143 šalys JT Generalinėje asamblėjoje pasmerkė Rusijos siekius aneksuoti Ukrainos teritorijas

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Prancūzija artimiausiomis savaitėmis Ukrainai perduos oro gynybos sistemų, radarų, raketų ir ginklų, padėsiančių apsisaugoti nuo Rusijos raketų ir dronų atakų, trečiadienį interviu transliuotojui „France 2“ sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. 

Jis pridūrė, kad Prancūzija pristatys Ukrainai techninę įrangą bei užtikrins būtinus mokymus. 

Prancūzijos prezidentas sakė, kad šis sprendimas priimtas po „precedento neturinčių bombardavimų“, kai buvo smogta Ukrainos miestams ir infrastruktūrai. 

Nesileisdamas į detales, E.Macronas norodė, kad Prancūzija teikia Ukrainai karinę žvalgybą. 

Kalbėdamas apie sankcijų Rusijai poveikį prezidentas laikėsi nuomonės, kad jos yra veiksmingos.

„Rusija yra iš esmės destabilizuota: jos gebėjimas atkurti savo ginkluotę, gamybą ir pramonę“, – sakė jis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emanuelis Macronas

„Vyksta hibridinis karas“, – taip pat sakė jis.

Paklaustas apie branduolinę riziką Ukrainoje, Prancūzijos prezidentas patvirtino, kad jo šalies branduolinė doktrina automatiškai neįpareigoja suduoti atsakomąjį smūgį, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje. 

Prezidentas taip pat atsisakė įvardyti Rusiją kaip „teroristinę valstybę“, sakydamas, kad tokios etiketės „mažai ką pakeistų“. 

„Yra viena valstybė, kuri paskelbė karą, ir to daugiau nei pakanka“, – sakė jis. 

Vakare prie Vinycios sudužo Ukrainos naikintuvas, pilotas katapultavosi ir jaučiasi gerai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybė.

„Spalio 12 d., apie 21 val., netoli Vinycios sudužo vienos iš karinių oro pajėgų taktinės aviacijos brigadų naikintuvas. Pilotas sėkmingai katapultavosi, jaučiasi gerai. Vykdė kovinę užduotį naikinant droną kamikadzę Shahed-136 virš Vinycios regiono“, – pažymėjo oro pajėgos.

Remiantis pranešimu, dėl nenustatytų techninių priežasčių pilotas pradėjo nebevaldyti lėktuvo, nelaimės priežastys tiriamos.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasisakė apie šiandien vykusį „Ramstein“ formato susitikimą. Jis jį pavadino „gana produktyviu“ ir pasidalijo geromis žiniomis apie Ukrainos oro gynybos stiprinimą.

„Pirmiausia aptarėme oro ir priešraketinės gynybos sistemų suteikimą mūsų valstybei“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas pabrėžė, kad „kuo įžūlesnis ir žiauresnis tampa Rusijos teroras, tuo akivaizdžiau pasauliui tampa, kad pagalba Ukrainai apsaugant dangų yra vienas svarbiausių humanitarinių uždavinių mūsų laikų Europai.“

„Tikiu, kad šį iššūkį įveiksime“, – sakė jis. 

Jis pridūrė, kad yra dėkingas tiems partneriams, kurie jau nusprendė padidinti paramą, padėsiančią stiprinti oro gynybą.

Taip pat skaitykite: Vakarų sąjungininkai Ukrainos oro gynybą laiko „pagrindiniu prioritetu“

Zaporižios srities Orichivo miesto merė Svetlana Mandrič feisbuke rašo, kad iš viso šiandien miestas apšaudytas net 324 kartus ir išpuoliai tęsiasi.

Pranešama, kad sužeisti 9 gyventojai. 

Latvijoje veikiantis portalas rusų kalba „Meduza“ paskelbė, kad Rusija ruošia okupuoto ir visiškai sugriauto Ukrainos miesto Mariupolio bendrąjį plėtros planą, apimantį laikotarpį iki 2035-ųjų. 

Kaip rašo „Meduza“, planą Rusijos statybos ministerijos užsakymu parengė Jungtinis teritorijų planavimo institutas. 

Plane nurodoma, kad 2022 m. Mariupolyje prognozuojamas 212 tūkst. gyventojų skaičius. Prieš karą mieste gyveno 450 tūkst. žmonių.  Remiantis net ir konservatyviausiais vertinimais, per Rusijos atakas žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Dar dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo iš miesto, rašo leidinys.

Pagal planą 2025 m. Rusijos okupuotame Mariupolyje gyvens jau 350 tūkst. gyventojų, prieškarinis gyventojų skaičius neva bus pasiektas 2030 m., o dar po penkerių metų čia tariamai gyvens pusė milijono žmonių.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Prioritetiniu užimtumo sektoriumi Mariupolyje, kaip ir anksčiau, siūloma išlaikyti tokias pramonės šakas kaip metalurgija, mašinų gamyba, maisto produktų gamyba ir chemijos pramonė

Atskira prezentacijos skaidrė skirta „Illich Steel“ ir „Azovstal“ metalurgijos gamyklų, kurias beatodairiškomis atakomis nusiaubė pati Rusija, rekonstrukcijai. Okupantų bendrajame plane numatyta Azovstal teritorijoje sukurti technologijų parką su keliomis susijusios gamybos gamyklomis. 

Be to, istoriniame Mariupolio centre siūloma atstatyti bažnyčią, Teatro aikštę, Menų mokyklą ir Dramos teatrą, kuriame per Rusijos ataką žuvo 300-600 čia besislėpusių gyventojų. 

Praėjusią savaitę JAV prezidentas J.Bidenas kiek nustebino visus, perspėdamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne juokais grasina panaudoti masinio naikinimo ginklus. Tačiau daugelis ekspertų mano, kad Kremliaus vadovas tam nesiryš, be to, jis turi kitų svertų eskaluoti konfliktą su Vakarais, rašo „Radio Free Europe“/„Radio Liberty“.

Analitikai sako, kad V.Putinas gali būti labiau linkęs naudoti kitas, ne tokias kardinalias priemones, siekdamas įbauginti Vakarus, kad šie sumažintų savo paramą Ukrainai, pavyzdžiui, taikytis į itin svarbius jūrinius energijos vamzdynus ir duomenų perdavimo kabelius, taip pat į Žemės orbitoje skriejančius palydovus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Visi šie puolimo būdai Rusijai būtų logiškesni nei tiesioginis karinis puolimas prieš NATO objektus ar branduolinio ginklo panaudojimas“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas Seanas Monaghanas, anksčiau dirbęs Didžiosios Britanijos gynybos ministerijoje.

Jis teigė, kad Rusijos smūgis, nukreiptas į ginklų tiekimo maršrutą NATO šalyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, paskatintų 30 narių Vakarų karinį aljansą reaguoti.

Visą straipsnį skaitykite ČIA

Luhansko srityje Rusijos karių grupė norėjo užimti pozicijas atvirame lauke, tačiau buvo sučiupti. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Jis taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame nufilmuoti į nelaisvę patekę kariai. 

„Tai penki rusų belaisviai. Vadovybė metė juos į Charkivo ir Luhansko sričių pasienį per Svatovę. Jiems buvo įsakyta užimti pozicijas atvirame lauke. Jų teigimu, daugiau jokių nurodymų nebuvo“, – nurodo S.Haidajus. 

