Tačiau Vašingtoną įtraukiantis verpetas dėl Rusijos kišimosi į pernai įvykusius JAV rinkimus yra labai realus ir politiškai ant kortos pastatyta kaip niekada daug: pats D.Trumpo prezidentavimas.
Ši istorija vis labiau panėšėja į tyčinės dezinformacijos, nutekinimų žiniasklaidai ir dangstymo istoriją.
Siužetas atrodo paprastas: Maskva, siekdama pakenkti demokratės Hillary Clinton prezidentinėms perspektyvoms, paskleidė pavogtus dokumentus ir dezinformaciją, kad padėtų jos varžovo D.Trumpo kampanijai.
Tačiau esminis, skandalingas klausimas yra toks: ar D.Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Maskva?
Štai šioje vietoje į pirmą planą ir iškyla pasiklausymai, vieno buvusio britų šnipo dosjė dėl kontaktų tarp D.Trumpo kampanijos ir Rusijos žvalgybos, D.Trumpo verslo reikalai su Rusijos magnatais ir paslaptingi JAV žvalgybos vadų pareiškimai.
Nacionalinės žvalgybos direktorius ir Federalinio tyrimų biuro (FTB), Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Nacionalinės saugumo agentūros vadovai (NSA) sausio 6 dieną paskelbė, jog yra įsitikinę, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surežisavo pastangas manipuliuoti lapkritį įvykusiais JAV prezidento rinkimais.
Tačiau jie nepaskelbė įrodymų ir nekomentavo Christopherio Steele'o, buvusio britų MI6 agento, ataskaitos, kurioje aprašomi įtariami D.Trumpo patarėjų ir Rusijos pareigūnų bendravimo 2016 metais atvejai.
Ch.Steele'o ataskaita, kuri nebuvo įrodyta ir kurią Baltieji rūmai atmetė kaip „išgalvotas naujienas“, kaip tik daugiausiai ir kursto įtarimus dėl slapto bendrininkavimo. Joje taip pat užsimenama, kad V.Putinas turi sekso įrašą, slapta nufilmuotą 2013 metais, kai D.Trumpas buvo Maskvoje.
Veikėjų kaleidoskopas
Kaip ir visos geros politinės gijos, ši istorija pateikė visą veikėjų kaleidoskopą.
Svarbiausia paslaptinga figūra yra draugingas Rusijos ambasadorius Sergejus Kisliakas, kuris, kaip atrodo, kampanijos metu buvo susitikęs ir su D.Trumpu, ir su visais jo aplinkos žmonėmis.
Svarbiausia paslaptinga figūra yra draugingas Rusijos ambasadorius Sergejus Kisliakas.
Dar yra Michaelas Flynnas, buvęs JAV karinės žvalgybos vadovas, kuriam buvo dosniai sumokėta už dalyvavimą iškilmingame Rusijos televizijos RT renginyje 2015 metų gruodį, kur jis sėdėjo drauge su V.Putinu. Būtent M.Flynno pusiau tiesa apie jo telefoninius pokalbius su S.Kisliaku privertė jį vasario mėnesį trauktis iš naujo savo posto – Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais.
Kita svarbi figūra yra Paulas Manafortas, kuris daug metų dirbo Maskvos remtam Ukrainos lyderiui Viktorui Janukovyčiui, o vėliau tapo D.Trumpo kampanijos vadovu. Ar ir jis turėjo kontaktų su Rusijos žvalgyba, kaip įtaria laikraštis „The New York Times“?
D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris gruodžio mėnesį susitiko su Rusijos ambasadoriumi ir vienu garsiu Rusijos bankininku. Jeffas Sessionsas, D.Trumpo vyriausybės generalinis prokuroras, iš pradžių sakė, kad kampanijos metu niekada nebuvo susitikęs su S.Kisliaku, bet paskui pripažino, kad visgi buvo. Carteris Page'as, D.Trumpo patarėjas, kuris anksčiau kaip bankininkas dirbo Maskvoje, taip pat susitiko su visur esančiu Maskvos pasiuntiniu ir kitais Rusijos pareigūnais.
