O.Carrollas primena, kad praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir JAV vyriausybės praktiškai paskelbė karą Rusijos karinės žvalgybos tarnybai. JK užsienio reikalų ministras Jeremy Huntas pareiškė, kad GRU nebaudžiamai vykdo „beatodairišką ir visuotinę“ kibernetinę kampaniją ir jos veiksmai bus iškelti aikštėn. Jau kitą dieną buvo atskleisti keturi šiais nusikaltimais įtariami GRU karininkai.
Pasak autoriaus, tai lig šiol neregėtas žingsnis, kuriam drauge ryžosi JK ir Nyderlandų vyriausybės. Netrukus pasipylė dar daugiau informacijos ir kaltinimų iš JAV, kuri labai išsamiai išdėstė šių vyrų ir dar trijų Maskvos agentų nusikaltimus. Įtariama, kad jie bandė įsilaužti į Cheminio ginklo draudimo organizacijos, kovos su dopingu tarnybų, FIFA ir dar 36 sporto tarnybų tinklus.
Klaida po klaidos
O.Carrollas pastebi, kad šį mėnesį pasaulio žiniasklaida GRU skiria itin daug dėmesio. Bet jam keista, kad beveik neužsiminta apie KGB tradicijas perėmusią Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) arba Išorinės žvalgybos tarnybą (SVR). „Paskutinių skandalų šviesoje beveik gali pasirodyti, kad FSB ir SVR yra vos ne „geri vaikinai“, – rašo autorius. Roberto Muellerio tyrimo kaltinamajame akte irgi visas dėmesys atiteko GRU, kuri pašiepiama kaip nuolat klystanti išprotėjusi ir nevaldoma tarnyba.
Pasigirdo ir siūlymų, kad Vakarai galėtų pamėginti paraginti kitas Rusijos saugumo tarnybas, kad šios pasistengtų įtikinti prezidentą neremti rizikingesnių GRU sumanymų.
O.Carrollas rašo, kad iš dalies išskirtinis dėmesys GRU yra logiškas. Juk būtent GRU padarė tas klaidas, kurių ir taip jau ilgas sąrašas šį mėnesį dar pasipildė.
Kažkodėl tarnyba per daug nesusimąsčiusi nusiuntė keturis karininkus, net neprisidengusius suklastotomis tapatybėmis šnipinėti Cheminio ginklo draudimo organizacijos ir palikti įkalčių virtinę, vedančią iki pat GRU būstinės Maskvoje. Kažkodėl jiems nepasirodė bloga mintis, kad karininkai visiškai atvirai keliaus visi drauge ir susitiks su ambasados atstovu stebint vaizdo kameroms. Kažkodėl tarnyba pamanė, kad nieko nenutiks, jei karininkų automobiliai bus registruoti duomenų bazėse, atvirai prieinamose juodojoje rinkoje – šis aplaidumas, beje, galėtų atskleisti dar 300 agentų tapatybes.
Primirštai kontorai – nauji veiklos horizontai
Pasak O.Carrollo, Vakarų šalyse GRU dabar veikia kaip niekada ryžtingai, nors ilgą laiką, net ir valdant V. Putinui, didžiajame žvalgybos žaidime beveik nedalyvavo ir, atrodo, neatliko jokio akivaizdaus vaidmens nykstančioje imperijoje. Autoriaus nuomone, padėtis pasikeitė 2008 m. po karo su Sakartvelu, kai kariuomenė suprato, jog subtilioms operacijoms reikia geresnių žvalgybos duomenų. Kitas lūžio taškas, O. Carrollo manymu, buvo Valerijaus Gerasimovo paskyrimas Rusijos karinių pajėgų Generalinio štabo vadu 2012 m. lapkritį.
„Jų horizontas išsiplėtė, o kartu su pasiūla atėjo ir paklausa, – sako įmonės „R.Politik“, teikiančios Rusijos politikos analizės paslaugas, įkūrėja ir vadovė Tatjana Stanovaja. Pasak jos, GRU ėmėsi naujo vaidmens kaip tik tuo metu, kai V.Putinas ėmė kratytis minčių apie būtinybę draugauti su Vakarais.
