A.Merkel į Ukrainą atvyks sekmadienį. Penktadienį ji Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
V.Zelenskis davė interviu leidiniams NV, „The Washington Post, „Liberation“, „Novaja Gazeta“ ir „Funke Mediengruppe“, pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
Paklaustas, ar jis nerimauja dėl A.Merkel kelionės į Rusiją prieš vizitą Kijeve, V.Zelenskis pareiškė esąs dėl to ramus.
„Mano pažiūros labai pragmatiškos, ir galiu realistiškai įvertinti savo lūkesčius. Visų pirma tai susiję realiais rezultatais. Nesitikiu, kad kanclerė atvyks į Kijevą su dovanomis. Ji to nedarė net ankstesniais metais“, – sakė ukrainiečių lyderis.
„Tikiuosi, kad Angela Merkel ir Vladimiras Putinas pasieks tam tikrą susitarimą, su kuriuo ji atvyks į Kijevą. Tai gali būti garantijos Ukrainai. Pavyzdžiui, dėl to, kad Rusija sutiks tiekti minimalius dujų kiekius, kurie bus transportuojami Ukrainos dujotiekių sistemą į ES“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pažėrė kritikos dėl kanclerės požiūrio į ryšius su Rusija.
„Akivaizdu, kad ji bando palaikyti santykius su Maskva. Tai galima pavadinti pragmatišku požiūriu. Ji nori išvengti netikėtumų per rinkimus į Bundestagą rugsėjo 26 dieną. Rusija, kaip ir anksčiau, daro įtaką. Mano asmenine nuomone, kanclerė laikosi labai subtilios pusiausvyros pozicijos. Man atrodo, kad tai yra pernelyg švelnu“, – nurodė V.Zelenskis.
Jis sakė „nelabai tikįs“, kad bus įvykdyti visi įsipareigojimai pagal JAV ir Vokietijos susitarimą dėl kontroversiško rusiškų dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“.
„Žinoma, nesu patenkintas šiuo susitarimu, jeigu galima jį taip pavadinti, ir formatu, kuriuo jis buvo pasiektas“, – žurnalistams pareiškė V.Zelenskis.
„Paklaustas, ar jis mano, kad JAV ir Vokietijos paktas yra išdavystė, V.Zelenskis gūžtelėjo pečiais pečius ir nusišypsojo“, – rašoma „The Washington Post“ straipsnyje, kuriame pateikiamos citatos iš interviu su politiku.
Ukrainiečių lyderis pažymėjo, kad dar kartą kreipsis į JAV prezidentą Joe Bideną su prašymu įsikišti į šį klausimą per jųdviejų susitikimą, turintį įvykti Baltuosiuose rūmuose rugpjūčio 31 dieną.
„Zelenskis trečiadienį kelis kartus reiškė susirūpinimą dėl Ukrainos saugumo pradėjus veikti „ Nord Stream 2“, nes Maskvos santykiai su Kijevu gali tapti agresyvesni, kai šis nebebus rusiškų dujų tranzito erdvė“, – nurodoma straipsnyje.
Nors Berlynas yra svarbus Kijevo sąjungininkas, jis kritikuojamas dėl paramos 10 mlrd. eurų vertės dujotiekiui „Nord Stream 2“, leisiančiam padvigubinti rusiškų dujų tiekimą Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai.
Berlynas tvirtina, kad jam reikia papildomų dujų, nes nuspręsta palaipsniui atsisakyti anglių ir branduolinės energijos.
Tačiau šiam projektui aršiai priešinasi JAV ir kelios Europos šalys, teigiančios, kad jis padidins senojo žemyno energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir geopolitinę Maskvos įtaką.
Dujotiekis aplenkia Ukrainos dujų infrastruktūrą, o šalis netenka labai reikiamų mokesčių už tranzitą. Kijevas taip pat nuogąstauja, jog nebeliks svarbaus barjero, atgrasančio Rusiją nuo potencialios agresijos regione.
Rugpjūčio pradžioje JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad A.Merkel perdavus valdžią būsimai Vokietijos vyriausybei Berlynas toliau laikysis Vokietijos prisiimtų įsipareigojimų dėl „Nord Stream 2“, įskaitant pastangas užtikrinti, kad rusiškos dujos Europai toliau būtų tiekiamos tranzitu per Ukrainą.
Anksčiau šiais metais JAV prezidento J.Bideno administracija ir Vokietija sugebėjo pasiekti bendrą poziciją „Nord Stream 2“ klausimu. J.Bidenas liepos pabaigoje pareiškė, kad nebeturi vilčių sustabdyti šio prieštaringai vertinamo projekto, nes jam atėjus į valdžią dujotiekis buvo jau beveik užbaigtas.
Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ neseniai pranešė, kad dujotiekio statybos darbai užbaigti 99 procentais.
