Domodedovo oro uosto administracija likus mažiausiai savaitei iki šio išpuolio žinojo apie teroristų planus ir netgi tai, kurioje vietoje tai potencialiai galėtų įvykti, tačiau jokių priemonių nebuvo griebtasi, rašoma leidinyje „Slate.“ Kaip ir anksčiau, į keleivių pasitikimo salę galėjo pakliūti bet kas, be jokių papildomų patikrinimų. „Negana to, panašu, kad likus keliems mėnesiams iki sprogdinimo oro uosto apsaugininkų skaičius buvo sumažintas dvigubai“, – skelbia leidinys.
„Aš žinau tik vieną pasaulio šalį, kurioje pavojus irgi visuomet šalia. Tai Izraelis“, – pažymi žurnalistė. Tačiau ji prideda, kad Izraelyje net į didesnį prekybos centrą nepakliūsi be patikrinimo, tuo tarpu Maskvoje to nėra, ir net oro uostuose tvyro chaosas.
Visiškai apsisaugoti neįmanoma
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žuvusiuosius Domodedovo oro uoste primena gėlės. |
Tuo tarpu „The New York Times“ specialistų klausė, ar įmanoma visiškai apsaugoti didelį oro uostą nuo teroristų išpuolių. Kalbinti ekspertai teigė, kad tai yra neįmanoma. Saugumo technologijų konsultantas Bruce'as Schneieris atvirai sako, kad idealios saugumo sistemos neegzistuoja ir kvaila būtų apsimesti, jog ją įmanoma sukurti.
Vienas iš būdų sumažinti riziką yra taip vadinamieji „elgesio inspektoriai“, kurie įsimaišo minioje ir mėgina atspėti galimus teroro aktų vykdytojus. JAV oro uostuose dirba apie 3 tūkstančiai tokių žmonių.
V.Putinas neregavo taip, kaip įprastai
„Sprogimas Maskvos oro uoste: kaip reaguos Vladimiras Putinas? – klausia amerikiečių „Time“. – Raminti visuomenę pažadais „likviduoti“ teroristus arba „skandinti juos išvietėje“ paprastai buvo Putino uždavinys. Tai jis darydavo po kievieno iš maždaug dešimties teroro aktų, surengtų Maskvoje per jo valdymo laikotarpį. Tačiau kol kas Putinas nuo šios bravūros susilaiko“, – rašo leidinys.
Kalbėti teko Dmitrijui Medvedevui, „nors jis ne toks išradingas oratorius“, mano JAV savaitraščio žurnalistai. Rusijos prezidentas pareiškė, kad teroro akto priežastis yra ta, kad ne visi įstatymai teisingai taikomi, tačiau „vargu ar tai yra griežtas pareiškimas, kurio rusai laukia iš savo vadovų“.
Tokie pareiškimai netinka po nesėkmingų antiteroristinių kampanijų. Teroro išpuolių skaičius Šiaurės Kaukaze – „tie kalnai yra islamo teroristų židinys“ – pastaruoju metu padidėjo keturis kartus, skelbia „The Time“.
Putinas ir Medvedevas tikriausiai suvoks, kad įprasti jų metodai nebeveikia„Žlugimai ir nesėkmės pastoviai ilgina kaltinamąjį aktą valdančiajam duetui dėl jo požiūrio į Kaukazo problemą, – skelbia žurnalistai. – Kai 2008 metais Medvedevas atėjo į valdžią, jis sutelkė dėmesį į regiono ekonomikos plėtrą ir naujų darbo vietų sukūrimą, tuo pačiu vildamasis atitraukti musulmonų jaunimą nuo ekstremizmo. Jie toliau tęsė šį kursą net po to, kai kovo mėnesį sprogimai metropolitene visiškai jį diskreditavo“.
Naujas teroro išpuolis nepalieka jiems galimybės tęsti šį kursą, tarsi nieko nebūtų įvykę, rašo „The Time“: „Putinas ir Medvedevas tikriausiai suvoks, kad įprasti jų metodai nebeveikia“.
Gali būti, kad po to seks atsistatydinimai arba nauji pareiškimai apie greitą visų teroristų sunaikinimą, „tačiau šie manevrai vargu ar padės įtikinti Rusijos visuomenę, kad teroristų grėsmė kontroliuojama. Sprogdinimai verčia žmones galvoti priešingai“, – apibendrina „The Time“.
