Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- „Planet Labs“ darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos kariuomenė pastatė du pontoninius tiltus Chersono srityje, kurie veda per Inhuleco upę
- Chersono srities karinės administracijos vadovas sako, kad šioje srityje jau išlaisvintos 75 gyvenvietės, 29 iš jų – spalį
- ES pasiekė susitarimą dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, metmenų, pranešė diplomatai
- Ukrainos energetikos ministras CNN sakė, kad nuo pirmadienio Rusijos raketos pažeidė maždaug 30 proc. šalies energetikos infrastruktūros
Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prancūzija artimiausiomis savaitėmis Ukrainai perduos oro gynybos sistemų
00:51
Prancūzija artimiausiomis savaitėmis Ukrainai perduos oro gynybos sistemų, radarų, raketų ir ginklų, padėsiančių apsisaugoti nuo Rusijos raketų ir dronų atakų, trečiadienį interviu transliuotojui „France 2“ sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Jis pridūrė, kad Prancūzija pristatys Ukrainai techninę įrangą bei užtikrins būtinus mokymus.
Prancūzijos prezidentas sakė, kad šis sprendimas priimtas po „precedento neturinčių bombardavimų“, kai buvo smogta Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.
Nesileisdamas į detales, E.Macronas norodė, kad Prancūzija teikia Ukrainai karinę žvalgybą.
Kalbėdamas apie sankcijų Rusijai poveikį prezidentas laikėsi nuomonės, kad jos yra veiksmingos.
„Rusija yra iš esmės destabilizuota: jos gebėjimas atkurti savo ginkluotę, gamybą ir pramonę“, – sakė jis.
„Vyksta hibridinis karas“, – taip pat sakė jis.
Paklaustas apie branduolinę riziką Ukrainoje, Prancūzijos prezidentas patvirtino, kad jo šalies branduolinė doktrina automatiškai neįpareigoja suduoti atsakomąjį smūgį, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje.
Prezidentas taip pat atsisakė įvardyti Rusiją kaip „teroristinę valstybę“, sakydamas, kad tokios etiketės „mažai ką pakeistų“.
„Yra viena valstybė, kuri paskelbė karą, ir to daugiau nei pakanka“, – sakė jis.
Prie Vinycios sudužo Ukrainos naikintuvas, pilotas katapultavosi
00:41
Vakare prie Vinycios sudužo Ukrainos naikintuvas, pilotas katapultavosi ir jaučiasi gerai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybė.
„Spalio 12 d., apie 21 val., netoli Vinycios sudužo vienos iš karinių oro pajėgų taktinės aviacijos brigadų naikintuvas. Pilotas sėkmingai katapultavosi, jaučiasi gerai. Vykdė kovinę užduotį naikinant droną kamikadzę Shahed-136 virš Vinycios regiono“, – pažymėjo oro pajėgos.
Remiantis pranešimu, dėl nenustatytų techninių priežasčių pilotas pradėjo nebevaldyti lėktuvo, nelaimės priežastys tiriamos.
V.Zelenskis „Ramsteino“ susitikimą vadina „gana produktyviu“
00:36
Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasisakė apie šiandien vykusį „Ramstein“ formato susitikimą. Jis jį pavadino „gana produktyviu“ ir pasidalijo geromis žiniomis apie Ukrainos oro gynybos stiprinimą.
„Pirmiausia aptarėme oro ir priešraketinės gynybos sistemų suteikimą mūsų valstybei“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad „kuo įžūlesnis ir žiauresnis tampa Rusijos teroras, tuo akivaizdžiau pasauliui tampa, kad pagalba Ukrainai apsaugant dangų yra vienas svarbiausių humanitarinių uždavinių mūsų laikų Europai.“
„Tikiu, kad šį iššūkį įveiksime“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad yra dėkingas tiems partneriams, kurie jau nusprendė padidinti paramą, padėsiančią stiprinti oro gynybą.
Taip pat skaitykite: Vakarų sąjungininkai Ukrainos oro gynybą laiko „pagrindiniu prioritetu“
143 šalys pasmerkė Rusijos siekius aneksuoti Ukrainos teritorijas
00:26
Asamblėjos neeilinėje specialioje sesijoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield sakė, kad balsavimas „svarbus ne tik Ukrainos ir Europos ateičiai, bet ir patiems šios institucijos pagrindams“.
„Juk JT buvo sukurtos remiantis idėja, kad niekada daugiau nebus leidžiama vienai šaliai jėga užimti kitos šalies teritorijos“, – pridūrė L.Thomas-Greenfield.
JAV diplomatė sakė, kad rezoliucijoje raginama siekti taikos ir deeskalacijos bei „aiškiai nurodoma, kad mes atmetame Rusijos bandymus aneksuoti teritorijas. Mes atmetame šį teritorinio vientisumo, nacionalinio suvereniteto, taikos ir saugumo pažeidimą“.
Ji pažymėjo, kad „šiandien Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau rytoj tai gali būti kita tauta, kurios teritorija pažeidžiama.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo visoms 143 šalims, pritarusioms rezoliucijai.
„Dėkojame 143 valstybėms, parėmusioms istorinę JTGA rezoliuciją “Ukrainos teritorinis vientisumas: JT Chartijos principų gynimas„. Pasaulis pasakė savo žodį – RF [Rusijos Federacijos] bandymas aneksuoti Ukrainą yra bevertis ir niekada nebus pripažintas laisvų tautų. Ukraina susigrąžins visas savo žemes“, – tviteryje rašė jis.