Jų horizontas išsiplėtė, o kartu su pasiūla atėjo ir paklausa, – sako įmonės „R.Politik“, teikiančios Rusijos politikos analizės paslaugas, įkūrėja ir vadovė Tatjana Stanovaja.
„Kai šalies vadovui tapo nebeįdomu žaisti pagal taisykles, GRU iš esmės tapo jo mėgstamiausiu puolimo įrankiu“, – rašo O.Carrollas. V.Putinui plečiant horizontą, aukštesnę pavarą įjungė ir agentai, ėmę aktyviau dirbti ir už buvusios posovietinės erdvės ribų. Nuo 2014 m. pab. jie ėmėsi reikšmingo vaidmens vykdant kibernetines operacijas, įgūdžius tobulindami rytų Ukrainoje ir Sirijoje.
Skaldyk ir valdyk?
O.Carrollas atkreipia dėmesį, kad kai kurių šaltinių duomenimis, tokių įžūlių metodų sėkmė sukėlė šiokią tokią tarpinstitucinę nesantaiką Rusijoje. Būtent į ją atrodo, Vakaruose ir dedamos viltys.
Egzistuoja versija, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nesutaria su FSB. Be to, šnekama, jog elitinė SVR iš aukšto žiūri į GRU dėl šios daromų klaidų. Kai kas net atkreipia dėmesį į SVR vado Sergejaus Naryškino pareiškimą apie Sergejaus ir Julijos Skripalių nunuodijimą. Pavadinęs bylą suklastota provokacija jis pabrėžė, kad operacija atlikta „neprofesionaliai“, taip, manoma, beveik atvirai mesdamas akmenį į GRU daržą.
T.Stanovaja sako, kad po Skripalių skandalo Rusijos žvalgybos tarnybų nesutarimai neabejotinai paaštrėjo. Pasak jos, daugelis karininkų skundžiasi, kad GRU neprofesionalumas kelia grėsmę prezidentui. Tačiau ekspertė pabrėžia ir tai, kad sisteminė ištikimybė prezidentui apsaugo GRU nuo bet kokių didesnių kitų agentūrų išpuolių – pvz., informacijos nutekinimo ar nepalankių pareiškimų. „Svarbiausia Rusijos slaptųjų tarnybų taisyklė – besąlygiška ištikimybė V.Putinui“, – aiškina analitikė.
Svarbiausia Rusijos slaptųjų tarnybų taisyklė – besąlygiška ištikimybė V.Putinui, – aiškina analitikė.
Nė žingsnio atgal
Kitų ekspertų nuomone, kalbos apie įtampą tarp Rusijos slaptųjų tarnybų išpūstos. „Gandai apie FSB ir GRU kivirčus yra nesąmonė“, – tvirtina knygos „Naujoji aukštuomenė“ autorius Andrejus Soldatovas, puikiai išmanantis Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos užkulisius. Tačiau, pasak jo, jei jau žinoma, kad FSB tiria informacijos nutekėjimą iš GRU, galima neabejoti, kad GRU gavo nurodymų pažaboti operacijas ir susitelkti į žalos valdymą. „Viena be kito paprastai nevyksta“, – aiškina ekspertas.
Tad, O.Carrollo įsitikinimu, Vakarų viltims, kad dėl pastarųjų įvykių Rusijos žvalgybos politika ateityje taps nuosaikesnė, greičiausiai nelemta išsipildyti – vadas nerodo ženklų, kad ketintų išduoti savo ištikimus pavaldinius.
„V.Putino akyse šie vyrukai tebėra didvyriai, kurie gyvena kukliai ir rizikuoja gyvybe dėl tėvynės saugumo“, – sako T.Stanovaja, ir priduria: „Kaip gi jis gali juos kritikuoti? Ne, jis tik sustiprins jų „raumenis“. Bet koks žingsnis atgal reikštų pripažinimą, kad pralaimėjai.“