„Nebuvo vandens, nebuvo maisto. Užduotys nebuvo nurodytos. Tranšėjose lijo lietus. Nusprendėme grįžti ten, iš kur atvykome. Patekome į Ukrainos kontrolės punktą“, – pasakoja jie.

Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatorė „Ukrenergo“ pranešė, kad stabilizavo elektros energijos tiekimą Kyjivui ir centriniams Ukrainos regionams.

„Paskutinės raketų atakos sugadino daug elektros įrangos, ir mes toliau ją atkuriame. Laukia daug darbo. Įvairiuose regionuose žalos mastas ir sudėtingumas skiriasi, todėl kai kur mums reikia daugiau laiko. Dėl šios priežasties, deja, Charkivo, Sumų ir Poltavos regionuose vis dar galioja avarinių apribojimų grafikai“, – rašoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas po Rusijos atakos

Ukrainos gyventojai taip pat raginami taupiai vartoti elektros energiją. 

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi grįš į Ukrainos sostinę Kyjivą, po susitikimo su Rusijos prezidentu V.Putinu.

„Kaip sutarta su Ukrainos prezidentu Zelenskiu, po susitikimų Sankt Peterburge grįžtu į Kyjivą“, – rašė R.Grossi tviteryje.

„Darbas dėl branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę nustatymo tęsiamas“, – pridūrė jis.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley kalbėdamas spaudos konferencijoje po trečiadienį Briuselyje įvykusio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo, Rusijos išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje pavadino „karo nusikaltimu“.

„Rusija sąmoningai smogė civilinei infrastruktūrai, siekdama pakenkti civiliams gyventojams. Jie nusitaikė į Ukrainos senelius, moteris ir vaikus“, – kalbėjo jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Milley

„Tyčiniai išpuoliai prieš civilius taikinius yra karo nusikaltimas pagal tarptautines karo taisykles“, – pabrėžė generolas.

M.Milley pridūrė, kad nors Ukrainos piliečiai „labai nukentėjo“, šalis ir toliau „išsilaiko ir yra įkvėpimas visiems“.

Trečiadienį vykusiame susitikime sąjungininkai aptarė būdus, kaip kuo greičiau sustiprinti Ukrainos oro gynybą ir sukurti daugiasluoksnę apsaugos nuo oro grėsmių sistemą. 

Generolas M.Milley pažymėjo, kad norint visiškai apsaugoti dangų, Ukraina turi sukurti integruotą įvairių tipų ginklų sistemą, skirtą perimti grėsmes skirtinguose nuotoliuose ir aukščiuose, rašo „Europeiskaja pravda“

„Daugelis šalių, kurios šiandien yra čia, turi daug skirtingų sistemų. Užduotis bus visa tai sujungti, įgalinti šias sistemas, mokymus, nes kiekviena iš jų yra skirtinga, užtikrinti jų ryšį su komandų centrais, su radarais, kad jie gali vienas su kitu „susikalbėti“... Tai yra pasiekiama, to mes ir siekiame“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas šiuo metu vykstantį „Ramšteino formato“ susitikimą pavadino istoriniu ir užsiminė, kad nauji sprendimai sustiprins oro gynybą.

Kaip pranešta anksčiau, susitikimo pradžioje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad Ukrainos kariai pakeitė karo dinamiką.  

Spalio 12 d. rytą Ukrainos gynybos ministras patvirtino, kad iš Vokietijos gauta pirmoji IRIS-T sistema, o iš JAV - dar keturios HIMARS sistemos.

Taip pat skaitykite: Po susitikimo Briuselyje – optimistinės žinios Ukrainai: žadama stiprinti oro gynybą

Rusijos branduolinis smūgis pakeistų karo eigą ir beveik neabejotinai sukeltų „fizinį atsaką“ iš Ukrainos sąjungininkų ir galbūt iš NATO, trečiadienį pareiškė aukštas NATO pareigūnas, rašo „Reuters“.

Pareigūnas įspėjo, kad bet koks Maskvos branduolinio ginklo panaudojimas Rusijai sukeltų „precedento neturinčias pasekmes“.

Jis sakė, kad tai „beveik neabejotinai sukeltų fizinį atsaką iš daugelio sąjungininkių ir potencialiai iš pačios NATO“.

Pareigūnas pridūrė, kad Maskva savo branduoliniais grasinimais daugiausia siekia atgrasyti NATO ir kitas šalis nuo tiesioginio įsitraukimo į jos pradėtą karą Ukrainoje.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius pareiškė, kad ukrainiečių gynėjai jau išvadavo 75 Chersono srities gyvenvietes. Apie tai jis kalbėjo vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo savo „Telegram“ kanale. 

„Iki šiol Chersono srityje iš Rusijos okupantų išvadavome 75 gyvenvietes. Vien spalio mėnesį Ukrainos ginkluotosios pajėgos grąžino 29 gyvenvietėms mėlynai geltoną vėliavą“, – sakė jis.

Pasak pareigūno, srities išvadavimo operacija tęsiasi, todėl negalima atskleisti daugiau detalių. „Tačiau kasdien turime laukti gerų naujienų“, – pridūrė jis. 

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Išlaisvintose gyvenvietėse situacija labai sudėtinga, nes Rusijos kariai sunaikino daugybę namų, ligoninių, infrastruktūrą, teigė karinės administracijos vadovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas trečiadienį vakare paskelbtoje apžvalgoje nurodo, kad Rusija „bando vykdyti“ puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. 

„Daugiau nei dešimtyje gyvenviečių priešas smogė objektams ir civiliams gyventojams“, – rašoma toliau. 

Per išpuolius nukentėjo infrastruktūra Zaporižios ir Mykolajivo srityse. 

„Okupantai toliau naudoja Irano gamybos bepiločius orlaivius „Shahed-136“. Dešimt iš jų sunaikino Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos“, – nurodo štabas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palikta Rusijos karinė technika Charkivo regione

Pranešime taip pat rašoma, kad „iki penkių šimtų mobilizuotų karių iš 49-osios jungtinės kariuomenės 205-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados išvyko į mūšio zoną papildyti priešo nuostolių laikinai okupuotose teritorijose.“ Remiantis pranešimu, mobilizuotieji Rusijos kariai itin prastai aprūpinami – jiems duodami sovietiniai šalmai ir sunkiai panaudojami AK-12 šautuvai.

Ukrainos vyriausybė ragina žmones sumažinti elektros energijos vartojimą, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo sutrikimų. Siekiama, kad piko valandomis elektros vartojimas būtų sumažintas 25 proc.

„Esame dėkingi visiems ukrainiečiams, kurie vakar ir užvakar sąmoningai sumažino elektros energijos vartojimą. Iš viso sutaupyta 10 proc. Taip pat dėkojame merams, bendruomenių vadovams, kurie atsakingai žiūrėjo į elektros energijos vartojimo mažinimą bendruomenėse“, – sakoma premjero pareiškime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudyta Zaporižia

Pasak jo, norint išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, „būtina pasiekti, kad visoje Ukrainoje nuo 17 iki 22 val. elektros energijos suvartojimas būtų sąmoningai sumažintas 25 proc.“.

Jis taip pat paragino žmones įjungus šildymą taupiai naudoti dujas ir anglis.

„Šią žiemą minimali temperatūra patalpose bus 16 laipsnių, o vidutinė – 18 laipsnių“, – sakė jis.

„Tai yra būtinybė ir tai yra mūsų indėlis į pergalę“, – nurodė premjeras.

