Egipte vykstančiose COP27 derybose dėl klimato kaitos V.Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu, papunkčiui išdėstė Rusijos išpuolio prieš jo šalį padarinius aplinkai – nuo priverstinio šalių skatinimo naudoti daugiau akmens anglies iki grūdų tiekimo sutrikdymo, paaštrinusio sausros sukeltą maisto krizę.
„Turime sustabdyti tuos, kurie savo beprotišku ir nelegaliu karu griauna pasaulio galimybes vieningai dirbti dėl bendro tikslo“, – sakė jis.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad pasaulio lyderiai privalo rimtai nežiūrinčius į klimato kaitą perspėti, jog „jie daro katastrofišką klaidą“.
„Būtent jie pradeda agresijos karus, kai planeta negali sau leisti nė vieno ginklo šūvio, nes jai reikia bendrų visuotinių veiksmų“, – užbaigė jis.
V.Zelenskio teigimu, Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche vykstančioje konferencijoje Ukraina pristatė planą, kaip įvertinti karinių veiksmų poveikį klimatui ir aplinkai.
Pasak jo, nuo vasario besitęsiančios kovos Ukrainoje sunaikino mažiausiai 2 mln. hektarų miškų ir kelia „radiacinės katastrofos“ grėsmę iš okupuotos Zaporižios elektrinės, didžiausio Europoje branduolinio objekto.
Atsinaujinanti energija „naudinga saugumui“
Aukščiausiojo lygio susitikimui skirtuose pareiškimuose Europos vadovai vieningai pasmerkė vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą kaip pavojingą dėmesio atitraukimą nuo didelių ir vis sunkėjančių klimato kaitos keliamų grėsmių.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, anksčiau kalbėdamas su šia konferencija susijusiame renginyje, sakė, kad perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiosios energijos yra „naudingas mūsų saugumui“ ir kovai su klimato kaita.
Jis apkaltino Rusiją bandymu panaudoti „energiją kaip ginklą“.
„Tai akivaizdus priminimas apie būtinybę pereiti nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių“, – teigė J.Stoltenbergas.
Aljanso vadovas pridūrė, kad veiksminga karinė veikla ateityje taip pat bus ekologiška, ir pasiūlė kariuomenėms savo veiklą derinti su būtinybe kovoti su klimato atšilimu.
Praėjusią savaitę žurnale „Nature“ paskelbtame komentare teigiama, kad pasaulio kariuomenių išmetamas teršalų kiekis sudaro nuo 1 iki 5 procentų viso pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Remiantis britų mokslininkų vadovauto tyrimo duomenimis, tai prilygsta laivybos ar aviacijos taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Tačiau jie įspėjo, kad kariuomenėms dažniausiai netaikoma tinkama priežiūra, todėl rizikuojama, kad pastangos visame pasaulyje sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį tebus „spėlionėmis“.
