Amerikos laikraštis „The New York Times“ vadina šį faktą „Putino partijos pralaimėjimu, pažymėdamas, jog “Vieningosios Rusijos„ populiarumo sumažėjimas susijęs ne su tuo, kad atsirado varžovas, o su protesto nuotaikomis visuomenėje.
„Dauguma nepatenkintų rinkėjų sakė, kad jų svarbiausiais tikslas buvo pasiųsti valdžiai protesto žinutę vienu iš trijų būdų: balsuoti už bet kurią partiją, išskyrus „Vieningąją Rusiją“; arba sugadinti balsalapį, parašius jame politinį laiškelį; arba boikotuoti rinkimus... Pavargimas nuo „Vieningosios Rusijos“ ir nepasitenkinimas ja kaupėsi ne vienus metus, ir rinkimuose tai negalėjo neatsispindėti„, – rašo “The New York Times„.
Rinkimai į Dūmą taip pat atvertė naują puslapį Rusijos politikos kibernetinėse priemonėse istorijoje. Rinkėjai įrašinėjo į mobiliųjų telefonų kameras pažeidimus, tarp jų mėginimus duoti kyšius ir kitas manipuliacijas, siekiant suklastoti rezultatus, po to įkėlė šiuos siužetus į internetą. Be to, tą dieną buvo įvykdytos kelios programišių atakos prieš politinius tinklalapius“, – pažymi JAV laikraštis.
Radijo stotis „Amerikos balsas“ savo ruožtu pareiškė nuomonę, kad „Vieningosios Rusijos“ rezultatų sumažėjimas gali būti susijęs su autoritarinės valdžios stiprinimu šalyje.
„Numatytas D.Medvedevo ir V.Putino pasikeitimas pareigomis sukėlė daugelio žmonių Rusijoje nepasitenkinimą. Jie mano, kad tai sustiprins autoritarinę valdžią šalyje ir kad V.Putino valdymo epocha taps pernelyg ilga, panaši į tai, kas buvo, esant komunistų lyderiams“, – pabrėžė radijo stotis.
Dar vienas JAV leidinys „The Wall Street Journal“ rašo, jog pastarųjų rinkimų rezultatai rodo, kad elektoratas nusivylęs daugiausiai nuo to laiko, kai V.Putinas atėjo į valdžią prieš 11 metų„.
“Rezultatai yra net mažesni nei tikėtasi ir patvirtino smarkaus valdančiosios partijos populiarumo mažėjimo tendenciją. Remiantis J.Levados centro apklausomis, „Vieningosios Rusijos“ populiarumas spalį buvo 68 proc., o lapkričio pabaigoje jis nukrito jau iki 56 proc.„, – pažymi “The Wall Street Journal„.
Britų verslo laikraštis “Financial Times„ pabrėžia, jog “Vieningosios Rusijos„ rezultatai yra stebėtinai maži, “nors rinkimuose buvo atstovaujama tik septynioms partijoms, atrinktoms po Kremliuje atlikto politinio testo lakmuso popierėliu„.
“Rusijos valdžios siekis užtikrinti gerus rezultatus valdančiajai partijai netikėtai davė priešingą rezultatą. Nors buvo daromas spaudimas opozicinėms grupėms ir nepriklausomiems stebėtojams, matyt, siekiant, atmušti žmonėms norą užginčyti balsavimo rezultatus, balsavusių rinkėjų apklausa prie išėjimo iš rinkimų apylinkių parodė, kad „Vieningoji Rusija“ surinko 49 proc. balsų, palyginti su 64 proc. rinkimuose prieš ketverius metus„, – priduria britų leidinys.
Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC pažymi, kad tokio populiarumo kritimo V.Putinas nepatyrė nuo povandeninio laivo “Kursk„ katastrofos 2000 metais“.
„Dabartinį balsavimą galima laikyti V.Putino populiarumo testu artėjant prezidento rinkimams kovą. Didelis šalininkų skaičiaus sumažėjimas neišvengiamai neigiamai atsilieps jam ir labai apsunkins premjero veiksmus prieš rinkimus kovą“, – komentuoja BBC, teigdamas, kad „spaudos konferencijoje po pirmųjų rezultatų paskelbimo V.Putinas atrodė prislėgtas“.
Drauge BBC cituoja premjero žodžius, kad „Vieningoji Rusija“ turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už šalies sunkumus.
Vokietijos laikraštis „Bild“ pažymi, kad „dabartinių rinkimų rezultatai yra nerimą keliantis signalas V.Putinui prieš prezidento rinkimus kitų metų kovą“.
„Akivaizdu, kad pasireiškė nepasitenkinimas V.Putino “stipraus žmogaus„ įvaizdžiu, korupcija valdžios struktūrose ir didėjančia praraja tarp vargšų ir turtuolių“, – pažymi laikraštis.
