Didžiausia demonstracija buvo surengta sostinėje, kur didžiulė minia, vadovaujama Komiteto demokratijai ginti (KOD) ir kitų opozicijos jėgų, surengė mitingą prie Konstitucinio Tribunolo būstinės, o vėliau nužygiavo prie prezidentūros. Kolonos priekyje einantys žmonės nešė didelį transparantą su užrašu: „Sugražinkime konstitucinę santvarką.“
Varšuvos savivaldybė nurodė, kad demonstracijoje dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių, bet policija teigė, kad protestuotojų buvo tik apie 15 000.
Varšuvos savivaldybė nurodė, kad demonstracijoje dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių, bet policija teigė, kad protestuotojų buvo tik apie 15 000.
Protestų, taip pat surengtų Poznanėje ir Vroclave, dalyviai reiškė solidarumą su spaudimą patiriančius konstituciniu teismu ir ragino konservatyvią valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atšaukti reformas, pakertančias Tribunolo galimybes kontroliuoti vyriausybės sprendimus.
Kritikai tuos pakeitimus, faktiškai paralyžiavusius Konstitucinį Tribunolą, laiko puolimu prieš Lenkijos demokratiją, kuri buvo iškovota Lecho Walesos ir jo vadovaujamo judėjimo „Solidarumas“ pasiaukojamų pastangų 9-ame dešimtmetyje. Pastaruosius tris mėnesius Lenkijoje buvo dažnai rengiami prieš PiS nukreipti gatvių protestai.
Šeštadienį vyriausybė, kuri tebėra populiari tarp konservatyvių pažiūrų rinkėjų, pareiškė atsisakanti paskelbti Konstitucinio Tribunolo sprendimą, atmetantį gruodį priimtas įstatymų pataisas, kurios sutrikdė to teismo darbą ir išprovokavo politinę krizę.
Kol vyriausybė to sprendimo oficialiai nepaskelbė, jis nėra teisiškai įpareigojantis. Vyriausybės atstovo Rafalo Bocheneko pareiškime nebuvo jokių užuominų, kad ši kolizija bus išspręsta artimiausiu laiku.
Aljansas „Jungtinė kairė“ (ZL), kelias pastarąsias dienas organizavęs protestus priešais premjerės biurą, planuoja šeštadienio vakarą surengti viešą Lenkijos konstitucijos skaitymą.
Penktadienį Venecijos komisija, tarptautinė žmogaus teisių organizacija, paskelbė išvadą, kad PiS vyriausybės veiksmai, paralyžiuojantys konstitucinio teismo veiklą, kelia pavojų demokratijai. Komisija pridūrė, kad atsisakymas paskelbti teismo sprendimą pažeidžią įstatymų viršenybę ir dar labiau pagilins šią krizę.
P.Bochenekas sakė, kad komisijos išvados bus pateiktos svarstyti parlamentui, kad visos politinės stovyklos priimtų bendrą rezoliuciją.
Ši krizė, sukėlusi susirūpinimą Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, tikriausiai yra didžiausia nuo komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.
Tačiau vyriausybė neigia, kad jos veiksmai kelia pavojų demokratijai.
„Demokratija veikia gerai, labai gerai, – neseniai sakė premjerės Beatos Szydlo vyriausybės aukšto rango pareigūnė Beata Kempa. – Mes nesiunčiame policijos, kuri šaudytų į žmones. Jiems leidžiama pareikšti savo nuomonę.“
