Vakcina nuo COVID-19 nesaugos amžinai – tai dar vienas galvos skausmas

Į vakciną viltis savuosiuose mūšiuose prieš COVID-19 meta daugelis šalių, kuriose manoma, kad tai vienintelis kelias atgal į įprastą viešąjį ir ekonominį gyvenimą.

Idealus scenarijus, žinoma, yra vienintelė vakcinos dozė, kuri žmogų nuo mirtino viruso apsaugotų visą likusį gyvenimą.

Bet tikrovė tokia, kad gali būti reikalingas reguliarus skiepijimasis. Mokslininkai primena, kad kitaip kovojant su infekcinėmis ligomis būti ir negali – juk vis naujų vakcinų reikia ir nuo gripo, ir nuo kitų virusų.

Mutuoja lėčiau nei gripas

Pavyzdžiui, viena vakcina nuo COVID-19 kuriama Oksfordo universitete, kurio tyrėjai dirba su farmacijos kompanija „AstraZeneca“. Tikimasi ją „paleisti“ jau spalį.

Tačiau kompanijos vadovas jau yra pareiškęs, kad imunitetą koronavirusui ši vakcina beveik neabejotinai suteiks daugiausia metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad milijardus pasaulio gyventojų reikėtų skiepyti kiekvienais metais.

„Kol nežinome, kokio lygio atsparumas reikalingas norint apsisaugoti nuo infekcijos, negalime pasakyti, ar imuniteto, kuris įgyjamas po metų, užteks“, – pripažįsta vakciną kuriančių Oksfordo universiteto mokslininkų grupės vadovė Sarah Gilbert.

S.Gilbert: gripas aprangą keičia visą laiką ir sugrįžta vis kitoks. Galimybė sukurti patikimą vakciną šiam koronavirusui yra labai gera.

Tyrėjai iš tiesų dar labai nedaug žino apie koronavirusą, kuris pražudė daugiau nei 500 tūkst. žmonių ir kuriuo užsikrėtė milijonai, nors faktas, kad jis mutuoja gerokai lėčiau nei gripas, teikia vilčių.

„Gripas aprangą keičia visą laiką ir sugrįžta vis kitoks. Galimybė sukurti patikimą vakciną šiam koronavirusui yra labai gera“, – tikino S.Gilbert.

Bet yra ir priežasčių nerimui. Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas praėjusią savaitę atkreipė dėmesį: „Niekada neturėjome vakcinos koronavirusui. Ji būtų pirmoji, o su pirmais variantais visada sunku.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas

Ar imunitetas laikosi?

Imunitetas kitiems koronavirusams išsilaiko nevienodą laikotarpį. Daugelis žmonių, užsikrėtę SARS ar MERS ir pasveikę, šiems virusams buvo atsparūs metus ar dvejus. Tačiau kai kuriais atvejais imunitetas laikėsi iki 10 metų.

Naujojo koronaviruso atveju grėsmė yra ta, kad šis virusas gali pasirodyti esąs panašus į savo pusbrolius, sukeliančius paprastą peršalimą. Šių koronavirusų paplitimas žmonijoje didelis, o užsikrėsti vis iš naujo įmanoma kas šešis mėnesius.

Daugelis žmonių, užsikrėtę SARS ar MERS ir pasveikę, šiems virusams buvo atsparūs metus ar dvejus. Tačiau kai kuriais atvejais imunitetas laikėsi iki 10 metų.

„Aš nemanau, kad situacija tokia bloga, – neseniai britų Lordų rūmuose pareiškė Ultanas Poweris, virusologijos profesorius Karalienės universitete Belfaste. – Bet reikia dar daug sužinoti apie imuniteto tvarumą.“

VIDEO: Visa tiesa apie vakcinas: kaip jos kuriamos, iš ko susideda ir koks jų poveikis organizmui?

Visa tiesa apie vakcinas: kaip jos kuriamos, iš ko susideda ir koks jų poveikis organizmui?

Vakcinų kūrėjai turi bandyti sukurti tobulą imuninių reakcijų į patogeną kokteilį. Organizmui į virusą reaguojant natūraliai, gaminami antikūnai, bet mokslininkai tiksliai nežino, kokia kombinacija reikalinga norint sukurti atsparumą naujajam koronavirusui.

Vienas svarbus pavojus – tai, kad gali būti esminių skirtumų tarp atsparumo, įgaunamo natūraliai, ir imuniteto, kuris suformuojamas pasiskiepijus.

„Scanpix“/AP nuotr./Antikūnų testas

Tarkime, vienintelė vakcina nuo tymų pagamina neutralizuojančių antikūnų, kurie sukuria visą gyvenimą išsilaikantį atsparumą. Bet antikūnų nedaug ir reakcija silpna, tad reikalinga revakcinacija.

