Labiausiai nukentėjo Valensija, kur žuvo 92 žmonės. Dar vienas žmogus žuvo Malagoje, du – Kastilijoje-La Mančoje. Aukų skaičius gali išaugti, nes yra daugiau dingusiųjų be žinios, o jų skaičius nepatikslintas. Tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos, jose dalyvauja kariškiai, ugniagesiai ir policija.
Spalio 30 d. vakare 115 tūkst. žmonių buvo be elektros ir apie 120 tūkst. žmonių – be ryšio. Valensijoje daugelis kelių vis dar užblokuoti, keliuose liko tūkstančiai vandens srauto nuplautų automobilių, sustabdytas greitųjų ir paprastųjų traukinių eismas.
Ispanijos valdžios institucijos pažadėjo suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusių vietovių gyventojams. Spalio 31 d. į Valensiją atvyks Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kuris dalyvaus krizių centro posėdyje.
Spalio 29 d. vakare Ispanijos rytinius ir pietinius regionus užklupo smarkios liūtys. Meteorologų duomenimis, vos per aštuonias valandas Valensijoje iškrito 491 mm kritulių, o tai yra maždaug metinė norma.
Ispanijoje išaugus potvynių aukų skaičiui – kritika dėl perspėjimo sistemos vėlavimo
Ispanijoje per potvynius žuvus kone šimtui žmonių, kilo klausimų, kaip viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių nesugebėjo tinkamai reaguoti į ekstremalias audras, kurios dar gali sustiprėti.
Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 95 žmonės. Tai yra daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų.
Nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET antradienio rytą paskelbė raudonąjį pavojų labiausiai nukentėjusiam rytiniam Valensijos regionui, o sąlygos blogėjo visą dieną.
Tačiau tik ankstyvą vakarą buvo įsteigta regioninė įstaiga, atsakinga už pagalbos tarnybų koordinavimą.
Po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku civilinės saugos tarnyba išsiuntė perspėjimą, raginantį Viduržemio jūros pakrantės Valensijos miesto gyventojus likti namuose.
Daugeliui jau buvo per vėlu. Vairuotojai, pradėję keliones, liko įstrigę keliuose ir palikti siautėjančių vandens srautų malonei.
„Jie paskelbė pavojaus signalą, kai vanduo jau buvo čia, nereikia man pranešti, kad potvynis artėja, – kalbėdamas su naujienų agentūra AFP piktinosi Valensijos Sedavio priemiestyje gyvenantis 66 metų pensininkas Julianas Ormeno. – Niekas neatėjo prisiimti atsakomybės.“
„Įspėjamasis signalas“
Anot Redingo universiteto hidrologijos profesorės Hannah Cloke, orų prognozių rengėjai iš anksto perspėja, todėl tokių tragedijų „galima visiškai išvengti“, jei pavyks apsaugoti žmones nuo plūstančio potvynio vandens.
Ji teigė, kad pražūtinga baigtis rodo, jog Valensijos įspėjimo sistema nesuveikė.
„Žmonės tiesiog nežino, ką daryti susidūrus su potvyniu arba išgirdus perspėjimus“, – sakė ji.
„Žmonės neturėtų žūti nuo tokių prognozuojamų orų reiškinių tose šalyse, kurios turi pakankamai išteklių, kad galėtų veikti geriau, – pridūrė Redingo universiteto klimato rizikos ir atsparumo profesorė Liz Stephens. – Turime nueiti ilgą kelią, kad pasiruoštume tokiems ir dar blogesniems įvykiams ateityje.“
Ekspertai sako, kad audrą sukėlė šaltas oras, judantis virš šiltų Viduržemio jūros vandenų, dėl to susidarė debesys, atnešę intensyvų lietų. Tai įprastas šiam metų laikui reiškinys.
Tačiau jie taip pat teigia, kad Viduržemio jūros atšilimas, dėl kurio didėja vandens garavimas, smarkiai prisideda prie liūčių intensyvėjimo.
Anot Jungtinės Karalystės Niukaslo universiteto klimato kaitos poveikio profesorės Hayley Fowler, šie įvykiai yra „dar vienas įspėjamasis signalas, kad mūsų klimatas sparčiai keičiasi“.
„Mūsų infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems potvyniams“, – pridūrė ji, sakydama, kad „rekordiškai karšta“ jūros temperatūra skatina audras, dėl kurių vienoje vietoje iškrinta itin daug kritulių.
Apie nukentėjusius lietuvius žinių nėra
Lietuvos konsulė Valensijoje Laura Tupe 15min teigė, kad kol kas apie tai, jog per potvynius nukentėjo lietuviai, informacijos neturima, tačiau diplomatai pasirengę padėti, jeigu to prireiktų.
„15 valandos duomenimis, nukentėjusių Lietuvos piliečių nėra. Kol kas lyg ir viskas ramu, tačiau potvynių pavojus vis dar išlieka, tad rekomendacijos galioja“, – trečiadienį kalbėjo diplomatė.
„Į mus dėl pagalbos, susijusios su potvyniais, kol kas niekas nesikreipė“, – pridūrė ji.
Konsulė tikino, kad potvyniai jos asmeniškai nepaveikė, tačiau kai kurie kolegos dėl to antradienį negalėjo grįžti namo.
„Yra nenuvažiavusiųjų iki namų, bet mes esame visi sveiki ir gyvi, šiandien dirbame. Nėra labai ramu“, – kalbėjo L.Tupe.
Ji sakė, kad Lietuvos diplomatai yra pasiruošę padėti Lietuvos piliečiams, jeigu to prireiktų.
Kaip atrodo gyvenimas Valensijoje?
Pasak Lietuvos konsulės, pačiame Valensijos mieste yra sąlyginai ramu.
„Čia saulė šviečia ir čia vandens nėra, vakar tik stiprų vėją jautėme. Potvyniai vyko už Valensijos ribų“, – pasakojo diplomatė.
Vis dėlto, stichija paveikė miesto gyvenimą – neveikia susisiekimas, uždarytos kai kurios įstaigos.
„Gyvenimas yra sustojęs. Labai daug kas uždaryta, mokyklose pamokos atšauktos, netgi kai kurie sveikatos centrai uždaryti – gauname apie tai pranešimus. Kai kurie žmonės net negali atvažiuoti iki Valensijos“, – kalbėjo L.Tupe.
„Parduotuvės veikia, čia gal toks panikos elementas yra, nes buvome per pietus nubėgę į parduotuves, tai vandens lentynos yra tuščios, bet paskui kažkur jo pavyko rasti“, – pridūrė ji.
Anot jos, institucijos sako, kad stichija ilgai siautėti neturėtų, tad žmonėms pagrindinė rekomendacija yra stengtis nekeliauti potvynio paveiktose zonose ir sekti informacija, kuria kryptimi juda audra.
-
Mirtinos liūtys Ispanijoje: Valensijoje paskendo daugybė žmonių, sutriko oro uostų ir geležinkelio darbas
-
Ispanija po pražūtingų potvynių skelbia trijų dienų gedulą
-
Lietuvos diplomatė – apie potvynio nusiaubtą Valensiją
-
Valensijoje esanti lietuvė papasakojo, kas ten iš tiesų darosi
-
Gelbėtojai: potvynių aukų skaičius Ispanijoje išaugo iki 95