Ukrainos pageidaujamos vakarietiškos ginkluotės sąraše tarp prioritetų nurodytos daugkartinio paleidimo raketų sistemos, artilerija ir priešlėktuvinė gynyba, nurodyta medžiagoje, kuri pateikta gynybos ministrams, trečiadienį Briuselyje dalyvavusiems Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime, kurį surengė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Apie tai rašo CNN.

Dalyje „Daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS)“ dalomojoje medžiagoje teigiama, kad Ukrainai reikia „papildomų NATO standartus atitinkančių MLRS sistemų ir amunicijos“.

Kyjivui taip pat reikia daugiau velkamųjų haubicų, savaeigių vikšrinių haubicų ir nestandartinių ratinių haubicų bei didelio kiekio „papildomų 155 mm, 152 mm ir 122 mm šaudmenų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Trečiasis prioritetas – „oro gynyba“, įskaitant raketas dabartinėms Ukrainos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms S-300 ir SA-11.

Sąraše taip pat rašoma, kad Ukrainai reikia „pereiti prie vakarietiškos kilmės daugiasluoksnių oro gynybos sistemų“ ir „papildomų vakarietiškų ir sovietinių SHORAD sistemų“.

Ukraina jau seniai prašo suteikti daugiau oro gynybos sistemų, tačiau šis poreikis tapo dar aktualesnis, nes Rusija ėmė dažniau naudoti Irane pagamintus bepiločius orlaivius, rašo CNN. 

Maskva mano, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per būsimą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Kazachstane „oficialiai“ pasiūlys tarpininkauti derybose su Ukraina, trečiadienį sakė Kremliaus patarėjas.

„Turkai siūlo tarpininkauti. Jei kokios nors derybos įvyks, greičiausiai jos vyks jų teritorijoje: Stambule arba Ankaroje“, – žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

Jis pridūrė, kad R.T.Erdoganas per ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje vyksiančias derybas su V.Putinu „tikriausiai ką nors oficialiai pasiūlys“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas

„Turkija iš principo neprisijungia prie neteisėtų Vakarų sankcijų. Ir ši Turkijos pozicija suteikia papildomą impulsą plėsti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą“, – sakė J.Ušakovas.

Turkijoje įvyko dvejos Maskvos ir Kyjivo derybos, įskaitant kovą surengtą Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos susitikimą – pirmąsias aukšto lygio derybas po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Visgi nuo to laiko taikos derybos įstrigo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesileis į jokias derybas su V. Putinu, Kremliui paskelbus apie keturių okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.

Paklaustas apie tą V.Zelenskio pareiškimą, J.Ušakovas sakė žurnalistams: „Norėčiau jam pasakyti: „Niekada nesakyk niekada“.“

Išsamiau – ŠIAME straipsnyje.

Nyderlandai Ukrainai pristatys 15 mln. eurų vertės priešlėktuvinės gynybos raketų.

„Reuters“ praneša, kad gynybos ministrė Kajsa Ollongren, reaguodama į pastaruoju metu suintensyvėjusias Rusijos raketų atakas Ukrainoje, laiške parlamentui rašė: „Į šiuos išpuolius... galima reaguoti tik nepaliaujamai remiant Ukrainą ir jos žmones“.

„Lietuva tęsia ir tęs paramą Ukrainai: perduosime Ukrainos kariuomenei žieminių drabužių ir žiemai reikalingos įrangos, skirsime papildomų lėšų kitų metų materialinei paramai, teiksime 120 mm minosvaidžius ant 113 platformos, šarvuotus automobilius, termovizorius, dronus, kitą įrangą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po šiandien Briuselyje vykusio JAV vadovaujamo „Ramšteino formato” susitikimo, suburiančio karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Kaip teigiama ministerijos pranešime, A.Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva toliau tęs ukrainiečių mokymus dvišaliu pagrindu – iki Kalėdų tikimasi apmokyti dar iki 400 specialistų. Jis taip pat pažymėjo, kad siųsdama savo instruktorius Lietuva prisidės prie visų tarptautinių ir daugiašalių pastangų ir mokymo iniciatyvų.

Praėjusią savaitę 12 karių Lietuvos instruktorių grupė pradėjo Ukrainos karių bazinį rengimą Jungtinėje Karalystėje. Lietuviai ukrainiečiams veda teorines ir praktines bazinio rengimo pratybas, padėsiančias išgyventi ir efektyviai veikti mūšio lauke. Per mėnesį parengs apie 200 Ukrainos karių, teigia ministerija.

Plačiau skaitykite ČIA.

Išorinis elektros energijos tiekimas Rusijos okupuotoje Zaporižios AE buvo atkurtas po to, kai trečiadienio rytą jis buvo nutrauktas apšaudžius pastotę, tviteryje pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Kaip skelbia CNN, tikėtina, kad nuotėkis Rusiją ir Vokietiją jungiančiame naftotiekyje „Družba“  – veikiau atsitiktinumas, o ne sabotažo atvejis. 

Vokietijos finansų ministerijos atstovė spaudai sakė, kad pirminė Lenkijos valdžios institucijų informacija parodė, jog „daroma prielaida, kad žala padaryta atsitiktinai, o ne sabotažo būdu“, tačiau teigė, kad incidentas vis dar tiriamas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naftotiekis „Družba“

Atstovė spaudai patvirtino, kad antradienį „Družbos“ naftotiekyje sumažėjo slėgis, tačiau pabrėžė, kad tiekimas Vokietijai vis dar „garantuotas“. 

„Šiuo metu abi Švedto ir Leunos naftos perdirbimo gamyklos toliau gauna naftą naftotiekiu „Družba 1“ per Lenkiją. Šis tiekimas nenutrūko“, – pridūrė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas teigia, kad okupacinės pajėgos yra pagrobusios 529 žmones šiame regione. 

Po to, kai V.Putinas pasirašė suklastotus dokumentus dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos, Rusija beveik visiškai užblokavo žmonių išvykimą iš okupuotos Zaporižios srities dalies ir sustiprino terorą prieš vietos gyventojus, rašo portalas „Unian“, remdamasis Ukrainos pareigūnu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudyta Zaporižia

„Per pastarąją parą išvyko apie 60 žmonių, praėjusį mėnesį iš tų teritorijų išvyko 1,5 tūkst. žmonių (per dieną – red. past.), nes ten labai sunku gyventi: nėra dujų, elektros, ribota medicinos pagalba“, – pabrėžė A.Staruchas.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis trečiadienį pranešė, jog Europos investicijų bankas (EIB) pervedė Ukrainai dar 550 mln. eurų.

„Europos Sąjunga kartu su EIB padės Ukrainai atkurti energetikos infrastruktūrą. Šiandien EIB mūsų šaliai pervedė dar 550 mln. eurų. Šios lėšos visų pirma padės padengti sugadintos energetikos infrastruktūros remonto išlaidas ir palaikyti Ukrainos elektros tinklo stabilumą. Ši parama taip pat bus panaudota komunalinių ir pagrindinių paslaugų gyventojams teikimui atkurti“, – savo „Telegram“ kanale parašė D.Šmyhalis.

Pasak jo, vos per du mėnesius pagal EIB ir Europos Komisijos skubios paramos paketą Ukraina gavo 1,05 mlrd. eurų, o „dar 540 mln. eurų bus gauta atnaujinus bendrų projektų finansavimą“.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka savo ruožtu pareiškė, jog Rusijos raketų smūgiai nuo šios savaitės pradžios apgadino apie 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.

