Kaip minėta, Italijoje, Prancūzijoje, taip pat Vokietijoje, protestai dideli ir nė neslūgsta. Į gatves einantys žmonės nori be jokių COVID-19 pažymėjimų vakarieniauti restoranų viduje, lankyti muziejus, sporto renginius.
Tačiau, tarkime, Danijoje naują tvarką, kuria siekiama paskatinti žmones skiepytis ir taip prisidėti prie visuomenės sveikatos tvirtinimo, visuomenė didžiąja dalimi tik pasveikino.
O ir Lietuvoje 15min užsakymo bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų pritaria, jog nuo koronaviruso nepasiskiepijusiems žmonėms kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, kavinės ar renginiai, būtų ribojamos labiau nei pasiskiepijusiems.
Ir protestai, ir progresas skiepijantis
Tiek Prancūzijos, tiek Italijos lyderiai vakcinų pasus laiko reikalingais – esą tik taip skiepytis būtų įtikinti tie, kurie abejoja. Italijos premjeras kai kurių populistų antivakserių pareiškimus laiko „raginimais mirti“.
Nauji reikalavimai veikia – užklausų dėl skiepijimosi abiejose valstybėse rekordiškai daug. Tiesa, yra ir priešinimosi židinių – kai kurie piliečiai piktinasi dėl esą mindomų jų teisių, kartoja dezinformaciją apie neva nesaugias vakcinas.
Italijoje praėjusį savaitgalį į gatves išėjo apie 80 tūkst. žmonių, o Prancūzijos sostinėje Paryžiuje protestai vyksta jau tris savaitgalius iš eilės – užfiksuota ir susirėmimų su policija.
Visoje Europos Sąjungoje pažanga vakcinuojant piliečius išties gana įspūdinga: šiomis dienomis pagal paskiepytų suaugusiųjų dalį pralenktos ir Jungtinės Valstijos, kurios ilgai pirmavo.
Ispanijoje vakcinos tokios populiarios, kad ten nė nereikia papildomų paskatų.
Nė vienoje šalyje skiepijimasis nėra privalomas, abejojančiųjų įtikinimo kampanijos daugiausia improvizuotos. Tačiau vakcinavimo tempai, nors ir sulėtėję, visai geri, be to, tarkime, Danijoje vakcinų pasai buvo įvesti be didesnių burbesių.
Nuo rugpjūčio vidurio skiepų pažymėjimo norint apsilankyti lauko renginyje, į kurį įleidžiama daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių, reikės ir Belgijoje.
Ir nors Vokietija bei Jungtinė Karalystė delsia įvesti bendrą tvarką, Ispanijoje vakcinos tokios populiarios, kad ten nė nereikia papildomų paskatų.
Nejautrios kalbos apie istoriją
Prancūzijoje ir Italijoje demonstracijose prieš vakcinų pasus ar koronavirusinius ribojimus dalyvauja labai įvairūs žmonės, kuriuos sunku pavadinti sąjungininkais – kraštutiniai dešinieji, šeimos su mažais vaikais, antivakseriai ir tie, kurie tiesiog bijo vakcinų.
Daugelis tokių protestuotojų teigia, kad reikalavimai pasiskiepyti didina nelygybę, o kartu dar labiau skaldo visuomenę. Pasitelkiamos ir istorinės paralelės.
„Kuriame didžiulę nelygybę, – teigė Veronoje į gatves išėjęs vyras, prisistatęs Simone. – Yra pirmos klasės piliečiai, kuriems prieinamos viešosios paslaugos, teatras, socialinis gyvenimas. Ir yra antrarūšiai piliečiai, kurie viso to negali turėti. Tokie dalykai privedė prie apartheido ir Holokausto.“
Žmonės, išgyvenę tikrąjį Holokaustą, ragina vengti neskanių lyginimų ir nekraipyti istorijos.
Dalis demonstrantų abiejose šalyse ant krūtinių buvo prisiklijavę geltonas Dovydo žvaigždes – jas naciai vertė nešioti žydus prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą.
Vis dėlto žmonės, išgyvenę tikrąjį Holokaustą, ragina vengti tokių lyginimų ir nekraipyti istorijos. 90-metė Liliana Segre pabrėžė: „Tokios kalbos – nesąmonė, prastas skonis. Atėjo tokie kvailybės laikai, kad niekas nė nesistengia stabdyti tokių iškraipymų.“
Panašūs palyginimai, skambėję per protestus Jungtinėje Karalystėje, buvo pasmerkti. Vienas žymesnių aktyvistų Piersas Corbynas – buvusio leiboristų lyderio Jeremy Corbyno brolis – anksčiau šiemet buvo sulaikytas, nes platino skrajutes su Aušvico koncentracijos stovyklos nuotraukomis.
Daniškas pavyzdys įkvepia
Prancūziško „sveikatos paso“ reikia norint patekti į muziejus, kino teatrus ir turistinius objektus. Nuo rugpjūčio 9-osios tokio dokumento reikės restoranuose ir traukiniuose.
Pažymėjimą galima gauti pasiskiepijus abiem dozėmis, sulaukus neigiamo koronaviruso testo ar neseniai pasveikus po ligos.
Kai vyriausybė Romoje paskelbė apie „Žaliąjį pasą“, vakcinų paklausa kai kuriuose Italijos regionuose išaugo net 200 proc.
Itališki reikalavimai švelnesni, nors juos galvojama išplėsti. Dokumentas suteikiamas ir tiems, kurie sulaukę vos vienos vakcinos dozės. Jis nuo rugpjūčio 6 dienos taikomas lauko kavinėse ir restoranuose, stadionuose, muziejuose ir kitose susibūrimų vietose.
Kai vyriausybė Romoje paskelbė apie „Žaliąjį pasą“, vakcinų paklausa kai kuriuose Italijos regionuose išaugo net 200 proc.
Prancūzijoje per dvi savaites nuo prezidento Emmanuelio Macrono pranešimo apie koronavirusinius pasus pirmąkart pasiskiepijo beveik 5 mln. žmonių. Antrąja doze pasirūpinti suskubo daugiau nei 6 mln. gyventojų. O iki tol vakcinavimo tempai vis lėtėjo.
Apklausos rodo, kad apie 15–20 proc. žmonių įvairiose valstybėse bijo skiepytis, nepasitiki daktarais, nebijo viruso ar neigia, jog jis egzistuoja. Bet didžioji visuomenės dalis skiepų pasus jau priima kaip faktą – o Danijos pavyzdys rodo, kad tokie dokumentai sparčiai pagerina situaciją.
„Pirmieji pora mėnesių nebuvo labai geri“, – pavasarį, kai skiepų dar trūko, atsimena restoraną Kopenhagoje turintis Sune Helmgaardas.
Tačiau dabar Danijoje bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę yra gavę jau daugiau nei 80 proc. žmonių – iš tų, kuriems rekomenduojama skiepytis.
S.Helmgaardas dabar sukasi net smarkiau nei prieš pandemiją ir laimingas konstatuoja: „Žmonės jaučiasi saugesni ir be problemų rodo mums savo pažymėjimus.“
