Pirmadienį Izraelis pareikalavo, kad „Hamas“ nutrauktų ugnį ir nustotų šaudęs raketas, kurias laido jau kelerius metus, kitaip po 36 valandų bus sustiprintas puolimas Gazos Ruože. Rengdamasis sausumos atakai, Izraelis net sutelkė 16 tūkst. rezervo karių ir yra pasirengęs pašaukti dar 75 tūkst. – šešiskart daugiau, nei dalyvavo operacijoje prieš Gazos Ruožą 2008–2009 m. Taip pat reikalaujama sustabdyti ginklų kontrabandą į Gazos Ruožą, tačiau žadama atidaryti sieną su Egiptu.
„Hamas“ savo ruožtu nori, kad būtų nutraukta Gazos Ruožo blokada, Izraelio saugumo pajėgos įsipareigotų neperžengti saugumo sienos ir liautųsi apšaudymai.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Inga Vaičiakauskaitė |
„Į ką šis konfliktas gali pavirsti, sunku pasakyti, – 15min.lt sakė I.Vaičiakauskaitė. – Izraelis nėra užsibrėžęs konkrečių tikslų, kuriuos pasiekęs sustotų. Egiptas intensyviai bando sutaikyti abi puses, bet nežinia, kuo viskas baigsis. Artimiausios valandos bus kritinės. Sausumos invazijos tikimybė yra 50 su 50. Ko laukti, jei su tankais įvažiuos, neįsivaizduoju, nes Gazos Ruožas yra viena tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje.“
Šie apšaudymai pašnekovei priminė 2008–2009 m. sandūroje tris savaites vykusią operaciją, kuri sudavė stiprų smūgį Izraelio tarptautinei reputacijai dėl civilių aukų. Tuomet žuvo per 1 100 palestiniečių ir 13 izraeliečių. Jungtinių Tautų ataskaitoje „Hamas“ vykdytos raketų atakos įvertintos kaip karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui, panašiai įvertinti ir Izraelio veiksmai. Organizacija „Human Rights Watch“ savo ruožtu apkaltino „Hamas“ lyderius Gazoje vykdžius karo nusikaltimus ir pažeidus tarptautinius susitarimus dėl pagarbos žmogaus teisėms.
Tąsyk operacija įsiterpė tarp JAV prezidento ir Izraelio parlamento rinkimų. Dabar situacija kartojasi – amerikiečiai šalies vadovu ką tik perrinko Baracką Obamą, o Izraelio gyventojai parlamentą rinks kitų metų pradžioje. „Išgąsdintą visuomenę lengviau valdyti. Kad apie vidaus problemas nebūtų diskutuojama, reikia išorinio priešo, pasėti baimę. Šalį kamuoja daug socialinių ir ekonominių problemų, pastaruoju metu vyko daug protestų“, – pasakojo I.Vaičiakauskaitė.
Blokada tęsiasi jau penkerius metus
2006-aisiais „Hamas“, daugelio demokratinių šalių laikoma teroristine organizacija, kaip Permainų ir reformų partija demokratiniu būdu laimėjo rinkimus. Ji gavo daugiausia mandatų vietos parlamente, tačiau po metų Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas vyriausybę paleido.
Gazos Ruožas nuo 2007-ųjų gyvena ekonominėje blokadoje – kontroliuojama oro erdvė, pakrantė ir sausumos prieigos. Čia įsikūrę beveik 1,6 mln. žmonių, daugiausiai palestiniečių pabėgėlių, kurie buvo priversti atsikraustyti, kai 1948 m. buvo sukurta Izraelio valstybė, ir jų palikuonių. Jiems neleidžiama turėti savo jūros ar oro uosto. Vienintelis būdas palikti teritoriją – per Egiptą arba Izraelį.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Gazos Ruožas po Izraelio oro atakos |
Per ankstesnę operaciją buvo suniokota elektros sistema, kita infrastruktūra, bet po to neleista įvežti cemento – jis buvo gabenamas tuneliais iš Egipto, todėl ne viską pavyko atstatyti. JT Pagalbos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams (UNRWA) prognozuoja, kad po dešimtmečio Gazos Ruože bus neįmanoma gyventi – teritorija bus užteršta, vanduo išeikvotas. Iš to esą galima spėti, kad Izraelis siekia susilpninti šią visuomenę, o ji tuo metu radikalėja.
I.Vaičiakauskaitė neskubėjo spėlioti, kas kaltesnis dėl pastarųjų dienų atakų, kurių priežastys slypi tolimoje praeityje, ir teisinti vienos ar kitos pusės. Tačiau skirtingi kariniai pajėgumai – viena moderniausių pasaulyje armijų prieš savadarbes raketas, aukų skaičius (palestiniečių jau žuvo per 100, izraeliečių – vos trys) perša prielaidą, kad „Hamas“ veiksmus išprovokavo Izraelio politika.
Prie taikos derybų stalo paprastai sodinamos dvi šalys – šiuo atveju tai būtų Izraelis ir Palestina. Bet tikslas būtų vargiai pasiekiamas, mat kartu reikėtų spręsti daugybę kitų klausimų – ką daryti su Vakarų Krantu ir jame iškilusiomis naujakurių gyvenvietėmis, ar įleisti atgal pabėgėlius iš Libano ir Sirijos. Dešiniųjų pažiūrų valdžia turi galingą JAV užnugarį. Net Vakarų žiniasklaida ne visada išlaiko objektyvią poziciją.
