Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šalis neturi jokio tvaraus problemos sprendimo būdo. Nors daugelis Indijos valstijų yra priėmusios teisės aktus dėl vandens saugyklų, tačiau iš tikrųjų realios situacijos beveik niekas nestebi, duomenų nekaupia ir vandens neapmokestina.
Todėl Indija, anot ekspertų, šiuo metu yra ant neišvengiamos vandens krizės ribos.
Ir spręsti ją mažai kas padeda. Šalyje, kur 80 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje, niekaip nepritaikomos šiuolaikiškos drėkinimo sistemos, gruntinio vandens tarša, atrodo, niekam iš tikrųjų tai nerūpi.
„Politika, taikoma kai kuriose valstijose, kai gruntinių vandenų išgavimui teikiama nemokama elektra arba finansinė pagalba, baigiasi nekontroliuojamu vartojimu ir resursų švaistymu“, – sako Suresh Rohilla, Indijos Mokslo ir aplinkos centro atstovas.
Naujoviškos drėkinimo sistemos, kai vanduo ribotais kiekiais tiekiamas tiesiai prie augalų šaknų, indams per brangios, o valstybė nesiima jų įrengimo dotuoti.
„Vanduo Indijoje nevertinamas. Jis labai pigus. Žmonės mano, kad išvis nemokamas“, – sako Samratas Basakas, Pasaulio išteklių instituto atstovas.
Remiantis naujausiais duomenimis, trys ketvirtadaliai Indijos gyventojų vartoja užterštą vandenį. Su tuo tiesiogiai susiję 20 proc. susirgimų šalyje.
Nuotekos Indijoje beveik nevalomos, jos patenka į gruntinius vandenis ir latakus, kuriuos kiti gyventojai naudoja kaip geriamojo vandens šaltinius.
Dar daugiau – skaičiuojama, kad jau po dvejų metų 21-ame Indijos mieste gruntinio vandens ištekliai bus visiškai išsunkti. Iki paskutinio lašo.
Tai reiškia, kad šimtas milijonų žmonių, taip pat ir didžiųjų miestų gyventojų, liks be jokio geriamojo vandens šaltinio. Tai reikš neišvengiamą krizę.
Jau dabar kai kuriuose miestuose iš čiaupo neišteka nė lašas, o žmonės priversti vandens laukti prie atvažiuojančių bačkų.
Mokslininkai siūlo išeitis – apmokestinti vandenį, diegti naujoviškas sistemas, tačiau kol kas jų žodžiai skamba tyruose.
„Mes turime 4 proc. pasaulio vandens ir 16 proc. pasaulio gyventojų. Kai tai suvoki, nereikia raketų mokslo žinių, kad suprastum, kaip tai nutiko“, – teigia S.Basakas.
