Prezidentas Andrzejus Duda padėjo vainiką prie memorialo Volios rajone, kur vokiečių pajėgos 1944-ųjų rugpjūčio pradžioje nužudė tūkstančius civilių, bausdami gyventojus už maištą, surengtą Lenkijos pogrindinio pasipriešinimo judėjimo – Armijos Krajovos.
„Pagerbėme ne tik kovotojus, bet ir tuos, kuriuos vokiečių pajėgos žiauriai nužudė vien už tai, kad jie buvo lenkai“, – sakė A.Duda.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis susitiko su keliais dar gyvais šių įvykių dalyviais per ceremoniją Varšuvos sukilimo muziejuje. Savo šiltai priimtoje kalboje jis nurodė, kad vyriausybė padengs visas išlaidas visų žinomų sukilėlių kapų priežiūrai ir dar nerastų kapų paieškoms.
Sukilėlių asociacijos nario Eugeniuszo Tyrajskio teigimu, veteranams labai svarbu, kad jų pastangos ir aukos nebuvo užmirštos.
Tarp daugybės ceremonijų dalyvių buvo skautų ir skaučių grupės, žygiavusios per Mokotovo rajoną, kur įvyko bene žiauriausios kautynės.
17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku – tuo pačiu metu, kai 1944 metų rugpjūčio 1-ąją prasidėjo sukilimas – Varšuvos gatvėse sustojo eismas ir pradėjo gausti sirenos. Nacionalistų organizacijos pasinaudojo šia proga, kad surengtų triukšmingų mitingų.
Varšuvos sukilime dalyvavo maždaug 50 tūkst. jaunų lenkų. Per 63 dienas trukusias kautynes su gerai ginkluotomis vokiečių pajėgomis žuvo 18 tūkst. šių kovotojų, o dar 25 tūkst. buvo sužeisti. Per nacių bombardavimus ir egzekucijas žuvo apie 180 tūkst. civilių.
Numalšinę sukilimą, naciai sulygino miestą su žeme ir išvarė likusius 500 tūkst. gyventojų. Kai kurie jų buvo išsiųsti į mirties stovyklą Aušvice.
