Taip baigėsi pirmoji pasaulyje tokia techniškai sudėtinga 53 dienas trukusi misija.
Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad erdvėlaivis „Chang'e-6“ antradienio popietę Kinijos laiku nusileido su Mėnulio gruntu ir uolienomis iš anksto nustatytoje tūpimo vietoje šiauriniame Kinijos Vidinės Mongolijos regione.
Kinija šią misiją pavadino visiška sėkme.
Kinijos mokslininkai tikisi, kad pargabentuose mėginiuose yra vulkaninių uolienų ir kitų medžiagų, kurių amžius siekia 2,5 mln. metų. Viliamasi, kad šios medžiagos padės atsakyti į klausimus apie geografinius skirtumus abiejose Mėnulio pusėse.
Ankstesnių misijų metu JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos zondai rinko mėginius iš artimosios Mėnulio pusės. Tačiau ši Kinijos misija buvo pirmoji, per kurią mėginiai buvo paimti iš tolimosios Mėnulio pusės.
Mėnulio artimoji pusė yra matoma iš Žemės, o tolimoji – iš kosmoso. Mokslininkai taip pat nustatė, kad tolimojoje Mėnulio pusėje yra kalnų ir kraterių, kurie sudaro kontrastą palyginti plokščioms erdvėms, matomoms artimoje Mėnulio pusėje.
Zondas į Mėnulį nuskrido gegužės 3 dieną.
Kinijos mokslų akademijos geologo Zongyu Yue (Dzongjo Jue) pranešime, paskelbtame žurnale „Innovation Monday“, teigiama, kad mėginiai „padės atsakyti į vieną svarbiausių Mėnulio mokslo tyrimų klausimų: kokia geologinė veikla lemia skirtumus tarp abiejų pusių?“
Pastaraisiais metais Kinija surengė keletą sėkmingų misijų į Mėnulį. 2020 metais zondas „Chang'e 5“ surinko mėginius iš Mėnulio artimosios pusės.