Vokietija įsipareigoja Ukrainai perduoti papildomas haubicas „Panzerhaubitze 2000“ ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius MARS II. Taip teigiama Vokietijos gynybos ministerijos pranešime „Twitter“.

Sprendimas apie papildomų haubicų perdavimą Ukrainai priimtas Briuselyje vykstant „Ramstein“ susitikimui, kuris skirtas Ukrainai paremti.

„Ramstein“ susitikimas vyksta karo metu: raketų atakos ir dalinė mobilizacija Rusijoje, apgaulingi referendumai ir Ukrainos kontrpuolimas. Mes deriname savo dabartinę paramą. Per artimiausias kelias savaites bus pristatyta į Ukrainą daugiau PzH 2000 ir MARS II“, – rašoma pranešime.

Nuo rugsėjo 30 d. Zaporižioje per Rusijos atakas žuvo daugiau nei 70 žmonių, o šimtai miestiečių buvo sužeisti, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Sugriauti daugiaaukščiai pastatai, privatus sektorius, sunaikinti ir apgadinti infrastruktūros objektai. Dideli randai mieste palikti šių barbariškų išpuolių prieš civilius objektus.

Visos raketos, pataikiusios į miestą, yra tiksliai valdomos raketos. Jos skrenda ten, kur turi skristi. Šios šiukšlės nusitaikė į gyvenamuosius pastatus, todėl turime tiek daug aukų“, – tikino jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudyta Zaporižia

O.Starucho teigimu, gelbėjimo tarnybos greitai susitvarkė su Rusijos raketų atakų pasekmėmis. Mieste liko tik vienas objektas, kuris vis dar demontuojamas.

„Ten raketa su tona sprogmenų įskriejo į daugiaaukštį namą. Tad dar reikia dirbti, viską sutvirtinti, jog nekristų ant galvų tiems, kurie ardo nuolaužas, ir ištraukti žmonių kūnus, kad juos būtų galima palaidoti“, – sakė jis.

Spalio 12 d., O.Starucho duomenimis, virš Zaporižios ir jos priemiesčių praskriejo 7 raketos. Tačiau gelbėtojai greitai išardė nuolaužas ir išlaisvino žmones.

Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius pabrėžia, kad Ukrainos kariuomenė pakeitė Rusijos pradėto karo dinamiką, o parama Ukrainai didės.

Lloydas Austinas tai pasakė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamojo „Ramstein-6“) susitikimo, kuris vyksta Briuselyje, pradžioje.

L.Austinas pareiškė, kad JAV vyriausybė yra pasiryžusi padėti Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos agresijos.

Kaip pažymėjo JAV gynybos sekretorius, kitų pasaulio šalių vyriausybės paspartino Ukrainos kariuomenės aprūpinimą piliečių ir šalies gynybai reikalinga pagalba.

Pasak jo, ši pagalba padėjo pasiekti pastebimų pokyčių mūšio lauke.

„Nuo paskutinio susitikimo rugsėjį visi matėme, kaip Ukraina pasiekė nepaprastų sėkmių mūšio lauke. Ir nepaisant naujų Putino atakų, Ukrainos pajėgos pakeitė šio karo dinamiką. Jie išlaisvino šimtus miestų iš Rusijos okupacijos, grąžino tūkstančius kvadratinių kilometrų savo žemės. Šios pergalės priklauso Ukrainos kariams, tačiau Kontaktinės grupės pagalba, mokymai ir atsparumo didinimas yra gyvybiškai svarbūs“, – pabrėžė L.Austinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi atnaujinti dujų tiekimą į Europą nepažeista dujotiekio „Nord Stream“ dalimi, tačiau sakė, kad dabar „kamuolys yra ES aikštės pusėje“.

„Rusija pasirengusi pradėti tiekimą“, – sakė V.Putinas energetikos forume Maskvoje, turėdamas omenyje tą dujotiekio dalį, kuri nebuvo paveikta nuotėkių.

„Kamuolys yra ES pusėje. Jei jie nori, tada galima atsukti čiaupus ir viskas“, – tvirtino jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkiai yra „tarptautinio terorizmo“, esą naudingo Jungtinėms Valstijoms, Lenkijai ir Ukrainai, rezultatas.

„Nėra abejonių, kad tai tarptautinio terorizmo aktas... didėja likusių dujų sistemų geopolitinė reikšmė – jos eina per Lenkiją,.. Ukrainą,.. ir, žinoma, Jungtines Valstijas, kurios dabar gali tiekti energijos išteklius didelėmis kainomis“, – sakė V.Putinas Maskvoje vykstančiame energetikos forume.

Rugsėjo pabaigoje buvo aptikti nuotėkiai keturiose dujotiekių „Nord Stream“, jungiančių Rusiją ir Europą, vietose. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Šie dujotiekiai yra geopolitinės įtampos centre, Rusijai ėmus mažinti dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. 

Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai dar prieš aptinkant nuotėkius šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai.

Ir Vašingtonas, ir Maskva paneigė, jog yra kaip nors su tuo susiję.

Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas trečiadienį Europos lyderių svarstomą idėją nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą pavadino „grėsme milijardų žmonių gerovei“ ir pareiškė, kad Rusija neparduos naftos ją įgyvendinsiančioms šalims.

„Savo lengvabūdiškais sprendimais kai kurie Vakarų politikai griauna pasaulinę rinkos ekonomiką ir iš tikrųjų kelia grėsmę milijardų žmonių gerovei“, – sakė V. Putinas Maskvoje vykstančiame energetikos forume.

Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.

Šiomis priemonėmis taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

G-7 praėjusį mėnesį paragino „skubiai“ nustatyti rusiškos naftos kainų lubas, kad būtų apribotos Maskvos pajamos, kuriomis ji finansuoja savo invaziją į Ukrainą.

Ukrainos karinių oro pajėgų (KOP) kariai vos per 18 minučių numušė keturis Rusijos okupantų sraigtasparnius. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos KOP vadovybė.

Pažymima, kad trečiadienį nuo 8.40 iki 8.58 val. pietų Ukrainoje KOP oro gynybos daliniai sunaikino mažiausiai keturis priešo atakos sraigtasparnius (tikėtina, Ka-52). Rusijos sraigtasparniai mėgino teikti ugnies paramą sausumos okupacinėms pajėgoms pietų fronte.

„Pirminiais duomenimis, vienas sraigtasparnis nukrito išlaisvintoje teritorijoje, kiti – už fronto linijos. Buvo apšaudyti dar du sraigtasparniai, todėl yra didelė tikimybė, kad patvirtintų numuštų sraigtasparnių skaičius padidės“, – sakoma pranešime.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos sraigtasparnis Ka-52

Rusijos sraigtasparnis Ka-52 („Aligator“) kainuoja iki 16 mln. dolerių. Jis naudojamas vietovės žvalgybai, taikinių nustatymui ir kovinių sraigtasparnių grupės veiksmų koordinavimui. „Aligator“ mūšio lauke gali atakuoti šarvuotąsias transporto priemones, gyvąją jėgą ir oro taikinius.

Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį aptarė „pagrindinį prioritetą“ – tiekti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių, – o Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos šią savaitę surengti civilinių objektų bombardavimai tik dar labiau sustiprino sąjungininkų ryžtą padėti.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ko tikisi iš susitikimo su Kyjivo rėmėjais NATO būstinėje Briuselyje, pasakė tik tris žodžius: „Priešlėktuvinės gynybos sistemų.“

JAV vadovaujama beveik 50 šalių grupė trečiadienį vedė derybas, kurių metu daugiausia dėmesio buvo skirta oro gynybai, taip reaguojant į Rusijos pastaruoju metu surengtas raketų atakas visoje Ukrainoje, taip galimai keršijant už strategiškai svarbų jos tiltą į aneksuotą Krymo pusiasalį apgadinusį sprogimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau minėjo, kad derybose bus „svarstoma, kaip padidinti paramą Ukrainai, o svarbiausias prioritetas bus didesnė oro gynyba“.

Vakarų sąjungininkai suka galvas, kaip aprūpinti Ukrainą pažangesnėmis sistemomis, nes diplomatai pripažįsta, kad jų turima nedaug.

Pirmoji vidutinio nuotolio sistema „Iris-T“ atvyko į Ukrainą po to, kai Vokietija nusprendė ją išsiųsti net neperdavusi jos savo kariams.

Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad siekia paspartinti savo priešraketinės ir bepiločių raketų sistemos „NASAMS“ pristatymą Kyjivui, o pirmoji partija turėtų atvykti per artimiausias savaites.

Dar šešių vienetų pristatymas gali užtrukti kur kas ilgiau, kadangi juos reikės pagaminti, o JAV šaltiniai teigė, kad Vašingtonas svarsto galimybę kol kas į Ukrainą pamėginti pristatyti Šaltojo karo laikų „Hawk“ sistemas.

„Atsižvelgsime į ukrainiečių oro bei priešraketinės gynybos poreikius, – trečiadienį prieš derybas sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. – Dirbsime su beveik 50 šalių, siekdami padidinti Ukrainos galimybes apsiginti, ypač nuo Rusijos oro ir raketų atakų.“

Ketvirtadienį susitiksiantys NATO gynybos ministrai ragina ieškoti būdų, kaip padidinti savo bendras ginklų atsargas, kurios stipriai sumažėjo remiant Ukrainą kovoje su jau daugiau nei septynis mėnesius trunkančia Rusijos invazija.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad Zaporižios atominėje elektrinėje esantys agentūros stebėtojai pranešė apie sutrikimą ir teigė, kad atsarginiai dyzeliniai generatoriai užtikrina branduolinės saugos ir saugumo įrangos veikimą.

„Šis pasikartojantis #ZNPP energijos praradimas už jėgainės ribų kelia didžiulį nerimą ir rodo, kad aplink jėgainę būtina skubiai sukurti branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zoną“, – platformoje „Twitter“ rašė R.Grossi.

Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ savo ruožtu platformoje „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenės raketos apgadino Dnnipro pastotę Dnipropetrovsko srityje.

Todėl Zaporižios AE neteko išorinio maitinimo, automatiškai įsijungė dyzeliniai generatoriai.

„Enerhoatom“ pranešė paruošusi ir į Zaporižios AE išsiuntusi dar vieną dyzelinio kuro partiją. Tačiau Rusijos pusė nepraleidžia „Enerhoatom“ transporto priemonių kolonos, nurodo agentūra.

Ši elektrinė jau ne vieną savaitę yra geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, kurie sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

Nuo pirmadienio dėl Rusijos raketų smūgių buvo pažeista apie 30% Ukrainos energetikos infrastruktūros, spalio 11 dieną pranešė Ukrainos šalies Energetikos ministerijos vadovas Hermanas Haluščenka.

Ukrainos ministras interviu CNN sakė, kad tai pirmas kartas nuo didelio masto karo pradžios, kai Rusija ryžtingai nusitaiko į energetikos infrastruktūrą.

Jis aiškino, kad viena iš tokių veiksmų priežasčių yra ta, kad Ukrainos elektros eksportas į Europą padeda Europos šalims mažiau naudoti rusiškas dujas ir anglį, ir pridūrė, kad Ukraina stengiasi greitai atkurti tiekimą iš kitų šaltinių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Lvivas

Praėjusią dieną Ukrainos kariškiai likvidavo dar 270 rusų okupantų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. sudarė apie 63 tūkst. 380 žmonių.

Nuo invazijos pradžios Rusijos kariuomenė taip pat neteko 2505 tankų, 5181 šarvuotos kovos mašinos, 268 lėktuvų, 235 sraigtasparnių. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą Rusijos kariuomenė patyrė Avdijivkos ir Bachmuto kryptimis. 

Rusiją ir Vokietiją jungiantis naftotiekis „Družba“ buvo iš dalies uždarytas aptikus nuotėkį Lenkijos teritorijoje, trečiadienį pranešė Lenkijos naftotiekių operatorė PERN.

„Šiuo metu incidento priežastis nėra žinoma. Siurbimas paveiktoje linijoje buvo nedelsiant sustabdytas. Naftotiekio 2-oji linija veikia normaliai“, – pranešė PERN ir pridūrė, kad nuotėkis buvo aptiktas vėlyvą antradienio vakarą.

Ukraina trečiadienį pranešė atkovojusi dar penkias gyvenvietes svarbiame pietiniame Chersono regione, Kyjivui tęsiant kontrpuolimą, nepaisant masinių Rusijos raketų smūgių, smogusių šaliai pastarosiomis dienomis.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dar penkias gyvenvietes Beryslavo rajone (Chersono srityje): Novovasylivką, Novohryhorivką, Nova Kamianką, Tryfonivką, Červonę“, – rašoma prezidentūros pranešime.

„Priešas toliau apšaudo mūsų dalinių pozicijas, siekdamas atgrasyti nuo kontrpuolimo palei visą kontaktinę liniją“, – teigė prezidentūra.

Ukrainos kariuomenė apie kontrpuolimą pietuose paskelbė rugpjūčio pabaigoje.

Šalies pajėgos, atgavusios beveik visišką šiaurės rytinio Charkivo regiono kontrolę, neseniai pasiekė daugiau laimėjimų rytiniame ir pietiniame frontuose.

Ketvirtadienį Ukraina pareiškė, kad per mažiau nei savaitę atgavo daugiau nei 400 kv. km. plotą Chersone po to, kai Maskva pareiškė aneksavusi šį regioną.

Marodierius iš karo Ukrainoje parsivežė vaizdo stebėjimo kamerą ir įrengė ją savo namuose, tačiau net neįtaria, kad tikrieji savininkai dabar viską mato.

Kadras iš transliacijos/Ukrainoje pavogta vaizdo stebėjimo kamera atsidūrė Buriatijoje

Rusų okupantai vėl išsidavė plėšikaujantys, tačiau šį kartą jie tai padarė pačiu kvailiausiu būdu, rašo UNIAN. Lymane, iš kurio neseniai buvo išvaryti, jie grobė viską, ką galėjo, net ir vaizdo stebėjimo kameras. Dabar šios kameros transliuoja „šou“ iš Buriatijos, tačiau okupantas marodierius apie tai nežino.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“, vėlų antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„IRIS-T iš (Vokietijos) jau yra čia. Atvyksta (amerikietiškos oro gynybos sistemos) NASAMS. Tai tik pradžia. Mums reikia daugiau“, – vėlai antradienį tviteryje rašė O.Reznikovas.

„Yra moralinis imperatyvas apsaugoti dangų virš (Ukrainos), kad būtų išgelbėti mūsų žmonės“, – pridūrė jis.

Vokietija pirmadienį pareiškė skubinanti Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.