Dar viena abejonė – ar tikrai galinga antikūnų reakcija, išgaunama po skiepo, yra naudinga. Anot U.Powerio, tyrimai rodo, kad ir pati COVID-19 infekcija sukuria užtektiną kiekį antikūnų.

Svarbu, kokie antikūnai pagaminami

Kita vertus, panašu, kad yra ryšys tarp ligos pavojingumo ir imuninio atsako rimtumo. O tai verčia klausti, ar negali būti taip, kad imuninė reakcija tik sukelia dar didesnį pavojų sergančiajam?

Pagal šį scenarijų organizmas pagamina – tai svarbu – antikūnų, kurie neutralizuoti viruso nesugeba ir kaip tik prisikabina prie patogeno. Taip leidžiama virusui plačiau pasklisti organizme.

Pasaulis pandemijos metu 2020-05-18

+3

Toks efektas 2017 metais buvo pastebėtas Filipinuose, kurie bandė sustabdyti dengės karštligės protrūkį, bet staiga nustojo naudoti tam sukurtą vakciną. Mat ji gamino atsparumą tik vienam viruso potipiui, o kitiems sukurdavo per daug netinkamų antikūnų.

Naujasis koronavirusas kol kas veikia labiau kaip respiracinis sincitinis virusas (RSV). RSV nemutuoja taip dažnai kaip gripo virusas, bet gali sukelti pakartotines infekcijas.

Kaip jau minėta, mokslininkai kol kas patenkinti, kad naujasis koronavirusas nemutuoja taip greitai, kaip gripas. Tačiau U.Poweris sako, kad gali būti, jog virusas tiesiog dar nesusidūrė su „dideliu imunologiniu spaudimu“.

Anot mokslininko, dar tik paaiškės, ar virusas gali mutuoti greičiau – tereikia, kad didelė visuomenės dalis taptų atspari.

Naujasis koronavirusas kol kas veikia labiau kaip respiracinis sincitinis virusas (RSV), kuriuo dažniausiai užsikrečia vaikai. RSV nemutuoja taip dažnai kaip gripo virusas, bet gali sukelti pakartotines infekcijas, o vakcinos nėra.

„Scanpix“ nuotr./Naujasis koronavirusas

U.Poweris įtaria, kad naujasis koronavirusas, kaip ir RSV, nesugebės pagaminti stipraus imuninio atsako po pirmojo užsikrėtimo: „O tai leis virusui sugrįžti ir užkrėsti daugiau žmonių.“

Kitaip tariant, jei tyrėjai sukurs efektyvią vakciną nuo koronaviruso, bet ilgalaikis imunitetas nesiformuos, visą pasaulį reikės vėl ir vėl iš naujo vakcinuoti.

Reikės masinio skiepijimo?

Tokia praktika, beje, nebūtų nauja – iš esmės taip bandoma slopinti paprasto sezoninio gripo epidemijas. Kadangi gripo virusas mutuoja greitai ir dažnai, mokslininkai vis bando nuspėti, kuris potipis labiausiai paplis kiekvienais metais.

Vis dėlto nuo gripo skiepijasi ne tiek jau daug žmonių. 2017 metais „Eurostat“ skelbė, kad tik 44 proc. 65 metų ir vyresnių europiečių buvo pasiskiepiję nuo gripo.

Negana to, COVID-19 pavojingesnė nei gripas. Mirštamumo rodiklius tiksliai vertinti kol kas sunku, bet ekspertai tvirtina, kad statistika kur kas blogesnė nei gripo atveju.

2017 metais „Eurostat“ skelbė, kad tik 44 proc. 65 metų ir vyresnių europiečių buvo pasiskiepiję nuo gripo.

Tad kol kas tyrėjai teigia darantys viską, kad sukurtų bent vieną efektyvią vakciną. Pluša šimtai skirtingų institutų visame pasaulyje – kuriamos ir ilgalaikį atsparumą turinčios sukurti vakcinos, ir silpnesnės formulės.

Tiesa, net jei pasiekiama klinikinių bandymų stadija, šansų, kad vakciną bus galima pradėti naudoti, paprastai tėra apie 10 proc., sako Imperinio koledžo Londone specialistas Robinas Shattockas: „Šansų yra, bet nereikėtų sureikšminti potencialios sėkmės.“

„Kolektyvinį imunitetą pasiekti labai sunku – net jei turime vakcinas, nes reikia kad jos aprėptų didelį žmonių skaičių“, – sako ir PSO vadovas T.A.Ghebreyesusas.