turizmo, transporto, farmacijos, žemės ūkio, finansinių paslaugų, investicijų politikos, technologijų ir inovacijų srityse.

Tačiau reaguodama į Baltarusijos paramą Rusijai tęsti karinę agresiją ir plataus masto invaziją į Ukrainą, tuo grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę, Latvija ryžosi šiam sprendimui, pažymima pranešime.

Vyriausybė įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją oficialiai informuoti Baltarusiją apie šio susitarimo galiojimo sustabdymą.

Prieš savaitę Latvijos ministrų kabinetas nusprendė vienašališkai denonsuoti 2009 metais pasirašytą tarpvyriausybinį memorandumą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo energetikoje.

Ginkluotosios pajėgos iš dalies pažengė į priekį ir įsitvirtino Luhansko srityje, pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

Jis teigė, kad srityje yra tam tikrų teigiamų rezultatų – Ukrainos kariuomenė padarė pažangą ir įsitvirtino.

„Vakar mums pavyko pajudėti kelis šimtus metrų į priekį. Dabar teritoriją kontroliuoja mūsų kariškiai. Rusų atakos buvo atmuštos, padarėme nedidelę pažangą“, – kalbėjo S.Haidajus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jis pranešė, kad dėl suduotų smūgių rusų sandėliams pastarosiomis dienomis, priešas prarado iki 100 karių ir apie 100 vienetų technikos.

Po rytinių apšaudymų Charkive buvo sugriautas daugiabutis centrinėje miesto dalyje. Apie tai pranešė Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Jis pažymėjo, kad visos specializuotos tarnybos dirba vietoje.

„Informacija apie sužeistuosius tikslinama. Šiuo metu ligoninėje gulinčių pacientų nėra“, – praneša O.Synjehubovas.

Rusija nesitiki jokių pokyčių įtemptuose santykiuose su Jungtine Karalyste, šios šalies vyriausybės vairą perėmus Liz Truss, antradienį pareiškė Kremlius. 

„Sprendžiant iš ponios Truss pareiškimų, kai ji dar buvo užsienio reikalų sekretorė,.. galima tvirtai teigti, kad jokių pokyčių į gerąją pusę nenumatoma“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

L.Truss vėliau antradienį oficialiai perims JK ministro pirmininko postą iš Boriso Johnsono.

Dėl padidėjusio apšaudymo iš Rusijos Ukraina stiprina Sumų ir Černihivo sričių sienų gynybą, kad būtų išvengta pakartotino įsiveržimo iš Rusijos, sakė Ukrainos Valstybės sienos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.

„Pastaruoju metu fiksuojame daugiau apšaudymų Sumų srityje, taip pat ir Černihivo srityje. Ukrainos gynybos pajėgos ir pasieniečiai stiprina šias kryptis, siekdami užkirsti kelią pakartotinei rusų dalinių invazijai“, – sakė jis.

A.Demčenka taip pat pažymėjo, kad galingos grupuotės, kuri galėtų patekti į Ukrainos teritoriją, sukūrimas šiuo metu nėra fiksuotas.

Be to, stiprinama sienų su Baltarusija gynyba.

„Taip pat stiprinama siena su Baltarusijos Respublika, nes suprantame, kad ši šalis remia Rusijos Federaciją kare prieš Ukrainą. Ir nei ginkluotosios pajėgos, nei pasieniečiai niekada neatmetė, kad šios šalies kariniai daliniai galėtų prisijungti prie Rusijos karo“, – aiškino jis.

„Ši kryptis yra gana svarbi“, – pridūrė jis.

Rusija per karą Ukrainoje jau prarado daugiau nei 50 tūkst. karių, per paskutinę parą žuvo apie 350 rusų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Taip pat pranešama, kad Ukrainos gynėjai vakar numušė Rusijos Federacijos sraigtasparnį, 9 bepiločius orlaivius ir 4 sparnuotąsias raketas.

Per pastarąją parą sunaikinti 9 tankai ir 22 artilerijos sistemos.

Didžiausius nuostolius per pastarąją parą Rusijos kariuomenė patyrė Donecko kryptimi. 

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atvyko į Sergejevsko poligoną Vladivostoke, kur vyksta baigiamoji pratybų „Vostok-2022“ dalis.

