Vakarai ruošia naują sankcijų Rusijai paketą: kas nukentės ir kokia jų prasmė?

Ilgametis A.Navalno bendražygis, aktyvisto įkurto Kovos su korupcija fondo direktorius V.Ašurkovas trumpą aštuonių asmenų, kuriems esą reikėtų taikyti sąrašą, paskelbė netrukus po to, kai A.Navalnas grįžo į Rusiją iš Vokietijos ir buvo suimtas.

Tos pačios aštuonios pavardės vėliau atsidūrė ir ilgesniame sąraše, kurių V.Ašurkovas pridėjo prie neseniai JAV prezidentui Joe Bidenui išsiųsto laiško.

Pradiniame V.Ašurkovo, kuriam suminėti aštuonis V.Putino režimo šulus esą padėjo pats A.Navalnas, sąraše – oligarchas Romanas Abramovičius, valstybinio „VTB Bank“ pirmininkas Andrejus Kostinas, Federalinės saugumo tarnybos direktoriaus Aleksandro Bortnikovo sūnus Denisas ir kiti.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Ašųrkovas ir Aleksejus Navalnas

Sąrašas, tiesa, jau papildytas – iki 35 asmenų. V.Ašurkovas ir L.Volkovas teigia, kad į jį įtraukė 12 asmenų, tiesiogiai atsakingų už A.Navalno politinį persekiojimą.

Tad sankcijas siūloma skelbti Tyrimų komiteto pirmininkui Aleksandrui Bastrykinui, Nacionalinės gvardijos vadovui Viktorui Zolotovui, RT vyriausiajai redaktorei Margaritai Simonian.

Taip pat – Chimkų municipalinio teismo teisėjai Jelenai Morozovai ir A.Navalną Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikiusiam vietos policijos vadovui Igoriui Jančukai. Dar yra krūva valstybinių korporacijų vadovų, prezidento administracijos narių.

Kokių veiksmų imamasi?

Ir JAV, ir Europos Sąjunga jau sureagavo į A.Navalno komandos prašymus. Sausio 21 dieną dauguma europarlamentarų priėmė rezoliuciją, kuria ES šalys narės raginamos sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą ir paskelbti sankcijas V.Putino aplinkai.

Tuo metu už Atlanto grupė senatorių, vadovaujama respublikono Marco Rubio, jau pristatė sankcijų asmenims, prisidėjusiems prie A.Navalno nunuodijimo ir prisidedantiems prie žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, paketą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marco Rubio

O naujasis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasmerkė cheminio ginklo panaudojimą prieš A.Navalną ir pridūrė, kad Amerikos vyriausybė dar sprendžia, kaip reaguoti. Tiesa, konkretumo kol kas mažoka.

Septyni ilgajame sąraše minimi žmonės jau yra sulaukę tarptautinių sankcijų, o Maskvoje nervinamasi.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, esą „mūsų vadinamieji partneriai Vakaruose tęsia savo absoliučiai nelegalią, neteisėtą ir agresyvią ataką“. Feisbuke ji pridūrė, kad A.Navalno šalininkai yra „NATO agentai“.

Tiesa, praėjusią savaitę V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas suabejojo, ar laiškai ES ar JAV politikams gali būti laikomi valstybės išdavyste.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Marija Zacharova

Kokios sankcijos siūlomos?

Norint geriau suprasti, kas gali laukti asmenų, kurie būtų įtraukti į M.Rubio siūlomą įstatymą, reikia pažvelgti į patį teisės aktą.

Per 30 dienų nuo įstatymo priėmimo JAV prezidentas Kongresui turėtų pateikti sąrašą žmonių, atstovaujančių Rusijos vyriausybei ar jos interesams ir galimai susijusių su A.Navalno nunuodijimu.

Tada tiems asmenims būtų taikomos Magnickio įstatyme jau įvardintos sankcijos arba kiti suvaržymai: būtų įšaldytas jų turtas JAV, be to, jiems būtų uždrausta atvykti į Ameriką.

2019 metais Rusijos milijardierius Viktoras Vekselbergas „Financial Times“ teigė, kad JAV sankcijos jo atžvilgiu nulėmė „visišką krizę“ jo gyvenime. Turtuolis skundėsi negalintis pamatyti savo vaikų ar anūkų.

„Visą gyvenimą stengiausi būti pasaulio pilietis. Visą savo šeimą perkėliau į JAV. Niekada neįsivaizdavau, kad atsidursiu tokioje situacijoje“, – tvirtino V.Vekselbergas.

