Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės vyriausiojo medicinos darbuotojo pavaduotojas Jonathanas Van-Tamas pasakė tai, ko girdėti daug kas nenori: „Negalime būti tikri, kad turėsime vakciną“.
Tačiau jis teisus. Vakcina tik skamba kaip gana paprastas tikslas – sukurti idealią vakciną, kuri saugotų nuo infekcijos, neleistų jai plisti ir būtų visiška saugi, iš tikrųjų sudėtinga. Ypač, jei reikia skubėti.
Mokslininkai Žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), kuris sukelia AIDS, izoliavo jau daugiau nei prieš 30 metų, bet vakcinos iki šiol nėra.
Dengue karštinės virusas buvo identifikuotas dar 1943-aisiais, bet pirmoji vakcina patvirtinta tik pernai, be to, ir dabar nuogąstaujama, kad ji kai kurių žmonių būklę tik pablogina.
Kiek laikosi atsparumas?
Greičiausiai vakcina buvo sukurta kiaulytei, ūmiai virusinei infekcinei ligai, – per ketverius metus. Tiesa, tyrėjai su vakcinomis nuo koronavirusų jau yra dirbę, tad nuo nulio nepradeda.
Kita vertus, SARS išsikvėpė, o MERS praūžė iš esmės tik pro Vidurinius Rytus, tad pradėti tyrimai dėl vakcinų nebuvo licencijuoti ir užbaigti. Kažkiek, žinoma, išmokta, o tai turėtų padėti kuriant vakciną nuo Sars-CoV-2, nors apie šį virusą dar reikia labai nemažai sužinoti.
Pagrindinis rūpestis – tai, kad ilgalaikis imunitetas koronavirusams paprastai nesusiformuoja. Maždaug ketvirtadalį įprastų peršalimų sukelia žmogaus žmogui perduodami koronavirusai, bet atsparumas išblėsta taip greitai, kad asmenys jau kitais metais gali vėl užsikrėsti.
Oksfordo universiteto tyrėjai neseniai išanalizavo nuo COVID-19 pasveikusių žmonių kraują ir nustatė, kad antikūnų kiekis jame per pirmąjį mėnesį nuo užsikrėtimo smarkiai išaugo, bet tada vėl ėmė kristi.
Jei infekcija atsparumą padidina tik tada, jei liga sunki, ką tuomet padarys vakcina? Būklė gali pagerėti, bet mes to nežinome.
O gegužės viduryje Rokfelerio universiteto mokslininkai paskelbė, kad daugelio pasveikusių žmonių, kurie taip ir nebuvo atsigulę į ligoninę, organizmuose jokių antikūnų neatsirado.
„Tai yra ypač svarbus iššūkis, – sako Ajovos universitete koronavirusus tiriantis Stanley Perlmanas. – Jei infekcija atsparumą padidina tik tada, jei liga sunki, ką tuomet padarys vakcina? Būklė gali pagerėti, bet mes to nežinome.“
Ar virusas pakankamai stabilus?
Anot S.Perlmano, jei būsimoji vakcina mus apsaugos tik maždaug metus, virusas su mumis gyvens dar netrumpai.
Svarbus ir viruso genetinis stabilumas. Pavyzdžiui, kai kurie gripo virusai mutuoja taip dažnai, kad vakcinų kūrėjams kasmet tenka skelbti naujas formules. ŽIV irgi evoliucionuoja labai greitai, todėl vakcinos nuo šio viruso ir neturime iki pat šių dienų.
Kol kas naujasis koronavirusas atrodo gana stabilus, bet mutacijų jau pastebėta, o tai gali reikšti, kad vakcinos pagaminami antikūnai jau gali būti iš esmės pasenę ir neužkirsti kelio infekcijai.
Kai kurie gripo virusai mutuoja taip dažnai, kad vakcinų kūrėjams kasmet tenka skelbti naujas formules.
Antai balandį paskelbta, kad Prancūzijoje plinta ne kiniškas, originalusis koronavirusas, o jo mutacija.
Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Martinas Hibberdas irgi nustatė kelias naujojo koronaviruso mutacijas, kurias vadina „ankstyvais perspėjimais“, kas gali laukti.
Labai svarbu, kad vakcina būtų saugi
Mokslininkai vieningai sutaria, kad skubant sukurti vakciną – vien dabar vystoma apie 100 jos variantų – svarbiausias prioritetas turi būti jos saugumas. Ypač – dėl to, kad kalbama ne apie eksperimentinį vaistą, o apie galimai milijardų žmonių skiepijimą.
Tai savo ruožtu reiškia, kad mokslininkai turi labai atidžiai ieškoti pavojingų šalutinių efektų ženklų. Pavyzdžiui, 2004 metais, kai buvo kuriama vakcina nuo SARS, nustatyta, kad viena kandidatė sukelia hepatitą.
Taip pat esti nerimo dėl galimybės, kad vakcinos pagaminti antikūnai nulems daugybę problemų ateityje. Vėlgi, kai gyvūnams buvo paskirtos eksperimentinės vakcinos nuo SARS ir MERS, paaiškėjo, kad buvo smarkiai pažeisti jų plaučiai.
Franciso Cricko instituto ekspertas Johnas McCauley pabrėžia, kad paprastai prireikia laiko, kol suvokiama, kokių problemų gali kilti su kiekviena konkrečia vakcina.
„Nežinai sunkumų, konkrečių sunkumų, kurie kyla su kiekviena vakcina. O mes neturime jokios patirties, jei kalbėtume apie šį virusą ar jo komponentus“, – tvirtino J.McCauley.
Juk kažkas vis tiek bus sukurta?
Kai Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas neseniai per spaudos konferenciją pareiškė, esą „vakcina jokiu būdu nėra garantija“, jo vyriausiasis patarėjas mokslui Patrickas Vallance'as sutiko, bet pridūrė: „Nustebčiau, jei kažko nesukurtume.“
Daug mokslininkų sutinka, nors ir pripažįsta, kad vakcina nuo naujojo koronaviruso nebus 100 proc. efektyvi. Anot „The Guardian“, tyrėjai šiuo metu braižo mažiausiai aštuonias skirtingas strategijas.
O idealiu atveju vakcina pagamins daug antikūnų, kurie sunaikins virusą, ir T limfocitų, turinčių sunaikinti užkrėstas ląsteles. Kita vertus, kiekviena vakcina skirtinga ir, kaip jau minėta, šiandien niekas nežino, kokio stiprumo imuninio atsako užteks.
Oksfordo universitete sukurta vakcina neapgynė beždžionių nuo koronaviruso, bet apgynė nuo plaučių uždegimo – pagrindinės COVID-19 susirgusių žmonių mirčių priežasties.
„Mes net nežinome, ar vakcina apskritai gali sukelti tokį imuninį atsaką, kuris apsaugotų nuo užsikrėtimo ateityje“, – teigė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkas Davidas Heymanas.
Pirmųjų bandymų rezultatai, tiesa, jau yra. JAV kompanija „Moderna“ praneša, kad jos vakcina paskiepyti žmonės pagal susiformavusius antikūnus niekuo nenusileidžia nuo COVID-19 pasveikusiems asmenims, kurių organizmuose antikūnai atsirado natūraliai.
Oksfordo universitete sukurta vakcina neapgynė beždžionių nuo koronaviruso, bet apgynė nuo plaučių uždegimo – pagrindinės COVID-19 susirgusių žmonių mirčių priežasties.
Kitaip tariant, jei žmonės į tokią vakciną reaguos panašiai, vakcinuoti asmenys ir toliau skleis virusą, bet nemirs tokiais kiekiais kaip dabar.
Ar vakcina bus efektyvi, priklausys ir nuo to, kaip ji bus naudojama. Jei skiepas saugos kelerius metus, šalys gali bandyti suformuoti kolektyvinį imunitetą – pasiekti, kad atsparumą įgytų mažiausiai du trečdaliai jų gyventų.
Užsikrėtusieji koronavirusu užkratą vidutiniškai perduoda trims kitiems asmenims, bet jei bent du iš jų bus atsparūs, plitimas išblės. Tai, žinoma, geriausias scenarijus.
