Vos tik V.Putinui įžengus į Kremliaus rūmus, Vakarų politikai buvo optimistiškai nusiteikę dėl naujojo Rusijos lyderio viešų pareiškimų, kuriose nebuvo jaučiama agresyvaus tono.
Vos tik V.Putinui įžengus į Kremliaus rūmus, Vakarų politikai buvo optimistiškai nusiteikę dėl naujojo Rusijos lyderio viešų pareiškimų, kuriose nebuvo jaučiama agresyvaus tono.
2000 m. išvakarėse į rusus kreipęsis V.Putinas pareiškė, kad „valstybė tvirtai gins kalbos, sąžinės, žiniasklaidos ir nuosavybės teises – pagrindinius civilizuotos visuomenės elementus“.
Praėjus dviem dienoms po šio kreipimosi, tuometė JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright jį įvertino teigiamai.
„Buvome padrąsinti šios kalbos, kurioje jis kalbėjo apie išraiškos, susivienijimų, spaudos laisvę ir įstatymo viršenybę. Akivaizdu, kad mes viską stebėsime labai atidžiai“, – M.Albreight teigė TV kanalui „NBC“.
JAV prezidento Billo Clintono administracijos atstovai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad V.Putino pasižadėjimas ginti pagrindines teises yra „neblogas startas“.
„V.Putinas išreiškė norą susitikti su JAV pareigūnais bei bendrauti su Vakarais“, – sakė vienas iš JAV pareigūnų. Be to, jis pridūrė, kad V.Putinas yra labai veiklus.
Daugybė Vakarų politikų iš pradžių V.Putiną vadino lyderiu, su kuriuo jie gali dirbti.
„Su tokio tipo žmogumi galima bendradarbiauti. Nesitikiu, kad bus kokios nors kliūtys demokratijai valdant V.Putinui“, – buvo įsitikinęs tuometis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Joziasas Van Aartsenas.
„Su tokio tipo žmogumi galima bendradarbiauti. Nesitikiu, kad bus kokios nors kliūtys demokratijai valdant V.Putinui“, – buvo įsitikinęs tuometis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Joziasas Van Aartsenas.
Praėjus mėnesiui po 1999 m. gruodžio 31 d. kalbos, JAV prezidentas B.Clintonas taip pat pareiškė, kad jo šalis su V.Putinu gali bendradarbiauti.
V.Putinas savo inauguracinėje kalboje neužsiminė apie savo buvusį darbdavį – KGB, Sovietų Sąjungos specialiąją tarnybą.
1999 m. gruodį kalbėdamas su rašytojais Maskvoje V.Putinas gynė savo buvimą KGB pareigūnu, tačiau tuo pačiu metu liaupsino „pilietinę visuomenę“.
Komentuodamas Josifo Stalino vykdytus valymus, V.Putinas teigė, kad į saugumo tarnybas neturėtų būti žiūrima kaip į institucijas, dirbančias prieš visuomenę ir valstybę. Be to, jis pridūrė, kad saugumo tarnybų padaryta žala sovietinio režimo laikais buvo būdinga tik tam laikotarpiui.
„Kiekvienas turėtų nepamiršti kokio pobūdžio tai buvo visuomenė. Tai buvo visiškai kita šalis. Ta šalis sukūrė tokias saugumo struktūras“, – tvirtino V.Putinas.
Maža to, jis pridūrė, kad Rusijoje turi būti sukurtos tokios sąlygos, kuriose siaubą keliančios saugumo tarnybos negalėtų atgimti iš naujo.
Ilgametė Rusijos politikos ekspertė ir dabartinė V.Putino kritikė Lilija Ševcova tuo metu teigė, kad naujojo šalies prezidento praeitis KGB daugeliui rusų nebėra svarbi.
Ilgametė Rusijos politikos ekspertė ir dabartinė V.Putino kritikė Lilija Ševcova tuo metu teigė, kad naujojo šalies prezidento praeitis KGB daugeliui rusų nebėra svarbi.
„Niekas negalvoja apie jo KGB praeitį. Tai Rusijai nebesvarbu. Tai nesvarbu jaunajai kartai“, – po V.Putino kalbos prieš penkiolika metų tikino L.Ševcova.
„Tačiau svarbu tai, kad V.Putinas atstovauja vadinamosioms jėgos struktūroms. O žmonės čia pavargę nuo beviltiškų, senų ir rezultatų nerodančių žmonių valdžioje“, – pridūrė politikos ekspertė.
Dar V.Putinui būnant Rusijos premjeru 1999 m. prasidėjo Antrasis Čečėnijos karas, kuris buvo atsakas į teroristinius aktus Maskvoje ir kituose šalies miestuose.
Tiesa, šiandien vis daugiau žmonių svarsto, kad šie išpuoliai galėjo būti suorganizuoti, nes pralietas žmonių kraujas labiausiai buvo naudingas V.Putinui ir jo aplinkai.
Praėjus mėnesiui po V.Putino tapimo Rusijos vadovu, laikraščio „The Washington Post“ žurnalistas Davidas Hoffmanas rašė, kad V.Putinas pradėjo begėdiškai klaidinančią informacijos kampaniją apie Čečėnijos puolimą.
Kai kurios D.Hoffmano pastabos apie tai, kokio lygio demagogiją Kremlius skleidžia komentuodamas karo veiksmus Čečėnijoje, primena 2014 m. V.Putino ir jo klikos pasisakymus apie karą Donbase ir Krymo okupaciją.
„V.Putino talentas kuriant legendas buvo akivaizdus jo paaiškinimuose apie karą“, – 2000 m. rašė D.Hoffmanas.
„Pavyzdžiui, V.Putinas rašytojams aiškino, kad kariuomenė yra atvira žiniasklaidai, kai iš tiesų ji slėpė visą informaciją apie aukas, karinius veiksmus, atakas prieš civilius gyventojus, ir savo tikslus bei metodus“, – kritiką Rusijos lyderiui žėrė žurnalistas.