Baltieji rūmai nesutinka su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skaičiavimais dėl perduotų ginklų skaičiaus. Kiek anksčiau jis teigė, esą Ukraina gavo nepakankamai ginkluotės, tačiau nebegali laukti ir privalo pradėti puolimą.
Tuo tarpu birželio 2 d. JAV prezidento administracijos atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, jog sąjungininkai padarė viską, kas įmanoma, kad galėtų kontratakuoti – nuo oro gynybos sistemų iki šarvuočių, artilerijos ir šaudmenų perdavimo.
Pasak JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko Marko Milley, modernūs tankai kartu su artilerija ir apmokytais pėstininkais atlieka lemiamą vaidmenį kontrpuolime. Jis taip pat gyrė Ukrainos pasirengimą, tačiau susilaikė nuo konkrečių prognozių.
Tuo tarpu Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas išsakė Vašingtono lūkesčius. Jo teigimu, Ukrainos kontrpuolimas turėtų lemti strategiškai svarbios teritorijos sugrąžinimą.
„Kaip konkrečiai, kokiose vietose, priklausys nuo įvykių vietoje, kai ukrainiečiai pradės šį kontrpuolimą. Bet mes tikime, kad ukrainiečiams pavyks“, – pridūrė jis.
Suintensyvėjus veiksmams fronto linijose, M.Milley pabrėžė, kad, nepaisant gero Ukrainos pasirengimo, karas tęsis dar ilgai. O JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad sėkmė priklausys nuo to, ar Ukrainos ginkluotosios pajėgos ras silpnų vietų priešo gynyboje.
Anthony Blinkenas tikisi, kad kontrpuolimo sėkmė leis Ukrainai įgyti tvirtesnes pozicijas ir privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis dėl taikos.
Jau žinoma, kad puolime Zaporižios srityje dalyvauja Vakarų technika aprūpintos brigados. Yra duomenų apie nuostolius, įskaitant kovos mašinas „Bradley“ ir tankus „Leopard 2“.
Šiomis aplinkybėmis Vašingtonas rengia papildomą 325 mln. dolerių vertės paketą. Į jį bus įtraukti šarvuočiai, kuriais bus pakeistos per kontrpuolimą apgadintos transporto priemonės.
Be to, šią savaitę L.Austinas Briuselyje susitiks su NATO gynybos ministrais ir surengs eilinį kontaktinės grupės susitikimą. Jie aptars, kaip šiuo metu sąjungininkai galėtų geriausiai paremti Ukrainos kariuomenę.
O valstybės sekretorius Anthony Blinkenas tikisi, kad kontrpuolimo sėkmė leis Ukrainai įgyti tvirtesnes pozicijas ir privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis dėl taikos.
„Tai sustiprintų jos pozicijas prie bet kokio atsiradusio derybų stalo, taip pat galėtų paskatinti V.Putiną pagaliau sutelkti dėmesį į derybas dėl karo, kurį jis pradėjo, nutraukimo. Ir šia prasme tai (kontrpuolimo sėkmė – red. past.) galėtų priartinti, o ne atitolinti taiką“, – sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkai paskelbs apie tvirtą politinę ir praktinę paramą Ukrainai.
Mano, kad Krymas gali būti išvaduotas 2023 m.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o teigimu, Ukrainos kariuomenė gali išvaduoti okupuotą Krymą jau šiais metais. Visų pirma dėl to, kad rusams trūksta reikiamos ginkluotės.
Kaip rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasi nutekintais JAV žvalgybos dokumentais, JAV žvalgyba mano, kad Ukraina pasieks nedidelę sėkmę kontrpuolime. Tačiau B.Wallace'as nusiteikęs optimistiškiau.
„Mūšio lauke matėme, kad jei pataikysite į netinkamą vietą, Rusijos kariai iš tikrųjų subyrės. Galite siųsti jaunus vyrus žūti dešimtimis tūkstančių, ką jie (Rusijos vadovybė – red. past.) ir daro, bet negalite prisišaukti jiems reikalingų tankų ir ginklų sistemų“, – aiškino jis.
NATO teigia, kad Ukraina gavo reikiamą ginkluotę
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įsitikinęs, kad Ukraina gavo reikiamą ginkluotę savo teritorijai išlaisvinti. Kartu bet kokio karo eiga yra nenuspėjama, todėl niekas negali nuspėti, kaip baigsis kontrpuolimas.