Birželį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo Ukrainai atsiųsti itin modernių „Iris-T“ sistemų, kurios, anot jo, gali apsaugoti didelį miestą nuo antskrydžių.

Anksčiau Vokietija planavo pirmąją iš kelių priešraketinio skydo sistemų pristatyti iki metų pabaigos, tačiau gynybos ministrė Christine Lambrecht teigė, kad pirmoji iš jų jau bus „parengta veiksmingai žmonių apsaugai artimiausiomis dienomis“.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Prancūzija artimiausiomis savaitėmis dislokuos daugiau karių ir įrangos Rumunijoje ir sustiprins savo buvimą kitose Rytų Europos šalyse, tęsiantis karui Ukrainoje.

Prezidento Emmanuelio Macrono sprendimas „sustiprinti mūsų gynybines pozicijas rytiniame Europos flange“ bus priimtas vykdant Prancūzijos įsipareigojimus NATO, sakė S.Lecornu Senato komisijai.

Prancūzija yra atsakinga už NATO operacijas Rumunijoje, kur šiuo metu yra apie 350 karių ir Belgijos bei Nyderlandų daliniai.

Lapkričio mėnesį šis skaičius bus padvigubintas, be to, Prancūzija atsiųs keliolika šarvuotų transporterių ir apie 10 kovinių tankų „Leclerc“, vėliau patikslino karinis šaltinis.

„Taip pat ketiname toliau stiprinti savo gynybines pozicijas Lietuvoje“, pasitelkdami papildomus „Rafale“ reaktyvinius lėktuvus patruliavimui, sakė S.Lecornu.

Pasak jo, Estijoje kitais metais bus dislokuotas lengvasis pėstininkų dalinys, kurį sudarys apie 100 karių, be jau esančių 300 prancūzų karių.

Rusija per praėjusią parą į Ukrainą paleido 29 raketas, kurių 20 numušė oro gynybos daliniai, trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių Generalinis štabas.

„Per praėjusią parą okupantai paleido vieną balistinę ir 28 sparnuotąsias raketas, kurių 20 numušė ukrainiečių oro gynybos daliniai. Priešas sudavė 13 aviacijos smūgių ir surengė daugiau kaip 40 apšaudymų iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų... Daugiau kaip 40 gyvenamųjų vietovių nukentėjo objektai ir civiliai gyventojai“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat nurodė, kad Rusija panaudodama 14 iranietiškų dronų kamikadzių smogė itin svarbiems infrastruktūros objektams Odesos ir Mykolajivo srityse, bet 12 šių bepiločių skraidyklių buvo sunaikinta.

Kariškiai pažymi, kad aviacijos ir raketų smūgių pavojus išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro pranešime sakė, kad visoje šalyje gan greitai ir veiksmingai atkuriamas elektros, vandens tiekimas ir ryšiai, sutrikę po Rusijos pirmadienio smūgių, ir jei ne antradienio smūgiai, minėtų sistemų darbas jau būtų atkurtas.

Anksčiau antradienį V. Zelenskis paragino Didžiojo septyneto (G-7) nares padėti jo šaliai nusipirkti ir dislokuoti oro gynybos sistemų, Rusijos raketoms smarkiai apgadinus Ukrainos energetikos objektus.

„Prašau jūsų sustiprinti bendras pastangas finansiškai padėti Ukrainai sukurti oro skydą. Milijonai žmonių bus dėkingi Didžiajam septynetui už tokią pagalbą“, – sakė jis vaizdo kreipimesi į G-7 lyderius.

Pirmadienį Rusija sudavė Ukrainai dešimtis raketinių ir aviacijos smūgių; per juos žuvo 19 žmonių, dar per 100 buvo sužeisti.

Masinius raketų smūgius visoje Ukrainoje Rusija rengia po jai labai svarbų tiltą į aneksuotą Krymą apgadinusio sprogimo, dėl kurio Kremlius kaltina Kyjivą.

Rusijos FSB pranešė apie tyrimą dėl sprogimo ant Krymo tilto, jų duomenimis, iš viso buvo sulaikyti 8 žmonės, o organizatorius, rusų teigimu, buvo Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir jos vadovas Kyrylo Budanovas. 

Apie tai pranešė Rusijos propagandos informacijos agentūra „RIA Novosti“.

„Tiriant baudžiamąją bylą dėl sprogimo ant Krymo tilto, buvo sulaikyti penki Rusijos, trys Ukrainos ir Armėnijos piliečiai, dalyvavę rengiant nusikaltimą“, – teigiama pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo

Pranešama, kad FSB kartu su Rusijos Federacijos Tyrimo komitetu priėjo prie išvados, kad sprogimo ant Krymo tilto „organizatorius“ buvo Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, jo vadovas Kyrylo Budanovas, darbuotojai ir agentai.

Remiantis Rusijos specialiųjų tarnybų versija, sprogmuo buvo užmaskuotas polietileno plėvelės rulonais ant 22 padėklų, kurių bendras svoris viršija 22 tonas, ir rugpjūčio pradžioje išsiųstas iš Odesos uosto į Bulgarijos Rusę. Įtariama, kad šioje operacijoje dalyvavo Ukrainos, Gruzijos, Rusijos ir vienas Armėnijos piliečiai.

Pasak FSB, „teroristinį išpuolį“ suorganizavo Ukrainos slaptosios tarnybos, o sprogmenų gabenimą koordinavo agentas iš Kyjivo.

Po šeštadienio sprogimo ant Krymo tilto kilo didžiulis gaisras, žuvo trys žmonės, laikinai buvo sustabdytas automobilių ir traukinių eismas.

Ukraina neprisiėmė atsakomybės už sprogimą.

Krymo tiltas logistiškai yra labai svarbus Maskvai, siunčiančiai juo karių ir karinės įrangos karui Ukrainoje. Jis taip pat turi didžiulę simbolinę reikšmę; jį 2018 metais asmeniškai atidarė Vladimiras Putinas.

Ukrainiečiai sprogimą sutiko kaip šventę. Sekmadienį Rusija dėl sprogimo apkaltino Kyjivą, o pirmadienį surengė raketų atakas visoje Ukrainoje, per kurias žuvo mažiausiai 19 žmonių ir daugiau kaip 100 sužeista.

FSB sako sužlugdžiusi pasikėsinimus surengti išpuolių

Atskiruose pareiškimuose, kuriuos cituoja Rusijos naujienų agentūros, FSB taip pat teigė, kad užkirto kelią dviem bandymams įvykdyti išpuolius, kuriuos, jos tvirtinimu, Kyjivas planavo Rusijos teritorijoje: vieną netoli sostinės Maskvos, kitą – netoli sienos su Ukraina esančiame mieste.

FSB pranešė, kad sulaikė ukrainietį, kuris įtariamas rengęsis naudoti nešiojamąjį raketų paleidimo įrenginį „sabotažui ir teroristiniams išpuoliams“ Maskvos regione.

Įtariamasis, 1972 metais gimęs Ukrainos pilietis, važiuodamas iš Kyjivo į Rusiją per Estiją slėptuvėje automobilyje gabeno „Igla“ raketų paleidimo įrenginius, tvirtina saugumo agentūra.

FSB pranešė, kad konfiskavo „ryšio priemones“, kurios neva patvirtina įtariamojo ryšius su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis.

FSB sakė sulaikiusi dar vieną 1967 metais gimusį ukrainietį, kaltinamą organizavus išpuolį su sprogmenimis prieš „transporto ir logistikos centrą“ Brianske.

