„Skelbiame ... šventaisiais palaimintuosius Joną XXIII ir Joną Paulių II“, – lotyniškai paskelbė Pranciškus, o maldininkai ir garbingi svečiai iš užsienio jam atsakė „Amen!“.
Tūkstančiai žmonių susirinko į Šv.Petro aikštę; daugelis jų mojavo Jono Pauliaus II tėvynės Lenkijos vėliavomis.
Žmonės aikštėje laukė visą naktį
Naktį Amžinajame mieste maldininkai praleido stovyklaudami, dainuodami, šokdami ir melsdamiesi.
Istorinė sekmadienio ceremonija dėl Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos yra laikoma bandymu suvienyti konservatorius ir reformų šalininkus Katalikų Bažnyčioje.
Pranciškaus aukotose mišiose po atviru dangumi, dalyvavo popiežius emeritas Benediktas XVI, šimtai vyskupų ir kardinolų, kurie susirinko netoli altoriaus, po didžiuliais gobelenais su naujų šventųjų portretais.
Dėl 87 metų popiežiaus emerito dalyvavimo tai bus pirmas kartas, kai vienose mišiose dalyvavo ir esamas, ir buvęs popiežiai. Be to, tai pirmas kartas, kai tą pačią dieną kanonizuoti du popiežiai.
„Tai kelia labai daug emocijų!“ – sakė 77 metų Luigi Villa iš Jono XXIII gimtojo Soto Il Montės miesto Italijos Alpių papėdėje, kuris nuo ankstyvo ryto laukė eilėje drauge su maždaug 140-čia kitų to miesto gyventojų.
Virš Šv.Petro aikštės matėsi balionų į orą iškelta didžiulė Lenkijos vėliava, o lenkų jaunimo pučiamųjų orkestras prieš mišias derino instrumentus.
20 metų Maria iš Meksikos sakė: „Aš labai pavargusi. Nemiegojau, bet labai džiaugiuosi!“. „Jonas Paulius II reiškia meilę“, - pridūrė ji.
20 metų Maria iš Meksikos sakė: „Aš labai pavargusi. Nemiegojau, bet labai džiaugiuosi!“. „Jonas Paulius II reiškia meilę“, – pridūrė ji.
D.Grybauskaitė: Jonas Paulius II buvo ypatingai artimas Lietuvai
Dviejų dabartinės katalikybės įtakingiausių figūrų kanonizacijos ceremonijoje sulaukta delegacijų iš 54 valstybių, 24 valstybių vadovų, šimtų tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio, kurie ceremoniją galės stebėti transliuojamą skirtingomis kalbomis 19-oje didžiulių ekranų vienose gražiausių Italijos sostinės vietų. Ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė pranešime spaudai pabrėžė, kad kanonizacija vyksta Dievo gailestingumo dieną, kurią oficialiai įvedė Jonas Paulius II. Ši šventė pradėta švęsti dar prieš karą Aušros vartuose Vilniuje.
Pasak Prezidentės, Jonas Paulius II, kurio motina Kačerauskaitė buvo kilusi iš Žemaitijos, buvo labai artimas lietuviams ir Lietuvai rodė ypatingą dėmesį.
„Jonas Paulius II, taurus ir šiltas žmogus, visados kalbėjo tik laisvės, tolerancijos ir pagarbos savo artimui kalba. Griežtas komunizmo kritikas tvirtai rėmė Lietuvos nepriklausomybę ir pasisakė, kad kiekviena tauta laisva valia pasirinktų savo kelią. Savo darbais ir moraliniu autoritetu jis ypatingai prisidėjo kuriant vienybę pokario Europoje", – sakė prezidentė.
Pasak Prezidentės, Jono XXIII vaidmuo taip pat buvo labai svarbus lietuvių tikintiesiems. Jis siekė modernizuoti katalikų bažnyčią ir sumažinti Lietuvos bažnyčios izoliaciją sovietinės okupacijos metais. Nors sovietų valdžia uždraudė Lietuvos vyskupams dalyvauti Antrajame Vatikano susirinkime 1962 m., tačiau Jono XXIII pastangomis buvo leista lietuvių kunigams studijuoti Romoje.
Bandymas panaikinti Bažnyčios skilimą
Bažnyčios buvo atidarytos visą sekmadienio naktį, jose vyko maldos prieš sekmadienio mišias Šv.Petro aikštėje, kuriomis bus pagerbti du katalikų lyderiai, popiežiavę nuo Šaltojo karo Kubos raketų krizės iki Berlyno sienos griuvimo.
Ceremonijoje dalyvavo Floribeth Mora iš Kosta Rikos, kurios išgijimas nuo smegenų aneurizmos meldžiant Jono Pauliaus II užtarimo buvo pripažintas vienu iš dviejų „patvirtintų“ stebuklų, kurių reikia kanonizacijai.
Kitas stebuklas Jonui Pauliui II, kuris Katalikų Bažnyčiai vadovavo nuo 1978 iki 2005 metų, buvo priskirtas vos šeši mėnesiai po jo mirties, kai viena prancūzų vienuolė paskelbė, kad su pontifiko užtarimu pasveiko nuo Parkinsono ligos, kuria sirgo ir velionis lenkų tautybės popiežius.
Ceremonijoje dalyvauja Floribeth Mora iš Kosta Rikos, kurios išgijimas nuo smegenų aneurizmos meldžiant Jono Pauliaus II užtarimo buvo pripažintas vienu iš dviejų „patvirtintų“ stebuklų, kurių reikia kanonizacijai.
1958-1963 metais popiežiavusio Jono XXIII kanonizacijai Pranciškus, kuris, kaip ir šis jo pirmtakas, demonstruoja malonias manieras bei reformistines pažiūras, pritarė remdamasis tik vienu stebuklingu išgijimu ir sakė, jog šiuo pontifiku žavėjosi tiek daug žmonių, kad antro stebuklo jo kanonizacijai nereikia.
Beprecedentę iškart dviejų popiežių kanonizaciją Vatikano stebėtojai laiko bandymu panaikinti Bažnyčioje skilimą tarp kairiųjų ir dešiniųjų, tačiau kai kurie kritikai sako, kad šie kanonizacijos procesai buvo skuboti.
Nors paskelbimo šventuoju procesas paprastai būna brangus ir ilgas, galintis užtrukti dešimtmečius, Jono Pauliaus II kanonizacija yra sparčiausia nuo 18-ojo amžiaus, kai buvo įvestos ir dabar galiojančios kanonizavimo taisyklės.
Žmonės į ceremonijos vietą buvo pradėti leisti tik anksti sekmadienį. Minios tikinčiųjų, tarp kurių yra daug lenkų, sekmadienio naktį atvyko lėktuvais, traukiniais ir laivais.
Vatikano maldininkų biuras paskelbė, kad prieš mišias atvyko 4 tūkst. autobusų su maldininkais.
Kiti tikintieji kanonizacijos ceremoniją 3D formatu stebės kino teatruose visame pasaulyje.
