Jis tai pavadino Maskvos įvykdyta niekinga eskalacija.
Kasetinę amuniciją gali paleisti bombonešiai ar artilerija bei raketos. Ji sprogsta dar ore, o tada išbarstyti mažesni užtaisai suniokoja didelę teritoriją. Ekspertai teigia, kad per beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą juos naudojo ir Kyjivas, ir Maskva.
„Keliuose regionuose užfiksuoti smūgiai (panaudojant) kasetinę amuniciją, jais taikytasi į civilinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V.Zelenskis.
„Tai labai niekinga Rusijos teroristinės taktikos eskalacija“, – pridūrė jis.
Dėl šio puolimo, per kurį Ukraina numušė 79 raketas bei 35 dronus, daugiau nei milijonas ukrainiečių liko be elektros tuo metu, kai oro temperatūra krenta žemiau nulio.
Koalicijos prieš kasetinius šaudmenis (Cluster Munition Coalition, CMC) rugsėjį išleistoje ataskaitoje sakė, jog nuo didelio masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį kasetinė amunicija pražudė ar sužeidė daugiau nei tūkstantį žmonių Ukrainoje.
Tokie ginklai taip pat kelia ilgalaikę grėsmę, nes didelė dalis iškart nesprogsta, tad iš esmės tampa minomis, kurios gali sprogti dar metų metus po to, pabrėžė CMC.
Nei Rusija, nei Ukraina nėra 2008-ųjų Kasetinės amunicijos konvencijos signatarės. Ši sutartis draudžia tokių ginklų gamybą, laikymą, perdavimą ar naudojimą.
JAV, kuri taip pat sutartyje nedalyvauja, sutiko perduoti kasetinę amuniciją Kyjivui 2023-iaisiais, nors tai kritikavo kiti abiejų šalių sąjungininkai.
Išaugusi įtampa
Rusija anksti ketvirtadienį per masinę oro ataką į Ukrainą paleido 91 raketą ir 97 atakos dronus, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Ukrainos pareigūnai pripažino, kad bent dalis raketų pataikė į savo taikinius.
Ukraina rengiasi galbūt sunkiausiai žiemai per beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą, Maskvai suintensyvinus Ukrainos bombardavimą iš oro, o rusų kariams žengiant į priekį fronte Ukrainos rytuose.
Per pastarąsias kelias savaites įtampa smarkiai išaugo. Maskva pažadėjo keršyti už tai, kad Ukraina panaudojo JAV tiekiamas raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Abi pusės siekia užsitikrinti pranašumą mūšio lauke prieš sausį vyksiančią išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją.
V.Zelenskis sakė, kad Ukrainai dabar reikia daugiau Vakarų šalių oro gynybos sistemų, kurios padėtų atremti niokojančias Rusijos atakas.
„Tai ypač svarbu žiemą, kai turime apsaugoti savo infrastruktūrą nuo tikslinių Rusijos atakų“, – pabrėžė jis.
Energetikos ministerija pranešė, kad šiemet tai jau 11-a masinė Rusijos ataka prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą.
