„Patekome į siaubingą padėtį dėl Turkijos“ sprendimo šį mėnesį pradėti karinę operaciją prieš šiaurės Sirijoje veikiančias kurdų pajėgas, drauge su JAV kovojusias prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), pareiškė M.Esperis per konferenciją Briuselyje, surengtą prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.
Turkijos NATO sąjungininkai dabar turi pareigą „bendradarbiauti siekiant sutvirtinti mūsų partnerystę su [turkais], ir paskatinti juos vėl tapti stipriais ir patikimais sąjungininkais, kaip buvo praeityje“.
Turkijos operacijos Sirijoje klausimas turėtų vyrauti per gruodį vyksiantį dviejų dienų NATO viršūnių susitikimą. Pasak organizacijos diplomatų, jau įvyko „atvirų“ diskusijų su Ankaros atstovais.
Pasipiktinimą taip pat išprovokavo Ankaros ir Maskvos susitarimas ilgainiui išvalyti Sirijos šiaurę nuo kurdų kovotojų, kuriuos Turkija laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka. Turkija, JAV ir Europos Sąjunga laiko PKK teroristine organizacija.
Nors Turkija yra izoliuota NATO, jos strateginė padėtis tarp Europos ir Artimųjų Rytų laikoma pernelyg svarbia, kad jai būtų galima sukelti kokį nors pavojų. Taigi, likusios Aljanso narės apsiribojo Ankaros kritika.
M.Esperis taip pat gynė JAV sprendimą išvesti amerikiečių pajėgas iš šiaurės Sirijos, iš esmės uždegant žalią šviesą Turkijos kampanijai.
„JAV sprendimas išvesti mažiau nei 50 karių iš puolimo zonos buvo priimtas po to, kai mums buvo labai aiškiai duota suprasti, kad prezidentas [Recepas Tayyipas] Erdoganas priėmė sprendimą veržtis per sieną“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad neketino „sukelti pavojaus tų karių gyvybėms“ arba „stoti į kovą su NATO sąjungininke“.
M.Esperis pripažino, kad Vašingtonas „sulaukė šiek tiek kritikos“ dėl kontingento išvedimo, tačiau „niekas taip ir nepasiūlė geresnės alternatyvos JAV žingsniui. Stengiamės išlaikyti labai strateginę perspektyvą.“
