Vaikinas nusprendė žengti toliau nei emocinis palaikymas – jis savo lėšomis nukeliavo į Ukrainą ir prisijungė prie šios šalies karinių pajėgų. Patyręs Rusijos valdžios persekiojimą dėl aktyvaus Ukrainos palaikymo vaikinas paliko šalį ir stojo į „Azov“ bataliono gretas.
„Kai čia atvykau, turėjau dvi galimybes – tapti pabėgėliu arba eiti į karą“, – teigė Valentinas, pridurdamas, kad antrasis variantas buvo neišvengiamas. Vaikinas pasakojo, kad jau dalyvavo dviejuose rimtuose mūšiuose prie Šyrokynės ir Hranitno.
Dar praėjusiais metais jis dalyvavo protestuose Krasnojarske, kuriuose vietiniai gyventojai išreiškė palaikymą Ukrainai ir pasmerkė Kremliaus veiksmus. „Ten buvo daug žmonių, kurie palaiko Ukrainą, bet daugeliui tai buvo tik žodžiai“, – pasakojo jis.
„Aš ir mano draugai iškabindavome Ukrainos vėliavas ir plakatus visame mieste. Nuotraukos su mūsų pakabintais antiputiniškais plakatais ant centrinio Krasnojarsko tilto tapo interneto sensacija“, – prisiminė Valentinas.
Sausio mėnesį Valentinas sulaukė pirmojo pareigūnų skambučio. Jam buvo pranešta, kad jo veikla sekama ir vertinama Rusijos specialiųjų tarnybų. Vaikinas buvo pakviestas į asmeninį pokalbį su antiekstremistinio skyriaus pareigūnu.
„Jis man pasakė: „Valentinai, užeik į mūsų skyrių. Reikia pasikalbėti. Tai labai rimta“. Kai susitikome, tas pareigūnas man iškart pareiškė, kad jie viską žino apie mano veiklą“, – pasakojo vaikinas.
„Jis man pasakė: „Valentinai, užeik į mūsų skyrių. Reikia pasikalbėti. Tai labai rimta“. Kai susitikome, tas pareigūnas man iškart pareiškė, kad jie viską žino apie mano veiklą“, – pasakojo vaikinas.
Anot Valentino, jis buvo apkaltintas ne tik dėl plakatų kabinimo, bet ir dėl Antrojo pasaulinio karo paminklo išniekinimo. Po kelių dienų jis vėl sulaukė to paties pareigūno skambučio. Jis pareikalavo, kad vaikinas ateitų „pasirašyti kelis dokumentus“.
Vaikino teigimu, tai būtų buvęs pasižadėjimas neišvykti, kuris vestų į tolesnį kriminalinio nusikaltimo tyrimo procesą. Valentinas nenorėjo tapti Rusijos įkaitu. Per tris valandas jis susirinko būtiniausius daiktus ir atsidūrė oro uoste, iš kur išskrido į Ukrainą.
„Po antrojo skambučio … Aš greitai susirinkau daiktus, sukrapščiau turėtus pinigus, atsisveikinau su mama ir išvykau“, – aiškino jis. Jau kitą dieną po atvykimo į Kijevą jis prisijungė prie „Azov“ bataliono, kurio reputaciją vaikinui tenka ginti ir dabar.