Kremliaus atstovas spaudai pažymėjo, kad šiuo metu V.Putinas už uždarų durų susitinka su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovu Valerijumi Gerasimovu.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

„Dalyvauja gynybos ministras Šoigu ir Generalinio štabo viršininkas Gerasimovas. Dabar vyksta uždaras susitikimas“, – sakė jis.

D.Peskovas sakė, kad pasibaigus susitikimui prezidentas, vyriausiasis kariuomenės vadas galės stebėti baigiamąjį pratybų etapą.

Europos Komisija siūlo dvi galimas gamtinių dujų viršutinių kainų rinkoje ribojimo priemones, kad jomis būtų galima reaguoti į sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą ar jų visišką nutraukimą Europai, skelbia „Euractiv“, remdamasis nutekinta EK parengto dokumento kopija.

Anot leidinio, jį rugsėjo 7-ąją tikimasi aptarti seminare, kuriame dalyvaus Europos Sąjungos 27 valstybių narių atstovai, o rugsėjo 9 dieną jo tolesnis svarstymas planuojamas Bendrijos energetikos ministrų neeiliniame posėdyje.

Pirmoji priemonė „apimtų iš Rusijos importuojamų dujų kainų viršutinės ribos nustatymo mechanizmą“, o antroji – kainų zonų, vadinamųjų „raudonųjų zonų“, administracinio reguliavimo sukūrimą labiausiai dėl tiekimo sutrikimų nukentėjusioms ES šalims. 

Dokumento rengėjai pažymi, kad abi šios priemonės turi savų privalumų ir trūkumų, bet nėra viena kitai prieštaraujančios. Kita vertus, pripažįstama, kad regioninių kainų zonų sukūrimas būtų sunkiau įgyvendinamas ir „pareikalautų stipraus reguliavimo bei visapusiško techninio pasirengimo“.

Savo ruožtu skeptiškai šiuos pasiūlymus vertinantys Europos energetikos ekspertai teigia, jog dujų kainų viršutinės ribos nustatymas taps beprasmis, jei Rusija dujų tiekimą Europai visiškai sustabdytų, o skirtingų kainų zonų sukūrimo idėja, anot jų, turi mažai šansų sulaukti ES valstybių narių, išskyrus Vokietiją, palaikymo, pažymi „Euractiv".

Praėjusį penktadienį Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ paskelbė neribotam laikui stabdantis dujotiekį „Nord Stream“ per Baltijos jūrą į Vokietiją, oficialiai dėl techninių priežasčių, ir taip dar labiau apsunkindamas Europos tikslus apsirūpinti kuru artėjančiai žiemai. Tai buvo padaryta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė dėl Rusijos naftos kainų viršutinės ribos nustatymo.

Ukrainos gynybos pajėgų operatyvinio štabo „Pietūs“ spaudos centras tikina, kad šalies gynėjai turi viską, ko reikia kontratakai. Kalbama apie išteklius tam tikrai strategijai įgyvendinti.

Dabar vyksta sunkus darbas, siekiant išnaudoti priešo puolimo potencialą, teigė Ukrainos Razumkovo centro tarptautinių projektų koordinatorius, karo ekspertas Oleksijus Melnykas.

„Tai oficialus informacijos šaltinis. Akivaizdu, kad jie žino detales ir apie mūsų, ir apie priešo pajėgas. Šią informaciją patvirtina ir nepriklausomi užsienio šaltiniai. Tačiau yra tam tikrų niuansų.

Reikia suprasti, kad niekada neįmanoma patenkinti visus poreikius. Kai kariškiai teigia, kad turi pakankamai pajėgų ir priemonių tam tikriems tikslams įgyvendinti, reikia suprasti, kad yra planas, strategija ir šių jėgų pakanka būtent šiai strategijai įgyvendinti“, – aiškino ekspertas.

Pasak jo, kalbant apie būsimos įvykių raidos prognozę, svarbu tiksliai suprasti, kokią strategiją šiuo metu įgyvendina Ukrainos vadovybė.

„Lažinkitės ne dėl kasdienių pranešimų apie kokios nors teritorijos dalies ar gyventojų centrų išlaisvinimą. Visų pirma, dirbama siekiant išnaudoti priešo puolimo ir gynybos potencialą“, – sakė jis.

