Kol kas tai tik vidinis Valstybės departamento dokumentas, tačiau Baltųjų rūmų administracija dar kovą skelbė, kad pagalbą besivystančioms šalims tikisi sumažinti net trečdaliu.
Tada daugiau informacijos trūko, bet „Foreign Policy“ gavo išsamų 15 puslapių dokumentą. O jame – planai finansinę pagalbą, pavyzdžiui, Baltarusijai, apskritai nutraukti, o Ukrainai sumažinti beveik 70 proc.
Atrodo, kad D.Trumpo administracija, kiekviena pasitaikančia proga tikinanti, kad taupo JAV mokesčių mokėtojų dolerius, pradeda nusisukti nuo Rytų Europos regiono.
„Bandymai sumažinti išlaidas šioje srityje nėra nauji, bet šį kartą ambicija ir mastelis yra didesnis nei įprastai.
Tendencija akivaizdi: Amerikos šiame regione bus mažiau, o tai nėra geros žinios nei pilietinei visuomenei, nei užsienio politikos formuotojams“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis.
Mažinama pagalba Ukrainai
Kad planuojama kirsti per išlaidas, pradėjo aiškėti dar vasarį. Tada užsienio politikos ir saugumo ekspertai subruzdę ėmė skambinti pavojaus varpais, o 121 buvęs generolas ir admirolas atvirame laiške Baltiesiems rūmams ir Kongresui įspėjo, kad mažinti pagalbą besivystančioms šalims ir jų visuomenėms yra rizikinga.
Laiške buvo pabrėžtas Valstybės departamento ir JAV tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) vaidmuo palaikant stabilumą pasaulyje – neleidžiant plisti tokių ekstremistinių grupuočių kaip „Islamo valstybė“ įtakai, slopinant pabėgėlių srautus, kovojant su, pavyzdžiui, Ebolos karštinėms.
Buvę kariškiai valdžiai priminė dabartinio Pentagono vadovo Jameso Mattiso žodžius. Šis buvęs JAV centrinio štabo vadas yra sakęs: „Jei visiškai nefinansuosite Valstybės departamento, turėsiu pirkti daugiau amunicijos.“
Vis dėlto D.Trumpo administracijai tokie įspėjimai, atrodo, nerūpi. O labiausiai kenčia Rytų Europos šalys.
Dokumente, kurį galima rasti čia, rašoma, kad, pavyzdžiui, Armėnijai JAV finansinė pagalba numatoma 77 proc. mažesnė. Baltarusijai lėšų planuojama skirti 100 proc. mažiau, Gruzijai – 41 proc., Moldovai – 47 proc.
Gana netikėtai pagalba mažinama ir Ukrainai – šiai valstybei, iš kurios Rusija 2014 metais atplėšė Krymą ir kurios Donbaso regione iki šiol vyksta Kremliaus įplieksti kariniai veiksmai, parama mažinama beveik 69 proc. O juk Kijevas labai brangina Vašingtono pagalbą.
J.Mattisas: „Jei visiškai nefinansuosite Valstybės departamento, turėsiu pirkti daugiau amunicijos.“
„Jau daug metų viena pagrindinių JAV politikos Ukrainos atžvilgiu krypčių buvo skatinti Kijevą judėti europinių institucijų link, – tvirtino buvęs Amerikos ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras. – JAV interesas – kad Ukraina nejudėtų Rusijos link.“
Kaip neprisiminsi, kad JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas balandžio pradžioje Italijoje, susitikęs su kitų Didžiojo septyneto šalių diplomatijos vadovais, jų paklausė, „kodėl amerikiečiams mokesčių mokėtojams turėtų rūpėti“ Ukraina.
Puiki proga propagandininkams
V.Jurkonio manymu, reikėtų klausti, kaip pačios JAV save mato pasaulyje: „Akivaizdu, kad yra atsitraukimo tendencija.“
„Rytų Europoje Amerikos pastaruoju metu ir taip buvo nedaug, o dar didesnis atsitraukimas reikštų, kad JAV įtaka ir galimybės veikti, padėti pilietinei visuomenei, nepriklausomai tiriamajai žiniasklaidai bus gerokai mažesnės.
V.Jurkonis: „Policinėse valstybėse, o jų Eurazijos regione yra tikrai nemažai, pilietinei visuomenei nėra jokio kito būdo išgyventi – tik gaunant paramą iš užsienio.“
Visuomenių atsparumas autoritarizmo tendencijoms, propagandai, kitokio pobūdžio grėsmėms taps daug mažesnis. Policinėse valstybėse, o jų Eurazijos regione yra tikrai nemažai, pilietinei visuomenei nėra jokio kito būdo išgyventi – tik gaunant paramą iš užsienio“, – 15min kalbėjo V.Jurkonis.
Pasak politologo, JAV išlaidas nusiteikusios mažinti „tokiose srityse, kuriose tą mažinimą būtų paprasčiausia paaiškinti žmonėms“.
„Ta tezė, kodėl Amerika turėtų finansuoti Ukrainą, Baltarusiją ar kitų šalių pilietines visuomenes, žinoma, atliepia kai kurių piliečių lūkesčius. Didesnė problema – tai, kad šiame pasaulyje negali žiūrėti į grėsmes ar iššūkius izoliuotai. Kai kurie dalykai labai susiję.