Žlugdomi tyrimai?
Dabar iškilęs klausimas, ar įvairūs tyrimai bus tęsiami be jokio kišimosi. FTB vykdo kontržvalgybos tyrimą – vadovaujant direktoriui, ant kurio irgi krito šešėlis dėl jo paties įtariamo kišimosi į rinkimus, pakenkusio H.Clinton.
Atstovų Rūmų ir Senato žvalgybos komitetai, kurie susipažįsta su slapta žvalgybine informacija, taip pat vykdo tyrimus. Tačiau Atstovų Rūmų komiteto tyrimui, regis, iškilo pavojus.
Atstovų Rūmų ir Senato žvalgybos komitetai, kurie susipažįsta su slapta žvalgybine informacija, taip pat vykdo tyrimus.
Tačiau Atstovų Rūmų komiteto tyrimui, regis, iškilo pavojus. Komiteto pirmininkas, respublikonas Devinas Nunesas atšaukė šiai savaitei planuotą atvirą svarstymą, „atradęs“ slaptų stebėjimo dokumentų, rodančių, pasak jo, kad žvalgybinė informacija apie D.Trumpo ir jo sąjungininkų bendravimą galėjo būti gauta per „atsitiktinai renkant“ duomenis. Vėliau D.Nunesas pripažino gavęs šiuos dokumentus, kai praeitą savaitę slapta apsilankė viename Baltųjų rūmų „saugiajame“ kambaryje.
Užuot pasidalijęs šia informacija su savo komitetu, D.Nunesas nuvyko įteikti jos D.Trumpui, kuris pasakė, kad ji „šiek tiek“ įrodo jo neįrodytą kaltinimą, esą buvęs prezidentas Barackas Obama nurodė žvalgybos agentūroms kampanijos metu klausytis D.Trumpo pokalbių.
Nuo to laiko D.Nunesas nieko nėra atskleidęs apie tą gautą informaciją ir dėl to buvo griežtai kritikuojamas, net raginamas atsistatydinti. Komiteto narė demokratė Jackie Speier sakė, kad šie veiksmai dvelkia Baltųjų rūmų ir D.Nuneso pastangomis užgniaužti Atstovų Rūmų tyrimą.
„Nemanau, jog prezidentas nori, kad šis tyrimas judėtų į priekį“, – antradienį televizijai MSNBC sakė ji.
Centre – Trumpas
Centre, žinoma, yra D.Trumpas, kuris savo spontaniškomis „Twitter“ žinutėmis suteikė istorijai gyvumo. Tačiau jis kursto įtarimus kritikuodamas JAV žvalgybos tarnybas, žiniasklaidą bei demokratus, ir girdamas rusus.
Jis sutelkė dėmesį į savo rinkimų pergalės teisėtumo gynimą pakeičiant temą.
„Kodėl Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetas nesiaiškina Billo ir Hillary Clintonų susitarimo, kuriuo uraną buvo leista gabenti į Rusiją“, – pirmadienį „Twitter“ parašė jis.
Kaip bebūtų, išlieka klausimas – ar buvo koks nors realus slaptas susitarimas su Maskva?
D.Trumpo „Twitter“ žinutės, D.Nuneso išsisukinėjimo taktika ir D.Trumpo padėjėjų patikinimai, kad nebuvo nieko nusikalstama, skandalo nenuslopino. Kaip bebūtų, išlieka klausimas – ar buvo koks nors realus slaptas susitarimas su Maskva?
D.Trumpo oponentai įsitikinę, kad toks susitarimas yra, o prezidento gynėjai sako, kad visa tai tėra akių dūmimas.
Johnas McCainas, respublikonų senatorius veteranas, adaptavo vieną anglišką metaforą, mėgindamas apibūdinti, kaip viskas klostysis toliau.
„Galvoju, kad šitas šimtakojis dar turėtų pamesti daug batų“, – sakė jis.
