Stovėdami Chor Virapo vienuolyno terasoje, Pranciškus ir Armėnijos Apaštalinės Bažnyčios patriarchas Karekinas II Ararato kalno – biblinės vietos dabartinėje Turkijoje, kur po tvano sustojo Nojaus arka, – kryptimi paleido du baltus paukščius.
Šis ilgai planuotas gestas trijų dienų vizito buvusioje sovietinėje Armėnijoje pabaigoje buvo parodytas tokiu metu, kai Turkija vėl įtūžo po Pranciškaus pavartoto žodžio „genocidas“, kuriuo jis pavadino prieš 100 metų Osmanų imperijos pajėgų vykdytas žudynes.
Turkija, kuri yra Osmanų imperijos paveldėtoja, kategoriškai atmeta, kad tai buvęs genocidas, ir argumentuoja, kad tie įvykiai buvo kolektyvinė tragedija, nusinešusi ir turkų, ir armėnų gyvybių.
Vatikanas buvo priverstas neigti Turkijos pareiškimus, kad popiežius, pavartodamas tokį terminą, pademonstravo „Kryžiaus karų mąstyseną“.
Turkijos premjero pavaduotojas Nurettinas Canikli vėlai šeštadienį popiežiaus pareiškimą pasmerkė kaip „labai nevykusį“ ir sakė, kad jis turi „būdingus Kryžiaus karų mąstysenos požymius arba atspindžius“.
„Tai nėra objektyvus, su tikrove derantis pareiškimas“, – sakė N.Canikli.
„Tiltai, ne sienos“
Vatikanas atmetė šiuos pareiškimus ir sakė, kad pontifikas bandė statyti „tiltus, ne sienas“ ir kad jis neturi nieko prieš Turkiją.
„Jei paklausysite popiežiaus, (tai jo žodžiuose) nėra nieko, kas primintų Kryžiaus žygių dvasią“, – Armėnijos sostinėje Jerevane žurnalistams sakė atstovas Federico Lombardi.
„Pranciškus meldė visų susitaikymo ir nepasakė nė vieno žodžio prieš Turkijos žmones. Popiežius nevykdo Kryžiaus žygių, nesiekia organizuoti karo“, – pažymėjo F.Lombardi.
Pats popiežius taip pat teisino minimo žodžio pavartojimą. Jis pripažino, kad tai ištardamas nukrypo nuo iš anksto parengto teksto, bet tvirtino, kad taip buvo teisinga.
„Pajutęs (Armėnijos) prezidento kalbos toną ir (atsižvelgdamas į tai, kad) jau buvau pavartojęs tą žodį pernai Šv. Petro (bazilikoje), pamaniau, jog skambėtų keistai nepavartojus to paties žodžio“, – sekmadienį vakare skrisdamas atgal į Romą žurnalistams sakė popiežius.
„Pavartojau tą žodį ne su intencija įžeisti, o objektyviai“, – pridūrė jis.
Kai Pranciškus genocido terminą pirmąkart pavartojo Vatikane 2015 metais, minint tų žudynių šimtmečio metines, supykusi Ankara beveik metams atšaukė savo pasiuntinį prie Šventojo Sosto.
Armėnai jau seniai siekia, jog būtų tarptautiniu lygiu pripažinta, kad jų tautiečių žudynės 1915-1917 metais, per Pirmąjį pasaulinį karą, kurios, pasak jų, pareikalavo maždaug 1,5 mln. gyvybių, būtų pripažintos genocidu.
Visapusiška bendrystė
Sekmadienį ryte Pranciškus ragino siekti vienybės su Armėnijos Apaštališkąja Bažnyčia – dalyvaudamas pamaldose drauge su jos patriarchu Karekinu II.
„Turėtume vadovautis Dievo raginimu ir paspartinti žingsnius (to, kad) ... bendrystė tarp mūsų taptų visapusiška, link“, – sakė Pranciškus, kuris tvirtino, kad tokia vienybė „nereiškia vieno nusileidimo kitam arba kokios nors absorpcijos“.
Armėnijos Apaštalinė Bažnyčia, dar vadinama Armėnų Ortodoksine Bažnyčia ar Grigaliaus Bažnyčia, nuo katalikų ir ortodoksų skiriasi tuo, kad nepripažįsta 451 metais Chalkedono Susirinkimo priimtos dogmos dėl žmogiškos Jėzaus prigimties nesumaišyto egzistavimo greta dieviškosios prigimties viename dieviškojo Logo asmenyje.
Tačiau Armėnų Apaštalinė Bažnyčia, kaip ir kitos ikichalkedonines Bažnyčios kategoriškai nesutinka dėl jai metamų kaltinimų monofizitizmu ir savo kristologiją vadina miafizitizmu (nuo mia ir physis — viena prigimtis).
Kaip rodo 2011 metų surašymas, maždaug 96 proc. iš 3 mln. Armėnijos gyventojų priklauso Armėnijos Apaštališkajai Bažnyčiai.
