Gretimoje lovoje šalia Artiomo guli penkiolikmetė Maša, taip pat kilusi netoli nuo Mariupolio. Jai amputuota dešinioji koja. Praėjusį antradienį Mašos koją suplėšė rusiško sviedinio sprogimas.
Pačią blogiausią V.Putino karo Ukrainoje pusę ir tai, ką nesiliaujantis Rusijos bombardavimas padarė apgultame Mariupolio mieste įstrigusiems žmonėms, galima pamatyti regioninėje vaikų ligoninėje, esančioje Zaporižios mieste, rašo BBC.
Vaikų ligoninės direktorius: „Nekenčiu Rusijos.“
Čia evakuota šimtai žmonių. Jų fizinės žaizdos iš dalies ar visiškai gali užgyti, bet psichologinės traumos liks visam gyvenimui.
Vaikų ligoninės vadovas gydytojas Jurijus Borzenko neslepia paniekos tam, ką padarė Rusija.
„Nekenčiu Rusijos“, – sako gydytojas J.Borzenko, jo veide nematyti nė menkiausios emocijos. „Kojos netekusi mergaitė (Maša) buvo taip traumuota, kad kelias dienas nevalgė ir negėrė. Ji negalėjo psichologiškai suvaldyti to, kas nutiko. Turėjome ją maitinti į veną.“
„Kitas berniukas, – sako gydytojas, – šešiametis, su šrapneliu kaukolėje, be jokių ašarų ar emocijų pasakojo stebėjęs, kaip jo motina sudegė automobilyje, į kurį buvo pataikyta. Po dviejų dienų jis pasakė: „Tėti, nupirk man naują mamą, man reikia, kad kas nors mane palydėtų į mokyklą.“
Tai, kas vyksta Mariupolyje, yra humanitarinė katastrofa, netgi – galbūt – karo nusikaltimas, teigia BBC. Apskaičiuota, kad 90 proc. miesto pastatų apgadinta arba sugriauta. Po to, kai praėjusią savaitę buvo sugriautas teatras, kuriame slėpėsi daugiau kaip 1 000 žmonių, šiandien pranešta, kad taip pat buvo atakuota meno mokykla, kurioje nuo apšaudymų slėpėsi 400 žmonių.
Iš šios ligoninės prieš kelias dienas jaudinantį videoįrašą paskelbė garsus ukrainiečių muzikantas Sviatoslavas Vakarčukas:
Likti Mariupolyje reiškia mirti
Tie, kuriems pavyko pabėgti iš Mariupolio, pasakoja apie neįsivaizduojamus siaubus. Pabėgėliai pasakoja apie gatvėse gulinčius kūnus, sugriautus namus. Nešiodamiesi šiuos prisiminimus, jie kuo labiau fiziškai atsiriboja nuo to, ką išgyveno.
Be abejo, mes rizikavome, bet tuo metu man nerūpėjo, ar mirsiu Mariupolyje, ar bandydama ištrūkti.
Centrinio Dniepro miesto kavinėje, kuri pati buvo apšaudoma Rusijos, susitikome su Oksana Gusak. Kartu su vyru Andrijumi ir tėvais Oksana praėjusią savaitę pabėgo iš Mariupolio per užminuotus kelius ir dešimtis priešiškų Rusijos kariuomenės kontrolės punktų.
Dabar Oksanai vien išgerti stiklinę vandens atrodo prabanga, nes Mariupolyje jiems trūko visko. Jie visi mandagiai atsisako mūsų pasiūlymo išgerti kavos, sakydami, kad tai būtų įžeidimas šeimos nariams, kuriuos jie paliko tose Mariupolio dalyse, iš kurių buvo neįmanoma pabėgti.
Jos vyras Andrijus pasakojo, kad mieste nebuvo vandens tiekimo, elektros, šildymo ir ryšio, todėl jie neturėjo kito pasirinkimo – tik išvykti.
„Be abejo, mes rizikavome, bet tuo metu man nerūpėjo, ar mirsiu Mariupolyje, ar bandydama ištrūkti“, – sako Oksana.
„Mes žinojome, kad yra tikimybė, kad į mus bus nusitaikyta, ir supratome, kad turime rizikuoti. Jei būtume likę, tikimybė išgyventi būtų lygi nuliui“, – sakė ji.
Andriui ir Oksanai pasisekė, kad jiems pavyko ištrūkti nenukentėjusiems.
-
Ukraina atmetė Rusijos reikalavimą pasiduoti Mariupoliui, Chersone rusai atidengė ugnį į protestuotojus
-
V.Zelenskis vaizdo skambučiu kalbėjosi su M.Kunis ir A.Kutcheriu: dėkojo už paramą
-
Lietuvoje registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos
-
Vilniuje kuriama koalicija už Ukrainą, R.Stefančukas ragina baltarusius nelikti nuošalyje
Vyras, kurio akyse žuvo jo dukra ir anūkė
Zaporižios vaikų ligoninėje BBC žurnalistas susidūrė su sielvarto apimtu, neviltį išgyvenančiu tėvu, kurio šeima buvo visiškai sunaikinta.
Jo 26 metų dukra Nataša ir ketverių metų anūkė Dominyka žuvo, kai rusų sviedinys nukrito netoli slėptuvės, kurioje visa šeima ieškojo prieglobsčio nuo Mariupolio bombardavimo.
„Pažvelgiau į žemę, o ten gulėjo mano mažoji anūkė su visiškai suplėšyta galva, – pasakoja Vladimiras. – Ji gulėjo ir nebekvėpavo, o visai šalia gulėjo mano dukra su sulaužytomis kojomis, atvirais lūžiais.“
Dominyka, kurios nuotraukas senelis beveik glosto savo telefone, žuvo iš karto. Jos motina nuo patirtų sužalojimų mirė kitą dieną.
Kad ir koks palūžęs, Vladimiras stengiasi išlikti stiprus dėl savo antrosios dukters Dianos. Ji taip pat buvo sunkiai sužeista per sprogimą ir netrukus turėjo būti operuota.
Tačiau jis negalėjo nuslėpti savo skausmo. „Dieve, kodėl tu visa tai užtraukei ant manęs? Aš neturėjau palaidoti savo vaikų, mano mielos mergaitės, aš nesugebėjau jūsų apsaugoti.“