Realiausias visgi toks, jog turėsime vakciną ar vakcinų, kurios bus tik iš dalies efektyvios – padės kontroliuoti nusilpusias viruso formas ir bus gana pavojingos senoliams, tačiau bus skiriamos jaunesniems – kad būtų sulėtintas infekcijos plitimas.
„Senesniems žmonėms gali būtų skiriamos vakcinos, kurios neleis infekcijai virsti gyvybei pavojingu plaučių uždegimu. Jei sunku sukurti imunitetą, reikalinga strategija, kuri saugotų gyvybes“, – sakė J.McCauley.
Bet čia – ir dar viena problema. Vakcina, kuri nesustabdo viruso dauginimosi, gali paskatinti jo mutavimą, o tai reikštų, kad bet kokios vakcinos nebebus efektyvios – net iš dalies.
Ar virusas gyvens tarp mūsų?
Taip. Kaip sako PSO raupų eliminavimo programai vadovavęs Larry Brilliantas, „kai ir jei turėsime vakciną, tai nebus vaivorykštės ir vienaragiai“.
„Jei būsime priversti pasirinkti vakciną, kuri mus saugos tik metus, būsime pasmerkti gyventi su COVID-19, o pandemija virs endemija – infekcija, kuri visada bus su mumis.
Atsikratyti COVID-19 bus sunkiau nei raupų. Pastarųjų atveju bent jau buvo aišku, kas užsikrėtęs, o užsikrėtusieji koronavirusu gali jį skleisti nežinodami, kad užsikrėtė“, – aiškino L.Brilliantas.
Be to, jei infekcija siautės bent vienoje valstybėje, rizikuos ir visos kitos. Tad jei nepaprastai greitai nebus paskiepyti milijardai žmonių visame pasaulyje, kovos su pandemija fronte bus spragų – nebent, žinoma, būtų pasiektas pasaulinis susitarimas, ką daryti visiems kartu, kai tik bus sukurta vakcina.
Atsikratyti COVID-19 bus sunkiau nei raupų. Pastarųjų atveju bent jau buvo aišku, kas užsikrėtęs, o užsikrėtusieji koronavirusu gali jį skleisti nežinodami, kad užsikrėtė
Bet kokiu atveju žmonės turės prisitaikyti prie kitokios realybės – gyvenimas tikrai keisis. Pasak D.Heymanno, reikės priprasti prie intensyvaus visuomenės sveikatos stebėjimo, o ir patiems reikės nuolat prisiminti, kad būtina plauti rankas, laikytis atstumo nuo kitų, nesirinkti miniomis.
Vaistus išbandyti užtrunka mažiau laiko nei vakcinas, tad įmanoma rasti būdų kovoti su koronavirusu dar iki vakcinos sukūrimo ir paleidimo į pasaulį.
Honkongo mokslininkai savo ruožtu tvirtina, kad žmonės turėtų toliau nešioti kaukes, ypač uždarose erdvėse, pavyzdžiui, biure ar traukiniuose.
Negana to, turėtų būti draudžiama valgyti ar gerti per koncertus ar kino teatruose. Tuo tarpu restoranuose staliukus reikia atskirti pertvaromis.
Vis dėlto yra galimybė, kad visų šių permainų gali nereikėti. Mat yra mokslininkų, manančių, kad ir kiti žmogaus žmogui perduodami koronavirusai praeityje kelis mėnesius pasiautėdavo, o tada „nurimdavo“.
„Jei virusas nepasikeis, nėra jokios priežasties manyti, kad po penkerių metų jis nesukels plaučių uždegimo. Bet yra vilčių, kad liga švelnės ir galėsime kalbėti apie vidutinio sunkumo peršalimą“, – mano S.Perlmanas.
Bet D.Heymannas tikina, kad dar anksti spėlioti, kaip rutuliosis pandemija: „Mes nesuprantame šio viruso kelionės. Ar jis toliau cirkuliuos, ar, kaip kai kurie kiti pandeminiai virusai, išnyks ar sušvelnės? To nežinome.“
