Pakrantės valstybės Gana, Beninas, Togas ir Dramblio Kaulo Krantas susiduria su vis didesne islamistų kovotojų grėsme ir išpuoliais prie šiaurinių sienų su Burkina Fasu ir Nigeriu.
Viršūnių susitikimas Ganos sostinėje Akroje buvo surengtas tuo metu, kai vis daugiau Vakarų valstybių išveda taikos palaikymo pajėgas iš Malio, jo karinei chuntai sustiprinus bendradarbiavimą su Rusija.
Ganos prezidentas Nana Akufo-Addo teigė, kad prastėjanti Sachelio saugumo padėtis gali „apimti visą Vakarų Afrikos regioną“.
„Teroristinės grupuotės, padrąsintos akivaizdžios sėkmės regione, ieško naujų veiklos teritorijų, o tai paskatino grėsmės plitimą į pietus“, – sakė jis.
Pagal vadinamąją Akros iniciatyvą Gvinėjos įlankos regiono valstybių vadovai ir Nigerio bei Burkina Faso lyderiai Ganoje susitiko su Vakarų Afrikos bloko ECOWAS, ES, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovais.
N.Akufo-Addo paragino imtis „vietinės iniciatyvos“, kad būtų atsakyta į šią grėsmę, taip pat taikyti visapusišką požiūrį, apimantį ekonominį ir socialinį vystymąsi, kad būtų pašalintos džihadizmo šaknys.
„Esame tvirtai pasiryžę prisiimti didesnę atsakomybės dalį“, – pareiškė Ganos vadovas.
Baigiantis konferencijai Vakarų Afrikos lyderiai nepriėmė jokių svarbių nutarimų, sakoma baigiamajame komunikate, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Tačiau jie atkreipė dėmesį į „partnerių įsipareigojimus“ remti iniciatyvą ir „rekomendavo imtis konkrečių veiksmų, ypač kalbant apie finansavimą, siekiant paremti nuo terorizmo smarkiai kenčiančias šalis“.
Sachelio konfliktas
Sachelio konfliktas prasidėjo 2012 metais Malio šiaurėje, 2015 metais išplito į Burkina Fasą ir Nigerį, o dabar nuo pavienių išpuolių jau kenčia ir Gvinėjos įlankos regiono valstybės.
Gana sustiprino saugumą prie savo šiaurinės sienos ir iki šiol išvengė išpuolių iš už jos.
Tačiau ypač kenčia Beninas ir Togas – grėsmės kyla šalia jų šiaurinių sienų su Burkina Fasu.
Beninas nuo 2021 metų užfiksavo 20 įsiveržimų, o Togas nuo 2021 metų lapkričio patyrė mažiausiai penkis išpuolius, kurių du pareikalavo žmonių aukų.
„Jau daug metų kalbame apie galimą terorizmo grėsmės plitimą iš Sachelio į pakrantės valstybes. Šiandien tai jau nebe rizika, o realybė“, – vadovų susitikime sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Prancūzijos ir kitų valstybių taikos palaikymo misijos beveik dešimtmetį veikė Malyje kaip smurto plitimą stabdantis veiksnys.
Tačiau po dviejų perversmų Malyje karinė chunta sustiprino bendradarbiavimą su Maskva ir įsileido į šalį tai, ką Vakarų šalys vadina rusų kareiviais samdiniais.
Tai paskatino Paryžių išvesti savo karius, dislokuotus pagal kovos su džihadistais misiją „Barkhane“. JK ir Vokietija praėjusią savaitę taip pat pareiškė nutrauksiančios savo taikos palaikymo misijas.
Berlynas antradienį patvirtino, kad iki 2024 metų gegužės sieks išvesti savo karius iš Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijos Malyje.
JK ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey praėjusią savaitę pareiškė, kad britai „perbalansuos“ savo dislokavimą, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie tai, kokia forma tai bus daroma.
Jis teigė, kad Akros iniciatyvos šalims greičiausiai reikės kitokių pajėgumų nei šiuo metu Malyje esančios britų tolimojo žvalgymo pajėgos.
„Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos jau palaiko puikius santykius su daugeliu Akros iniciatyvos šalių ir esame pasirengę juos plėtoti“, – sakė jis Akroje.
„Tačiau tai regioninė problema, su kuria susiduriate čia, Vakarų Afrikoje, ir būtų teisinga, jei siektumėte ją išspręsti“, – sakė ministras.
Sachelio regione žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau nei du milijonai buvo priversti palikti savo namus, o tarp skurdžiausių pasaulio ekonomikų esančios trys šalys patyrė didžiulę žalą.