Tarnybos teigimu, įtariamasis į vieną iš Rusijos pasienio regionų atvyko per Estiją. Rusijoje jis esą gavo „Ukrainos specialiųjų tarnybų paruoštų“ sprogstamųjų įtaisų sudedamųjų dalių.

Pasak FSB, tada įtariamasis atliko žvalgybą transporto ir logistikos bendrovės sandėlyje, kad paliktų savadarbį sprogstamąjį įtaisą ir įvykdytų „itin galingą sprogimą“.

FSB teigė, kad abu įtariamieji pripažino savo kaltę ir bendradarbiauja su tyrėjais.

Rusija išveža amuniciją ir kitus išteklius iš sandėlių Baltarusijoje. Tokie Maskvos veiksmai nesuderinami su idėja sudaryti sąlygas pakartotiniam Ukrainos puolimui iš šiaurės, tokią išvadą padarė JAV Karo studijų institutas (ISW).

Analitikai cituoja Generalinės žvalgybos valdybos duomenis, kad ešelonas su 492 tonomis amunicijos iš Baltarusijos 43-iojo raketų sandėlių arsenalo ir sandėlio Gomelyje neseniai atvyko į Kirovsko stotį laikinai okupuotame Rusijos Kryme.

Kartu žvalgyba nurodė, kad Baltarusijos pareigūnai iš penkių skirtingų Baltarusijos bazių į Rostovo sritį planuoja siųsti papildomus 13 ešelonų su ginklais, įranga, šaudmenimis ir kita neatpažinta medžiaga.

„Baltarusijos technikos judėjimas rodo, kad Rusijos ir Baltarusijos pajėgos nekuria pajėgų telkimo zonų Baltarusijoje. Įrangos ir atsargų judėjimas į Krymą ir Rostovo sritį rodo, kad Rusijos pajėgos mažiau pasitiki antžeminių ryšių linijų saugumu per šiaurinę ir vakarinę Luhansko sritį, atsižvelgiant į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą“, – pabrėžė ISW.

Analitikai priminė, kad pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spalio 11 dienos patvirtinimą, Baltarusijoje puolamųjų grupių formavimosi požymių nematyti.

Nepaisant to, Baltarusija išlieka karo bendrininke. Juk ji materialiai remia Rusijos puolimo veiksmus ir suteikia okupantams aerodromus, iš kurių jie gali atakuoti Ukrainą su itin tikslia amunicija.

Masiniai raketų antpuoliai Ukrainos teritorijoje buvo planuojami dar prieš paskiriant Sergejų Surovikiną naujuoju rusų pajėgų Rusijos ir Ukrainos kare vadu. Pagrindinis smūgių tikslas buvo atkurti Rusijos gynybos ministerijos įvaizdį visuomenėje. Tokią nuomonę išreiškė Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.

Ekspertų nuomone, S.Surovikinas taip pat galėjo būti paskirtas būtent tam, kad būtų pataisytas Rusijos gynybos ministerijos įvaizdis po daugybės nesėkmių.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

Pažymima, kad už smūgius Ukrainai sparnuotosiomis raketomis būtų buvęs atsakingas bet kas, kuris tik būtų paskirtas vadu.

S.Surovikino paskyrimas taip pat gali būti susijęs su Rusijos informacinėmis operacijomis, kuriomis siekiama atkurti Centrinės karinės apygardos vado generolo pulkininko Aleksandro Lapino reputaciją po Rusijos nesėkmių aplink Lymaną ir kurios yra platesnės kampanijos, skirtos pagerinti visuomenės nuomonę apie Rusijos karinę vadovybę, dalis. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas jį viešai įvardijo kaip atsakingą už ukrainiečių kontrpuolimo sėkmę.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė manantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra normaliai racionalus, bet labai neteisingai įvertino Ukrainos okupacijos perspektyvas.

Prezidentas pasirodė retame interviu per televiziją, jo administracijai aiškinantis, kokiu būdu V.Putinas galėtų deeskaluoti invaziją į Ukrainą, kol dar nepanaudojo masinio naikinimo ginklų.

„Manau, kad jis yra racionalus veikėjas, kuris labai klaidingai apskaičiavo“, – sakė J. Bidenas televizijai CNN, Maskvai civilių taikinių apšaudymu Ukrainoje paaštrinus daugiau kaip septynis mėnesius trunkantį konfliktą.

Praėjusią savaitę J.Bidenas perspėjo, kad pasauliui gresia „Armagedonas“, neįprastai tiesiai kalbėdamas apie pavojus dėl menkai užmaskuotų V.Putino grasinimų panaudoti branduolinius ginklus, Rusijai siekiant užimti dalį Ukrainos.

Apie V. Putino psichikos būseną daug diskutuojama po to, kai Rusijos prezidentas pastaruoju metu patyrė nemažai karinių nesėkmių per vasario mėnesį pradėtą invaziją.

J.Bidenas CNN sakė manantis, kad V.Putinas yra racionalus, bet nuvertino Ukrainos pasipriešinimo nuožmumą.

„Manau, jog jis galvojo, kad bus sutiktas išskėstomis rankomis, kad čia, Kyjive, yra motinos Rusijos namai, kad čia jis bus sutiktas, ir manau, kad jis visiškai klaidingai apskaičiavo“, – sakė J.Bidenas.

Prezidentas netgi paliko galimybę surengti derybas su Rusijos vadovu lapkričio mėnesį numatyto Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių susitikimo Balyje kuluaruose, nors aiškiai pasakė, kad kalbėtis apie Ukrainą neplanuoja.

„Žiūrėkite, aš neketinu su juo susitikti“, – sakė J.Bidenas CNN ir pridūrė, kad vis dėlto susitiks su V. Putinu, jei Rusijos vadovas norės derėtis dėl sulaikytos JAV krepšinio žvaigždės Brittney Griner išlaisvinimo.

„Jei jis ateitų pas mane G-20 susitikime ir pasakytų, kad nori pasikalbėti apie Griner paleidimą, susitikčiau su juo. Tai priklausytų nuo to“, – sakė jis.

„Tolesnis eskalavimas“

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivo pajėgos spaudė Rusijos karius palei fronto liniją pietuose ir rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad per rugpjūčio pabaigoje prasidėjusį kontrpuolimą jo pajėgos atkovojo beveik 2,5 tūkst. kv. km teritorijos.

Tačiau Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusija atsakė didžiuliu bombardavimu ir pirmą kartą per kelis mėnesius smogė Ukrainos sostinei Kyjivui, taip pat kitiems šalies miestams.

J.Bidenas kalbėjosi su CNN praėjus kelioms valandoms po virtualaus Didžiojo septyneto (G-7) valstybių susitikimo, kuriame V. Zelenskis sakė, kad dėl Rusijos sparnuotųjų raketų ir dronų atakų reikia dėti daugiau pastangų siekiant „sukurti oro skydą Ukrainai“.

V.Zelenskis sakė, kad „milijonai žmonių būtų dėkingi“ už pagalbą atremiant atakas iš dangaus, ir perspėjo, kad Rusija „vis dar turi erdvės tolesniam eskalavimui“.

Vašingtonas po pirmadienio kruvinų smūgių Ukrainoje pažadėjo padidinti oro gynybos priemonių tiekimą Ukrainai, o Vokietija pažadėjo „artimiausiomis dienomis“ pristatyti pirmąjį priešraketinį skydą „Iris-T“, galintį, kaip pranešama, apsaugoti kokį nors vieną miestą.