Prieš rezoliucijos priėmimą pasisakė tik Baltarusija, Šiaurės Korėja, Nikaragva, Sirija ir pati agresorė Rusija. Dar 35 šalys susilaikė. Tarp jų – Alžyras, Armėnija, Indija, Kazachstanas, Pakistanas ir kt.
Plačiau apie tai – ŠIAME straipsnyje
Zaporižios srities miestas apšaudytas daugiau kaip 300 kartų
23:43
Zaporižios srities Orichivo miesto merė Svetlana Mandrič feisbuke rašo, kad iš viso šiandien miestas apšaudytas net 324 kartus ir išpuoliai tęsiasi.
Pranešama, kad sužeisti 9 gyventojai.
Ciniškas Rusijos planas Mariupoliui
23:34
Latvijoje veikiantis portalas rusų kalba „Meduza“ paskelbė, kad Rusija ruošia okupuoto ir visiškai sugriauto Ukrainos miesto Mariupolio bendrąjį plėtros planą, apimantį laikotarpį iki 2035-ųjų.
Kaip rašo „Meduza“, planą Rusijos statybos ministerijos užsakymu parengė Jungtinis teritorijų planavimo institutas.
Plane nurodoma, kad 2022 m. Mariupolyje prognozuojamas 212 tūkst. gyventojų skaičius. Prieš karą mieste gyveno 450 tūkst. žmonių. Remiantis net ir konservatyviausiais vertinimais, per Rusijos atakas žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Dar dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo iš miesto, rašo leidinys.
Pagal planą 2025 m. Rusijos okupuotame Mariupolyje gyvens jau 350 tūkst. gyventojų, prieškarinis gyventojų skaičius neva bus pasiektas 2030 m., o dar po penkerių metų čia tariamai gyvens pusė milijono žmonių.
Prioritetiniu užimtumo sektoriumi Mariupolyje, kaip ir anksčiau, siūloma išlaikyti tokias pramonės šakas kaip metalurgija, mašinų gamyba, maisto produktų gamyba ir chemijos pramonė
Atskira prezentacijos skaidrė skirta „Illich Steel“ ir „Azovstal“ metalurgijos gamyklų, kurias beatodairiškomis atakomis nusiaubė pati Rusija, rekonstrukcijai. Okupantų bendrajame plane numatyta Azovstal teritorijoje sukurti technologijų parką su keliomis susijusios gamybos gamyklomis.
Be to, istoriniame Mariupolio centre siūloma atstatyti bažnyčią, Teatro aikštę, Menų mokyklą ir Dramos teatrą, kuriame per Rusijos ataką žuvo 300-600 čia besislėpusių gyventojų.
Nebūtinai branduolinis ginklas: kiti V.Putino įrankiai eskaluoti konfliktą su Vakarais
23:02
Praėjusią savaitę JAV prezidentas J.Bidenas kiek nustebino visus, perspėdamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne juokais grasina panaudoti masinio naikinimo ginklus. Tačiau daugelis ekspertų mano, kad Kremliaus vadovas tam nesiryš, be to, jis turi kitų svertų eskaluoti konfliktą su Vakarais, rašo „Radio Free Europe“/„Radio Liberty“.
Analitikai sako, kad V.Putinas gali būti labiau linkęs naudoti kitas, ne tokias kardinalias priemones, siekdamas įbauginti Vakarus, kad šie sumažintų savo paramą Ukrainai, pavyzdžiui, taikytis į itin svarbius jūrinius energijos vamzdynus ir duomenų perdavimo kabelius, taip pat į Žemės orbitoje skriejančius palydovus.
„Visi šie puolimo būdai Rusijai būtų logiškesni nei tiesioginis karinis puolimas prieš NATO objektus ar branduolinio ginklo panaudojimas“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas Seanas Monaghanas, anksčiau dirbęs Didžiosios Britanijos gynybos ministerijoje.
Jis teigė, kad Rusijos smūgis, nukreiptas į ginklų tiekimo maršrutą NATO šalyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, paskatintų 30 narių Vakarų karinį aljansą reaguoti.
Visą straipsnį skaitykite ČIA
Į nelaisvę pakliuvo grupelė Rusijos karių: „Nebuvo vandens, nebuvo maisto“
22:49
Luhansko srityje Rusijos karių grupė norėjo užimti pozicijas atvirame lauke, tačiau buvo sučiupti. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Jis taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame nufilmuoti į nelaisvę patekę kariai.
„Tai penki rusų belaisviai. Vadovybė metė juos į Charkivo ir Luhansko sričių pasienį per Svatovę. Jiems buvo įsakyta užimti pozicijas atvirame lauke. Jų teigimu, daugiau jokių nurodymų nebuvo“, – nurodo S.Haidajus.
„Nebuvo vandens, nebuvo maisto. Užduotys nebuvo nurodytos. Tranšėjose lijo lietus. Nusprendėme grįžti ten, iš kur atvykome. Patekome į Ukrainos kontrolės punktą“, – pasakoja jie.
Elektros tiekimas Kyjivui stabilizuotas
21:49
Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatorė „Ukrenergo“ pranešė, kad stabilizavo elektros energijos tiekimą Kyjivui ir centriniams Ukrainos regionams.
„Paskutinės raketų atakos sugadino daug elektros įrangos, ir mes toliau ją atkuriame. Laukia daug darbo. Įvairiuose regionuose žalos mastas ir sudėtingumas skiriasi, todėl kai kur mums reikia daugiau laiko. Dėl šios priežasties, deja, Charkivo, Sumų ir Poltavos regionuose vis dar galioja avarinių apribojimų grafikai“, – rašoma pranešime.
Ukrainos gyventojai taip pat raginami taupiai vartoti elektros energiją.