Sudavė didžiulį smūgį Maskvos reputacijai
„Ataka sudavė didžiulį smūgį Maskvos reputacijai. Sprogimas buvo surengtas tuo metu, kai prezidentas Dmitrijus Medvedevas rengėsi vykti į Davoso pasaulio ekonomikos forumą užsitikrinti užsienio investuotojų palankumą“, – primena „The New York Times“ straipsnyje „Mirtinas sprogimas atsakingu Rusijai momentu“. Užtaisas sprogo tarptautinio Domodedovo oro uosto keleivių salėje, pavyzdiniame Rusijos sostinės oro uoste, užmušdamas ir sužeisdamas užsieniečius – jie anksčiau retai tapdavo Rusijos teroro aktų aukomis.“
 |
| „Scanpix“ nuotr./Domodedovo oro uoste susisprogdino mirtininkas |
Naujas teroro aktas liudija apie nesėkmingą Kremliaus strategiją kovojant su terorizmu Šiaurės Kaukaze, įsitikinusi amerikiečių spauda. Rusijos vadovai bandė – ir visai sėkmingai – sulaikyti kovotojus namuose, Šiaurės Kaukaze, rašo „The New York Times“. Tačiau tik per pastaruosius pusantrų metų įvyko du stambūs teroro aktai už regiono ribų – sprogimai Maskvos metropolitene 2010 metų kovą ir „Nevos ekspreso“ susprogdinimas 2009 metų lapkritį. Atsakomybę už abu teroro aktus prisiėmė Doku Umarovo kovotojai, primena laikraštis.
Teroro išpuoliai Rusijoje paprastai sukelia pasekmes srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios su kova su terorizmu. „Sprogimas oro uoste gali turėti politines pasekmes, užbaigdamas laikiną (Medvedevo) liberalizacijos laikotarpį“, – spėja „The New York Times“, primindamas, kad anksčiau po teroro aktų sustiprėdavo jėgos struktūrų ir V.Putino įtaka, kai „saugumas būdavo paskelbimas pagrindiniu nacionaliniu prioritetu“.
Atbaidys užsienio investuotojus?
Sausio 24 dieną Maskva išgyveno patį baisiausią teroro išpuolį per pastaruosius šešerius metus, tvirtina britų „The Independent“ straipsnyje, pavadintame „Skerdykla Maskvoje“. 1999 metais V.Putinas pradėjo karą Čečėnijoje, kad grąžintų regiono kontrolę, tačiau nuo to laiko pasipriešinimas išplito už Kaukazo ribų ir kovos frontas periodiškai pasiekia Maskvą, rašo laikraštis.
Jie tiktai užklojo sprogimo vietą brezentuNuostabu, kad valandai praėjus po sprogimo, oro uostas jau veikė visu pajėgumu, ir atvykstantys iš užsienio keleiviai ėjo per tą pačią keleivių atvykimo salę, kurioje įvyko teroro aktas, stebisi „The Independent“. „Jie tiktai užklojo sprogimo vietą brezentu“, – cituoja laikraštis keleivę, kuri po trijų valandų po sprogimo atskrido iš Londono. – Viskas atrodė kaip įprasta, tik buvo juntamas nepakenčiamas kvapas, o parduotuvių vitrinos išdaužytos“.
Teroro aktas didžiausiame Rusijos tarptautiniame oro uoste – stiprus smūgis šalies pastangoms įveikti vidaus terorizmą, o galbūt ir viltims pritraukti užsienio investicijų, rašo „The Financial Times“. Teroro aktas buvo surengtas netrukus po to, kai buvo sudaryti du didžiausi pastarųjų metų sandoriai su užsienio kompanijomis– „PepsiCo“ įsigijo „Wimm Bill Dann“, o BP apsikeitė akcijomis su „Rosneft“, primena leidinys.
„Beje, kai kurie analitikai spėja, kad neigiama įtaka investuotojų nuotaikoms netrukus išsisklaidys“, – rašo „The Financial Times“. „Rusijoje daug rizikos, o apie ją investuotojai žinojo. Tai žmogiškoji, bet ne investavimo, tragedija“, – pažymi Rolandas Nashas iš „Verno Capital“.
Rusai negali pasikliauti valstybės tarnybomis
Radijo stoties „Deutsche Welle“ rusiškos redakcijos vadovas Ingo Mannteufel abejoja, kad Rusijos prezidentas D.Medvedevas nori ir turi politinės valdžios priversti atsakyti Rusijos specialiąsias tarnybas, kurios, pasak kai kurių šaltinių, turėjo informacijos apie rengiamą teroro išpuolį, tačiau teroristų ieškojo ne Domodedove, Maskvos pietryčiuose, o Zelenograde, esančiame šiaurės vakaruose.
Komentatoriaus nuomone tragiškiausia tai, kad „rusai negali pasikliauti savo valstybės tarnybomis“ dėl jose išplitusios korupcijos, kuri padeda teroristams rengti teroro išpuolius.