Jokio neutralumo

Tuo metu JAV ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos sutelkti kuo daugiau šalių, kad Jungtinės Tautos priimtų rezoliuciją, smerkiančią Maskvos įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją.

„Manome, kad neutralumo laikas jau seniai praėjo. Tokioje situacijoje neutralumo nėra“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

JT šalys svarsto Generalinei Asamblėjai Ukrainos pateiktą rezoliuciją ir Vakarai tikisi, kad ji parodys V.Putino Rusijos izoliaciją tarptautinėje arenoje. Dėl rezoliucijos tikriausiai bus balsuojama trečiadienį arba ketvirtadienį.

J.Bidenas dažnai atsakinėja į žiniasklaidos klausimus, tačiau spaudos konferencijų ar individualių interviu televizijoms jis yra surengęs nedaug.

Išlaisvintame Lymane, Naujosios Masliakivkos kapinėse, rasta apie 110 kapaviečių, kuriose yra ir palaidotų vaikų. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Pranešime sakoma, kad 2022 m. spalio 4–10 d. tyrimo ir prokuratūros grupė apžiūrėjo Sviatogirską ir Lymaną, kurie buvo išvaduoti iš Rusijos ir vadinamųjų Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“ ginkluotų dalinių, ir nustatė vietos gyventojų laidojimo vietas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tyrėjai dirba išlaisvinto Lymano apylinkėse.

„Sviatogirske teisėsaugininkai ekshumavo 34 žmonių kūnus, ant kai kurių iš jų buvo smurtinės mirties požymių. Be to, automobilyje rasti dviejų piliečių apdegę kūnai, jų tapatybės šiuo metu nustatinėjamos. Deokupuoto Lymano teritorijoje, Naujosios Masliakivkos kapinėse, rasta apie 110 duobių, kai kuriose iš jų užkasti vaikai. Jauniausiai iš jų – tik vieneri metai. Ji palaidota kartu su visa šeima. Per tyrimą jau ekshumuoti 44 kūnai“, – sakoma pranešime.

Dėl naftos eksporto ir gana stabilios vidaus paklausos recesija Rusijoje bus ne tokia gili, kaip buvo manyta anksčiau, rodo antradienį paskelbtos naujausios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės.

Nors antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos ekonomika, Fondo skaičiavimais, susitraukė 21,8 proc., dabar prognozuojama, kad per visus šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks tik 3,4 procento.

Dar birželį TVF Rusijai pranašavo 6 proc. metinį ekonomikos nuosmukį.

„Rusijos ekonomikos smukimas yra ne toks spartus kaip prognozuota anksčiau ir tai lemia naftos eksporto bei vidaus paklausos atsparumas, didesnė fiskalinės ir pinigų politikos parama bei atkurtas pasitikėjimas finansų sistema“, – rašoma TVF naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgos ataskaitoje.

Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Vakarai šaliai paskelbė daugybę ekonominių sankcijų.

Tačiau, nepaisant sankcijų, Rusija ir toliau sėkmingai eksportuoja naftą. Maža to, kerštaudama už paskelbtas baudžiamąsias priemones, Maskva nutraukė didžiąją dalį gamtinių dujų eksporto į Europą.

Vakarų šalims kol kas taip ir nepavyko visiškai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos naftos.

TVF aiškino, kad Europos ir JAV įmonėms sumažinus iš Rusijos perkamus naftos kiekius, Maskva nukreipė eksportą į Kiniją ir Indiją, kurioms savo „juodąjį auksą“ siūlo su nuolaida.

Be to, siekdama apsaugoti savo ekonomiką, Rusija paskelbė atsakomąsias sankcijas ir ėmėsi įvairių finansinių bei pinigų politikos priemonių, pavyzdžiui, nustatė griežtų apribojimų valiutos keitimo operacijoms, kad būtų išvengta rublio kurso kritimo.

Remiantis naujausiomis TVF prognozėmis, 2023 metais Rusijos ekonomika smuks 2,3 proc., nors dar liepą Fondas prognozavo didesnį – 3,5 proc. – nuosmukį.

Tuo metu Ukrainos ekonomikos raidos prognozės yra itin niūrios: TVF skaičiavimais, šalies BVP dėl Rusijos invazijos poveikio šiemet susitrauks net 35 procentais. 2023 metų prognozių Ukrainai kol kas nėra.

Karas „Europoje sukėlė rimtą energetinę krizę, kuri smarkiai didina pragyvenimo išlaidas ir trukdo ekonominei veiklai“, pažymėjo TVF.

„Žvelgiant plačiau, konfliktas taip pat paskatino maisto kainų kilimą pasaulio rinkose, sukėlęs didelių sunkumų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams visame pasaulyje, o ypač skurdesnėse šalyse“, – pridūrė Fondas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Estijos užsienio reikalų ministrą Urmasą Reinsalu raginimu surengti teroro aktą prieš Rusiją ir ketina Rusijos prokuratūros prašyti apsvarstyti galimybę iškelti jam baudžiamąją bylą, rašo estų dienraštis „Postimees“.

„Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamosios bylos iškėlimą šiam Estijos piliečiui“, – pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova. Jos žodžiai cituojami ministerijos pranešime.

Postimees / Scanpix nuotr./Urmasas Reinsalu

Nėra aišku, ką Rusijos užsienio reikalų ministerija turi omenyje teigdama, kad U.Reinsalu ragina įvykdyti „teroro aktą prieš Rusiją“, rašo „Postimees“.

Estijos ministras pirmadienį griežtai pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir paragino nedelsiant padidinti gynybos pagalbą Ukrainai bei pasistengti, kad karas Rusijai atsieitų vis brangiau.

„Turime suskubti kurdami tarptautinį tribunolą, kad Rusijos agresijos organizatoriai neliktų nenubausti. Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama“, – sakė U.Reinsalu.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briusely dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime.

Ministrai aptars NATO viršūnių susitikimo Madride gynybos ir atgrasymo sprendimų įgyvendinimą bei diskutuos kitais aktualiausiais aljanso gynybos stiprinimo klausimais, pranešė Krašto apsaugos ministerija. 

A.Anušauskas Briuselyje dalyvaus ir „Ramšteino formato“ susitikime, suburiančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus.

Kartu su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu bus aptarta Rusijos karo Ukrainoje eiga ir naujausi Ukrainos kariuomenės poreikiai.

Taip pat planuojamas Bukarešto devintuko susitikimas. Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos gynybos ministrai bendraus su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen antradienį paragino Amerikos sąjungininkus sparčiau išmokėti lėšas Ukrainai.

„Raginame savo partnerius ir sąjungininkus prisidėti prie mūsų ir sparčiai išmokėti savo jau pažadėtas lėšas Ukrainai, taip pat daryti daugiau“, – sakė J.Yellen, priėmusi Ukrainos finansų ministrą Serhijų Marčenką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Janet Yellen ir Serhijus Marčenka

Pasak J.Yellen, sparčiau teikiama ir didesnė parama padėtų su brutalia Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai palaikyti svarbiausias vyriausybės funkcijas ir pradėti atstatymą.

J.Yellen akcentavo, kad JAV „artimiausiomis savaitėmis“ pradės „teikti Ukrainos vyriausybei 4,5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) finansinę pagalbą, Kongreso priimtą rugsėjo 30 dieną“.

Šis paketas yra didesnio, 12,3 mlrd. dolerių (12,65 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo dalis.