Vienos dienos susitikime, kuris vyks griežto saugumo sąlygomis netoli Britanijos parlamento pastato, planuojama surinkti lėšų ir susitarti dėl planuojamų ekonomikos bei švietimo projektų, turinčių padėti 4,6 mln. Sirijos žmonių, kuriems teko ieškotis prieglobsčio kaimyninėse šalyse, tarp jų Jordanijoje, Libane ir Turkijoje.
Šis susitikimas vyks kitą dieną po to, kai Jungtinių Tautų vadovaujamose Sirijos taikos derybose Ženevoje buvo paskelbta trijų savaičių pertrauka, tam procesui nė nespėjus tinkamai įsibėgėti, o šis sprendimas byloja, kad iškilo didelių kliūčių.
Stringantis taikos procesas didina spaudimą šalims donorėms prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų teikti pagalbą nukentėjusiems nuo jau beveik penkerius metus besitęsiančio pilietinio karo, kurio greitos pabaigos dar nesimato.
JT ir to regiono šalys sako, kad joms vien šiais metais reikės 9 mlrd. dolerių pagalbos, padėčiai toliau blogėjant.
Britanija, kuri yra viena iš šios konferencijos organizatorių, pažadėjo 2016–2020 metų laikotarpiu skirti 1,2 mlrd. svarų (1,6 mlrd. eurų arba 1,74 mlrd. dolerių) pagalbą, prisidėdama prie pastangų spręsti, anot premjero Davido Camerono, „didžiausią pasaulyje humanitarinę krizę“.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry Vašingtono įsipareigojimus ketina paskelbti vėliau.
Ankstesnės pagalbos konferencijos, per kurias buvo siekiama surinkti donorų lėšų Sirijai, savo tikslų nepasiekė. Pernai Kuveite vykusiame susitikime buvo surinkta tik pusė planuotos 7 mlrd. dolerių sumos, todėl teko apriboti kai kurias programas – pavyzdžiui, pagalbą pabėgėliams maisto produktais.
Šiųmetės konferencijos organizatorės (Britanija, Vokietija ir JT) viliasi, kad pastangos sukurti darbo vietų pabėgėliams ir suteikti jiems galimybę mokytis padės padidinti stabilumą. Taip pat tikimasi, kad teikiama pagalba skatins savo namus palikusius sirus likti Artimuosiuose Rytuose ir nevykti į Europą, prisidedant prie migrantų krizės chaoso.
D.Cameronas sakė, kad „surinktų lėšų naudojimas stabilumui didinti, darbo vietoms kurti ir išsilavinimui teikti gali sukelti transformuojantį poveikį tame regione – ir sukurti būsimą humanitarinės pagalbos modelį“.
„Taip pat galime suteikti vilties pojūtį, kad žmonės nebegalvotų neturintys kitos išeities, tik rizikuoti gyvybėmis ir leistis į pavojingą kelionę į Europą“, – pridūrė jis.
Konferencijoje taip pat bus aptarti planai kurti ekonomines paskatas šalims, patiriančioms didelių sunkumų dėl milijonų atvykėlių antplūdžio.
Politikai, diplomatai ir pagalbos grupės taip pat aiškinsis galimybes suteikti didesnę humanitarinę pagalbą į sunkią padėtį patekusiems civiliams Sirijos teritorijoje.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas trečiadienį kalbėdamas Kembridžo universitete sakė, kad jo vadovaujama organizacija sugebėjo suteikti pagalbą tik „mažiau negu 5 proc.“ iš maždaug 400 tūkst. sirų, gyvenančių apsiaustuose miestuose ir gyvenvietėse. Daugelis tų civilių tebėra teritorijose, kontroliuojamose džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“.
Nei Sirijos vyriausybė, nei sukilėlių grupuotės šioje konferencijoje nedalyvaus. Tačiau Ban Ki-moonas nurodė, kad vienas iš susitikimo tikslų – „daryti įtaką (konflikto) šalims ir regiono galybėms“, kad būtų rastas politinis sprendinys pilietiniam karui užbaigti.
„Tai vienintelis būdas. Jokio karinio sprendinio nėra“, – pabrėžė JT vadovas interviu Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC.