„Žinome tik tiek, kad (Ukraina – red. past.) iš NATO valstybių narių ir kitų sąjungininkių gavo pajėgumų, ginklų, amunicijos ir mokymų... Jie jau yra vietoje, kur ukrainiečiai turėtų pajėgumų, kurių jiems reikia išlaisvinti daugiau teritorijos“, – pabrėžė jis.
Neseniai E.Macronas, reaguodamas į kontrpuolimą, sakė, kad Ukrainos pusė kruopščiai suplanavo operaciją ir ji gali trukti kelias savaites ar mėnesius.
Pasak jo, Ukraina jau anksčiau parodė, kad yra pajėgi atremti Rusijos pajėgas, kaip tai padarė šiaurėje, Charkivo ir Chersono srityse. J.Stoltenbergas pridūrė, kad sąjungininkai ir toliau stiprins Ukrainos pozicijas fronto linijoje, siekdami užtikrinti, kad V.Putinas būtų nugalėtas kare.
Prancūzija įžvelgia taikos galimybių
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mano, kad pastarųjų dienų įvykiai yra būsima Ukrainos ir Rusijos taikos sąlyga. Jo nuomone, Vakarai turėtų dėti daugiau pastangų ir visomis priemonėmis padėti užtikrinti sėkmingą kontrpuolimą.
„Nes tai, kas įvyks per kelis ateinančius mėnesius, suteiks galimybę net ilgalaikei taikai“, – sakė jis gegužės pabaigoje.
Neseniai E.Macronas, reaguodamas į kontrpuolimą, sakė, kad Ukrainos pusė kruopščiai suplanavo operaciją ir ji gali trukti kelias savaites ar mėnesius.
„Padarėme viską, ką galime, kad padėtume ją vykdyti pagal nuo karo pradžios nubrėžtą planą: nubausti Rusiją, kad ji nutrauktų savo karines pastangas, padėti Ukrainai pasipriešinti ir atgauti teritoriją“, – pridūrė Prancūzijos vadovas.
Danija atsiųs sviedinių kontrpuolimui
Pasklidus žiniai apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lekke Rasmussenas paskelbė apie 2 tūkst. artilerijos sviedinių, kurių vertė – 36 mln. dolerių, perdavimą Ukrainai. Pasak jo, Ukrainos kariuomenei ypač reikia amunicijos kontrpuolimui.
„Situacija tokia, kad visi matome, jog paskelbtas kontrpuolimas. Jis jau vyksta. Ukrainai pavyko sutramdyti rusus, o dabar atėjo laikas atsilyginti. Kad tai padarytų, jie turi turėti reikiamų pajėgumų, įskaitant amuniciją“, – teigė jis.
Kai kurie Vokietijos politikai mano, kad Berlynas turėtų nedelsdamas pakeisti visą sugadintą techniką, įskaitant kovinius tankus ir šarvuočius, ir pristatyti papildomos amunicijos.
Kartu Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pripažino, kad tokios partijos tiekimas neišspręstų Ukrainos šaudmenų trūkumo problemos, o išspręstų tik vieną aktualią problemą. Todėl šalis ketina didinti šaudmenų gamybą.
Vokietija didins tankų tiekimą
Šią savaitę Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad Ukraina paprašė daugiau tankų „Leopard 2“ savo kontrpuolimui. Pasak užsienio reikalų ministro pavaduotojo Andrijaus Melnyko, lemiamame mūšyje kiekvienas tankas tiesiogine prasme yra aukso vertės.
Jis taip pat pažymėjo, kad Bundesveras yra pajėgus pateikti daug daugiau tankų nei 18 vienetų, kurie jau buvo pristatyti. Atsižvelgiant į 300 tankų atsargas, perduodamų tankų skaičių būtų galima patrigubinti, nepakenkiant Vokietijos gebėjimui apsiginti, sakė A.Melnykas.
Kai kurie Vokietijos politikai mano, kad Berlynas turėtų nedelsdamas pakeisti visą sugadintą techniką, įskaitant kovinius tankus ir šarvuočius, ir pristatyti papildomos amunicijos.
Antradienį gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Vokietija negalės pakeisti visų apgadintų ar prarastų „Leopard 2“.
„Tačiau nuo liepos mėn. toliau tieksime daugiau atnaujintų tankų „Leopard 1 A5“. O iki metų pabaigos jų bus daugiau kaip 100“, – pridūrė jis.