Vienintele išeitimi gali tapti mėginimas spręsti istorines abiejų pusių nuoskaudas – dėl nesibaigiančio konflikto kenčia ne vien palestiniečiai. Tiek žydams, tiek palestiniečiams reikėtų leisti lygiomis teisėmis kurtis bet kur šalyje, tačiau politiniu lygiu tokio pasiryžimo nėra.
Nuoskaudos dėl naujakurių ir patikrinimų
Mergina 2009 m. vasarą porą mėnesių gyveno Vakarų Krante. Daugiau nei pusę šio laiko ji savanoriavo pabėgėlių stovykloje Betliejuje, vesdavo užsiėmimus vaikams.
Daugelis pasaulio valstybių Vakarų Krantą vadina okupuota Palestinos teritorija, tačiau Izraelis jį laiko savo žeme. Anot I.Vaičiakauskaitės, mintys apie tokią situaciją palestiniečius lydi kiekvieną dieną, vaikai užauga kalbėdami apie politiką. Neapykantos žydams kaip tautai esą nejusti, tačiau nuoskauda ir pyktis dėl valdžios vykdomos politikos stiprus.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketos sprogimas Gazos mieste |
Vienas matomiausių jos padarinių – patikrinimo punktai, kurie padeda kontroliuoti palestiniečių judėjimą ne tik iš Vakarų Kranto į Izraelį, bet ir pačiame Vakarų Krante. Nuolatiniai patikrinimo punktai įrengti ant sienos, o laikini prireikus gali atsirasti bet kur. „Būna, atvažiuoja kariai su džipais, sustabdo žmones ir pareiškia, kad negalima praeiti. Nesvarbu, kad, pavyzdžiui, žmonės skuba į ligoninę. Kartais jie miršta tiesiog kelyje. Ir nėra jokių paaiškinimų“, – teigė pašnekovė.
Dar viena palestiniečių nuoskauda – dėl Jeruzalės padalinimo betonine siena. Vakarinė dalis priklauso Izraeliui, rytinė – Palestinai. Negyvenantieji Rytų Jeruzalėje į ją neleidžiami, nors ten stovi pagrindinės mečetės, gyvena artimieji. Leidimą patekti į Izraelį galima gauti, nors ir nelengvai, kartais žmonės leidžiami į ligoninę. Tačiau yra žmonių, kurie gyvena vos 8 km iki jūros, o nėra jos matę, nes neturi specialaus leidimo.
Dar vienas skaudulys – Vakarų Krante kylančios naujakurių gyvenvietės, tarptautinės bendruomenės laikomos nelegaliomis, o žmonių vadinamos tiesiog kolonijomis. Izraelis ne kartą prašytas sustabdyti jų statybą ir išardyti jau esančias. Gyvenvietės paprastai esą statomos strateginėse vietose – ant kalvų viršūnių, teritorija aplink jas būna aptveriama nuo palestiniečių, jiems uždraustos ir kai kurios gatvės. Apie 80 proc. iš maždaug 600 tūkst. naujakurių esantys ekonominiai migrantai, susivilioję pigiu būstu ir kitokia valstybė parama, likusieji atsikrausto iš įsitikinimų, neretai laikosi ekstremistinių pažiūrų.
I.Vaičiakauskaitė patikino gyvendama Vakarų Krante nejutusi jokios grėsmės – ji laisvai vaikščiodavo gatvėmis net vykstant taikioms demonstracijoms, kuriose, tiesa, galima paragauti ašarinių dujų arba sulaukti guminės kulkos.
Konflikto ugnis ruseno ištisus mėnesius
Izraelio ataka prasidėjo praėjusį trečiadienį, po pastaraisiais mėnesiais vis intensyvėjusių apšaudymų raketomis iš Gazos Ruožo. Tą dieną buvo nukautas „Al Qassam Brigade“ („Hamas“ karinio sparno) lyderis Ahmedas Ja'abari. Per naktį iš oro buvo atakuota apie 80 karinių objektų, įskaitant požemines raketų paleidimo aikšteles, kontrabandai naudojamus tunelius, mokymo bazes, ginkluotės saugyklas, vadavietes ir policijos padalinius.
Izraelis aiškina besitaikantis tik į karinius objektus, tačiau žiniasklaida praneša ir apie civilių žmonių žūtis. Beveik per savaitę žuvo daugiau nei 100 palestiniečių ir trys izraeliečiai.
„Hamas“ atsakė ilgojo nuotolio raketomis „Fajr“, kurių anksčiau niekada nenaudojo. Jos sprogo vos už keliolikos kilometrų nuo Tel Avivo.
Izraelio gynybos pajėgos kaltina „Hamas“ verčiant Gazą Irano baze, bandant šalies piliečius priversti gyventi nepakeliamomis sąlygomis, naudojantis civiliais it skydu, o mokyklomis ir ligoninėmis – kaip priedanga karinei veiklai.
„Hamas“ siekia sukurti Palestinos valstybę, remiantis 1967 m. nustatytomis jos sienomis ir sostine Rytų Jeruzale. Organizacijos atsisakymas pripažinti Izraelio valstybę, kurią laiko okupante, yra viena iš priežasčių, dėl kurių ji nebuvo įtraukta į derybas dėl taikos. Izraelį „Hamas“ laiko okupantu, nuo kurio jie tik bando apginti ir išlaisvinti Palestinos žemes.