Ekspertas įsitikinęs, kad Ukrainos vadovybė pakankamai išanalizavo neigiamą 2014 metų patirtį ir įgyvendina visiškai kitokią strategiją. O.Melnykas prognozuoja, kad ukrainiečiai sulauks gerų žinių iš pietų fronto.

Ukrainos kariai taikosi į Rusijos Federacijos karių ir įrangos sutelkimo vietas, valdymo ir logistikos centrus pietuose, taip silpnindami priešo logistikos pajėgumus, pranešė Karo studijų institutas (ISW).

„Ukrainos kontrpuolimas smarkiai blogina materialinį, techninį ir administracinį Rusijos potencialą okupuotuose Ukrainos pietuose“, – konstatavo analitikai.

Ukrainos karių kontrpuolami veiksmai užkirto kelią Rusijos planams surengti „referendumus“ okupuotose teritorijose. Visi procesai sustabdomi „saugumo sumetimais“.

„Ukrainiečių pajėgos ketina pamažu mažinti Rusijos taktinius ir operatyvinius pajėgumus Chersono regione, ir tai greičiausiai turės didelės įtakos rusų administraciniams ir biurokratiniams pajėgumams“, – teigia ISW.

Pagrindinės pastabos:

• Ukrainos kontrpuolimas apčiuopiamai mažina Rusijos logistinius ir administracinius pajėgumus okupuotoje Pietų Ukrainoje.
• Rugsėjo 5 d. V. Putinas viešai pagyrė vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pajėgas (ir pažemino Rusijos kariuomenę), greičiausiai siekdamas paskatinti jų verbavimą ir pakeisti Rusijos karo nušvietimą.
• Ukrainos kariuomenės pareigūnai laikėsi operatyvinės tylos dėl Ukrainos kontrpuolimo pažangos, tačiau pranešė apie tolesnį Rusijos antžeminių ryšių linijų naikinimą centrinėje Chersono srityje.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas į rytus nuo Siversko, į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto ir palei Donecko miesto šiaurės vakarinį pakraštį.
• Ukrainos specialiosios pajėgos surengė ribotą operaciją prieš Rusijos FSB bazę Enerhodaro srityje.
• Nuo Ukrainos elektros tinklo atsijungė Žaporižios AE elektrinės 6-asis energijos blokas.
• Rusijos valdžia toliau ieško netradicinių kovinės galios šaltinių ir vis dažniau kreipiasi į sergančius ir neįgalius asmenis.
• Okupacinė valdžia Zaporižios srityje nustatė 1,25 rublio/1 grivinos kursą, kad palengvintų okupuotos Zaporižios ekonominę integraciją į Rusijos Federaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikįs, kad naujoji Jungtinės Karalystės valdančiųjų konservatorių lyderė Liz Truss padės Kyjivui „sutrukdyti“ Rusijai tęsti karinę agresiją.

Išvakarėse išrinkta L.Truss pakeis kadenciją baigiantį britų ministrą pirmininką Borisą Johnsoną – vieną didžiausių V.Zelenskio rėmėjų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Liz Truss

Savo kasdienėje kalboje Ukrainos prezidentas sakė, kad „nekantriai laukia bendradarbiavimo su L.Truss pradžios“.

„Tikiu, kad kartu galėsime padaryti daugiau, kad apsaugotume savo tautas ir sutrukdytume visoms Rusijos niokojančioms pastangoms“, – pridūrė V.Zelenskis.

„Mes, ukrainiečiai, ją gerai pažįstame: ji visuomet buvo šviesiojoje Europos politikos pusėje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas ir pabrėžė, kad „svarbiausia yra išsaugoti mūsų vienybę“.

Didžioji Britanija yra glaudi Kyjivo sąjungininkė nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Londonas Ukrainos pajėgoms, kovojančioms šalies pietuose ir rytuose, skiria karinę techniką, finansavimą ir mokymų išteklius.

Praėjusį mėnesį V.Zelenskis apdovanojo B.Johnsoną Laisvės ordinu – Ukrainos apdovanojimu, skiriamu šalies suverenitetą remiantiems asmenims. Ceremonija įvyko per britų premjero trečiąjį vizitą Ukrainoje nuo karo pradžios.