Silpnesnė pilietinė visuomenė neatliks savo vaidmens režimo valstybėse, kur nebeveiks stabdžių ir atsvarų sistema, nebebus nepriklausomų informacijos šaltinių, apie tas šalis žinosime mažiau. O tai reikš, kad grėsmės mus galės užklupti labiau netikėtai“, – svarstė V.Jurkonis.
Jis įžvelgia, kad kovotojai už laisvę autoritariniuose režimuose gali pasijusti „vieniši ir apleisti“: „Juk planuojamas žingsnis taps gera priemone propagandiniams aparatams siųsti žinią, kad Amerikai tam tikri klausimai nerūpi. Laisvojo pasaulio oponentai visu tuo tikrai pasinaudos.“
Kalba apie katastrofą
Negana to, USAID laikinasis administratorius Wade'as Warrenas savo pavaldiniams neseniai jau atskleidė, kad Baltieji rūmai planuoja priskirti agentūrą Valstybės departamento globai.
1999 metais buvo uždaryta JAV informacijos agentūra, kuri finansavo informacines ir kultūrines programas užsienyje.
D.Trumpo administracija esą tikisi „konsoliduoti“ šias dvi tarnybas, kad jos po reorganizacijos dirbtų efektyviau.
Toks žingsnis turi precedentą – 1999 metais buvo uždaryta JAV informacijos agentūra, kuri finansavo informacines ir kultūrines programas užsienyje.
Tačiau USAID, kuri besivystančiose šalyse padeda kovoti su užkrečiamų ligų plitimu ir gerinti maisto saugumą, biudžeto sumažinimas – gerokai prieštaringesnis.
„USAID techninei ekspertizei tuomet ateis galas, o žvelgiant į ilgesnį laikotarpį laukia katastrofa. Prognozuoju, kad už neapgalvotas reformas ir išlaidų mažinimą sumokėsime mes patys“, – teigė buvęs agentūros administratorius Andrew Natsiosas.
Žinoma, tokiems planams Kongrese greičiausiai nebus pritarta – senatorius Lindsey Grahamas D.Trumpo administracijos siūlomą biudžetą vadina „jau mirusiu“. Tačiau ekspertai numano, kad galutiniame variante USAID pinigų vis tiek liks kur kas mažiau, nei jų yra dabar.
Pavyzdžiui, tikimasi, kad bus atsisakyta 30–35 USAID misijų, o regioninių biurų turėtų sumažėti net 65 proc. Agentūra šiuo metu veikia maždaug 100 valstybių.
Pamiršo „minkštąją galią“
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Baltieji rūmai siekia susieti pagalbą besivystančios valstybėms su JAV nacionalinio saugumo interesais.
Dėl to planuojamame biudžete pagalbos vystymuisi fondai, iš kurių padedama 77 šalims, ištuštinami, o likusios lėšos nukreipiamos į Ekonominės pagalbos fondą. Šis yra „prikabintas“ prie konkrečių JAV politinių ir strateginių tikslų.
Antai Rytų Europa, regis, apleidžiama, o Sirijai, Irakui ir Libijai numatoma net daugiau finansinės pagalbos negu dabar.
Be to, 4,6 proc. didinama parama Vakarų Krantui ir Gazos Ruožui – šios palestiniečių teritorijos 2018 metais turėtų sulaukti iki 215 mln. JAV dolerių.
Kai kuriems analitikams keista, kad mažiau pinigų gaus Egiptas, kurio prezidentą Abdelį-Fattah al-Sissi neseniai šiltai priėmė D.Trumpas. 21 proc. susitraukti turėtų ir lėšos Jordanijai – šios šalies karalius Abdullah JAV buvo priimtas jau du kartus.
Buvęs USAID administratorius A.Natsiosas primena, kad panašiai Šaltojo karo metu elgėsi buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris. Pareigūno teigimu, gali būti, kad R.Tillersonas per konsultacijas su šiuo veteranu aptarė JAV pagalbos užsienio šalims restruktūrizavimą.
V.Jurkonis: „Šventa vieta tuščia nebūna. Tikėtina, kad Amerikos paliekamą nišą po kelerių metų kažkas užims.“
VU TSPMI dėstytojas V.Jurkonis primena: „Šventa vieta tuščia nebūna. Tikėtina, kad Amerikos paliekamą nišą po kelerių metų kažkas užims. Jei tai būtų Europos Sąjunga ar Skandinavijos valstybės, būtų puiku, tačiau bijau, kad tą nišą užims įvairios autoritarinės ar fundamentalizmo idėjos.“
Logiška konkurentė – Kinija. JAV George'o Washingtono universiteto mokslininkas Davidas Shambaugh neseniai suskaičiavo, kad Pekinas šalies įvaizdžio gerinimui ir „minkštosios galios“ projektavimui per metus skiria net 10 mlrd. dolerių.
O JAV, kurioms, aišku, dar reikia galutinai atsitiesti po 2009-ųjų finansinės krizės, 2014 metais savo „viešajai diplomatijai“ atseikėjo vos kiek daugiau nei 670 mln. dolerių. Skirtumas – 15 kartų.
„Vakarų pasaulis pastaruoju metu prarado pasitikėjimą „minkštosios galios“ įrankiu. O juk per kultūrą, žiniasklaidą, pilietinę visuomenę galima sustiprinti demokratiją ir atsparumą visokio pobūdžio grėsmėms“, – teigė V.Jurkonis.
