Prancūzijoje vakcinavimo programa buvo labai kritikuojama, bet Paryžius sekmadienį paskelbė apie svarbius pokyčius, kurie turėtų paspartinti procesą.
Laikotarpis tarp pirmojo ir antrojo mRNA tipo vakcinų, kurias gamina „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“, nuo šiol prailginamas – tai leis apsaugoti nuo sunkesnių susirgimų didesnę dalį žmonių.
Abu skiepijimus dabar skirs ne keturios, o šešios savaitės, o dėl to antrojoje gegužės pusėje esą bus galima paskiepyti 1,8 mln. daugiau žmonių.
Be to, Prancūzijoje nuo šiol „AstraZeneca“ gaminama vakcina prieinama visiems 55 metų jau sulaukusiems gyventojams. Nuo penktadienio visiems 60-mečiams ir vyresniems prancūzams bus galima skiepytis ir „Pfizer/BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinomis.
Šią savaitę taip pat bus pradėtas skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina – šios atveju nė nereikės dviejų dūrių. Galiausiai Prancūzija pasekė Vokietijos pavyzdžiu ir rekomendavo, kad jaunesni piliečiai, paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcina, gautų antrąją jau kitos kompanijos pagamintą dozę.
„Matome pirmuosius ženklus, kad prancūzų drausmingas elgesys, įvesti suvaržymai ir skiepijimas padeda suvaldyti pandemiją“, – pareiškė šalies sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas.
Kaip ir kitos ES šalys, Prancūzija ilgai kentė vakcinų stygių ir pavydžiai žvelgė į sparčiai gyventojus skiepijančias Jungtinę Karalystę bei JAV. Bet dozių atvežama vis daugiau ir, pavyzdžiui, vien penktadienį Prancūzijoje dozių sulaukė net 510 tūkst. žmonių.
Vokietijoje reikalai irgi gerėja. Gyventojų, kurie pasiskiepijo pirmąja vakcinos doze, per savaitę padaugėjo daugiau nei ketvirtadaliu – iki 12,7 mln. arba 15,2 proc.
Dozių atvežama vis daugiau ir, pavyzdžiui, vien penktadienį Prancūzijoje dozių sulaukė net 510 tūkst. žmonių.
Vien praėjusį ketvirtadienį paskiepyta rekordiškai daug – net 719 tūkst. žmonių. Paspartinti procesą padėjo sprendimas pasitelkti šeimos gydytojus – jiems nuo balandžio pradžios dalinamos dozės, kurios tuomet nukeliauja pas žmones.
Sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas teigia, kad vyriausybė planuoja šeimos gydytojams kiekvieną savaitę atidėti milijoną dozių.
Italijoje nuo kovo 26-osios kasdien vidutiniškai panaudojama daugiau nei 200 tūkst. vakcinų dozių. Pareigūnai tikisi, kad vien dėl tokio spartaus proceso šalyje gana greitai bus galima švelninti pandeminius suvaržymus, nors tikslių datų neįvardija.
Vis dėlto Italijoje jau įtvirtinta nuostata, kad atlaisvinimai šalies regionuose priklausys ne tik nuo epidemiologinių rodiklių, bet ir nuo skiepijimo tempų.
Šios trys šalys, kaip ir daugelis kitų ES valstybių narių, bando suvaldyti trečiąją pandemijos bangą, kurios metu dominuoja labiau užkrečiama britiška koronaviruso atmaina. Antai Prancūzijoje galioja nacionalinis karantinas – uždarytos parduotuvės, nuo 19 valandos iki 6 val. ryto įvesta komendanto valanda.
Berlynas irgi ruošiasi griežtinti ribojimus, nes Vokietijoje vis dar daug užsikrėtimų, o ligoninėse vietų jau mažėja.
Vyriausybė taip pat ruošiasi pirmą kartą įvesti nacionalinius ribojimus – kol kas visos 16 žemių gali elgtis savo nuožiūra, o kai kurios jų netgi atlaisvino suvaržymus.