Dar viename interviu „Forbes“ jis sakė, kad Vakarų bankuose laiko daugiau nei pusę milijardo JAV dolerių, o JAV iždo departamentas esą jam neleidžia šių lėšų skirti net labdarai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Vekselbergas

„Meduza“ teigimu, nukenčia net žmonės, įvardijami tik kaip potencialūs sankcijų taikiniai. Vienas rusų verslininkas portalui teigė, kad kol kas dar gali užsiimti verslu Vakaruose, bet tokia nuotolinė veikla jau tapusi iššūkiu.

„Jei Vakarų banke būtų atidaryta nauja sąskaita, mus labai kruopščiai tikrintų – net jei ankstesni sandoriai švarūs. Tikrinimai jau griežtesni – žiūrima, ar mes nebendradarbiavome su tais, kuriems taikomos sankcijos, ar neturime ryšių su politikais ir biurokratais.

Tad jei gauni aliuminio iš Olego Deripaskos, turėtum paaiškinti, kad neturėjai kitos išeities“, – pasakojo verslininkas.

Asmeninės sankcijos, anot šio „Meduza“ šaltinio, dar skausmingesnės: „Nebegali eksportuoti į Vakarus, nebetenki prieigos prie technologijų, visi Vakarų partneriai tave palieka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Deripaska

Vakarų tarnybos tikrina kelis dalykus: ryšius su Putino aplinka, vyriausybines sutartis ir Krymą. Jei esi arti šių dalykų, neturi jokių šansų užsiimti verslu Europoje ar JAV.“

Dar vienas verslininkas „Meduza“ tvirtino, kad sankcijos konkrečiai V.Vekselbergui laikinai paralyžiavo jo kompanijos veiklą Vakaruose.

„Pašalinome Vekselbergą iš akcininkų sąrašo, bet vis tiek negalėjau pasiekti savo pinigų. Negalėjau net sumokėti teisininkams. Ryšiai su asmeniu sankcijų sąraše komplikuoja bet kokias finansines procedūras.

Kelis mėnesius turėjau imti pinigus iš savo paties sąskaitų ir atidarinėti naujas sąskaitas bankuose jurisdikcijose, kuriose negalioja sankcijos. Tai man kainavo. Vekselbergo antspaudą turiu ir dabar – žmonės nenori su manimi dirbti“, – skundėsi verslininkas.

Dėl asmeninių sankcijų V.Putino aplinkai priskiriamiems rusams taip pat neįmanoma išvažiuoti gydytis į Vakarus.

2017 metais „Reuters“ rašė apie „Kremliaus ligoninę“ – atskirą priestatą prie Rusijos centrinės klinikinės ligoninės, kuriame priimami tik aukščiausi šalies pareigūnais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Reuters“ šaltiniai teigė, kad tokios įstaigos pareikalavo V.Putino aplinka, nukentėjusi dėl sankcijų po Krymo aneksijos. Pats V.Putinas 2014-aisias pareiškė, kad Genadijaus Timčenkos žmona negalėjo susimokėti už operaciją.

Ar sankcijos vis dėlto veikia?

Į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai vis dar labai sunku – visų pirma dėl to, kad Rusijos pareigūnams sankcijos dar taikomos palyginti neilgai, skirtingai nei, pavyzdžiui, Iranui ar Kubai. Dėl to ilgalaikis suvaržymų efektas dar gerai nesuprantamas.

Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Baltarusijoje Nigelas Gouldas-Daviesas yra paskelbęs kelis tyrimus, susijusius su skirtingais sankcijų Rusijos pareigūnams, verslininkams ir kompanijoms raundais – dėl Krymo aneksijos, karo Ukrainoje, kišimosi į JAV rinkimus, Skripalių nuodijimo.

„Facebook“ nuotr./Julija ir Sergejus Skripaliai

Britas ekspertas padarė išvadą, kad visos šios sankcijos iš esmės nebuvo ir nėra efektyvios, nes savo tikslo – atgrasyti Kremlių nuo agresyvių veiksmų ateityje – nepasiekia.

Kadangi Rusijos teritorija didžiulė, o ekonomika irgi nemaža, Maskva geba sušvelninti sankcijų pasekmes įvairiomis strategijomis.

Negana to, sankcijos kaip atgrasymo priemonė veikia tik ekstremaliais atvejais: pavyzdžiui, tik grasinimas atjungti Rusiją nuo pasaulinės mokėjimų sistemos SWIFT užkirto kelią prorusiškų separatistų ir juos rėmusių Rusijos pajėgų įsiveržimui į Ukrainos Mariupolio uostamiestį.

Tiesa, pats N.Gouldas-Daviesas pastebi, kad žaibiškas efektas tikriausiai ir nėra ES ar JAV sankcijų tikslas – suvaržymai tiesiog neleidžia Rusijos ekonomikai augti taip, kaip norėtų Kremlius.