Pasak jų, savo namus Ambajės saloje palikti turėjusius žmones jau pasiekė pirmosios pagalbos siuntos.
Ramiajame vandenyne tarp Australijos ir Havajų esančios Ambajės salos gyventojams buvo nurodyta palikti savo namus praėjusią savaitę, kai Manaro ugnikalnio krateris pradėjo spjaudytis pelenais ir akmenimis.
Baimindamiesi dėl stiprėjančios ugnikalnio veiklos, pareigūnai mobilizavo privačių laivų armadą, kuri turėjo perkelti Ambajės gyventojus į kitas salas. Mokyklose, bažnyčiose ir sporto salėse įkurta mažiausiai 18 evakuacijos centrų.
„Ambajės salos gyventojų, kurių yra maždaug 11 tūkst. 600, evakuacija baigta“, – paskelbė Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop.
Vanuatu ketvirtadienį pasiekė Australijos karinis laivas, atgabenęs greitosios pagalbos specialistų ir maisto atsargų. Pagalbą teikė ir du Austrijos ir Naujosios Zelandijos orlaiviai „Hercules“, atskraidinę būtiniausių prekių. Prancūzija iš netoliese esančios savo Naujosios Kaledonijos teritorijos irgi atsiuntė lėktuvą su pagalbos siunta.
„Laikino prieglobsčio palapinės, virtuvės reikmenys ir apšvietimo priemonės turėtų padėti šeimoms ir pagerinti bendruomenės saugumą“, – sakė J.Bishop, pridurdama, kad taip pat rūpinamasi geriamo vandens tiekimu.
Vanuatu oficialioji Geologinio pavojaus observatorija antradienį pranešė, kad ugnikalnio išsiveržimo grėsmė atslūgo, tačiau paliko ketvirtą ugnikalnio aktyvumo lygį. Penktas lygis jau reiškia didelį išsiveržimą.
Vietos gyventojams bus leidžiama grįžti į namus tik vyriausybei sumažinus šį lygį iki trečiojo, o tam gali prireikti kelių mėnesių, sakė pagalbos organizacijų darbuotojai.
