Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vartanas Oskanianas: Trys Kaukazo valstybės – demokratijos deficitas ir miglota ateitis

Kaukazas tikriausiai yra vienintelis regionas pasaulyje, kuriame trys kaimyninės šalys, turinčios septynis bendros praeities dešimtmečius, šiuo metu būtų pasirinkę itin skirtingus raidos modelius. Armėniją, Gruziją ir Azerbaidžaną šiandien skaldo ne religija, etniškumas, kultūra, istorija ar tradicijos, bet skirtingos ateities vizijos ir ambicijos, rašo buvęs Armėnijos užsienio reikalų ministras Vartanas Oskanianas, kurio komentarą skelbia aljazeera.com.
Rinkimai Armėnijoje
Rinkimai Armėnijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Armėnija priklauso Rusijos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, Gruzija svajoja apie narystę NATO, o Azerbaidžanas turi sudaręs saugumo susitarimus su Turkija ir Izraeliu, bet nevengia pirkti modernios karinės ginkluotės iš Rusijos. 

Šios valstybės turi ir vieną bendrybę – demokratijos imitaciją ir nepriklausomų teismų nebuvimą.

Neseniai Gruzija pasirašė Asociacijos sutartį su ES, taip prisijungdama prie laisvosios prekybos zonos. Tbilisis taip pat žada vykdyti reformas, kurios stiprintų europietiškas vertybes šalyje.

Armėnija pasuko visai kita kryptimi ir nusprendė prisijungti prie Maskvos dominuojamos Eurazijos sąjungos. Azerbaidžanas laikosi atokiai tiek nuo Briuselio, tiek nuo Maskvos.

Tai – vos keletas skirtingos Kaukazo šalių raidos pavyzdžių. Šios valstybės turi ir vieną bendrybę – demokratijos imitaciją ir nepriklausomų teismų nebuvimą.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Vartanas Oskanianas
„Wikimedia Commons“ nuotr./Vartanas Oskanianas

Nedemokratinė aplinka skatina Kaukazo šalių lyderių populizmą, kuris pastaruoju metu ypatingai smarkiai pastebimas Azerbaidžane.

Armėnijoje nei vieni rinkimai, įvykę nuo šalies nepriklausomybės pradžios, taip pat neatnešė pokyčių. 

Štai Gruzijoje, nepaisant besikeičiančios valdžios, ekonomikos padėtis išlieka itin bloga, tiesioginių užsienio investicijų skaičius mažėja, o politikų spaudimas žiniasklaidai auga.

Armėnijoje nė vieni rinkimai, įvykę nuo šalies nepriklausomybės pradžios, taip pat neatnešė pokyčių. Rugsėjį pirmą kartą per šalies nepriklausomybės laikotarpį trys opozicinės Armėnijos partijos suvienijo savo jėgas ir suorganizavo du masinius protestus, kuriuose reikalauta pirmalaikių rinkimų.

Azerbaidžanas yra labiausiai autoritarinė Kaukazo šalis. Šalį valdo Ilhamas Alijevas, kuriam valdžią perdavė jo tėvas. Su opozicija ir protestuotojais šalyje žiauriai susidorojama. Per pastaruosius pustrečių metų Azerbaidžane buvo iškelta mažiausiai 50 bylų prieš valdžiai neįtikusius Azerbaidžano opozicijos politikus, žurnalistus, tinklaraštininkus ir žmogaus teisių gynėjus.

Formuodami užsienio poltiką trijų Kaukazų šalių politikai visada turi atsižvelgti į Rusijos faktorių. Būtina paminėti, kad šios šalys yra skirtingai priklausomos nuo Rusijos. Labiausiai prie Maskvos pririšta Armėnija. Rusija yra didžiausia Armėnijos prekybos partnerė, didžiausia investuotoja ir vienintelė dujų tiekėja. 

Visos Kaukazo šalys turi dideles savo tautiečių diasporas Rusijoje. Joje dirbantys armėnai, gruzinai ir azerbaidžaniečiai perveda milžiniškas pinigų sumas savo šalyse likusiems giminaičiams.

Be to, Maskva yra arba tiesiogiai prisidėjusi prie etninių konfliktų Kaukaze, kaip Abchazijos ir Pietų Osetijos atveju, arba turi didelę įtaką juos sprendžiant – pavyzdžiui, Kalnų Karabache.

„Wikimedia Commons“ iliustr./Kalnų Karabachas
„Wikimedia Commons“ iliustr./Kalnų Karabachas

Vis dėlto, nuo Vakarų šalių sankcijų, krentančių naftos kainų, į prarają garmančio rublio kurso ir kapitalo bėgimo iš šalies kenčianti Rusija pradeda klupti, o to pasekmes gali pajusti ir Kaukazas.

Kaukazas šiandien iš tiesų yra labai nevieningas regionas, kuris galėtų pasimokyti iš Beniliukso ar Baltijos šalių.

Ekspertai neabejoja, kad silpnėjanti Maskva turės įtaką susiskaldžiusiam Kaukazui, kuriame gali dar labiau padidėti politinė suirutė ir ekonominiai sunkumai.

Kaukazas šiandien iš tiesų yra labai nevieningas regionas, kuris galėtų pasimokyti iš Beniliukso ar Baltijos šalių.

Šios valstybės parodė, jog stabilumas, klestėjimas ir demokratija gali būti pasiekti, nepaisant praeityje patirtų skriaudų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?