Antradienį prasidėjus konklavai jau pradėta vardinti, kurie kandidatai turi didžiausias galimybes tapti naujuoju popiežiumi. Skelbiama, kad tik keli iš 115 kardinolų elektorių, dalyvaujančių konklavoje, yra realūs pretendentai tapti naujuoju popiežiumi. Iš jų išskiriamas Angelo Scola, 71 metų Milano arkivyskupas, uolus tarpreliginio dialogo, ypač – tarp musulmonų ir krikščionių, propaguotojas.
A.Scola favoritu laikomas ir lažybų bendrovėse. Antradienį lažybų punktai paskelbė, kad būtent A.Scola yra laikomas daugiausiai galimybių tapti naujuoju popiežiumi turinčiu kandidatu, antroje ir trečioje vietose paliekantis kitus du pretendentus į popiežiaus sostą Peterį Turksoną iš Ganos ir Odilo Schererį iš Brazilijos.
Tačiau visi šie spėjimai gali būti toli nuo tiesos, sako žymus italas istorikas A.Piazzoni, kuris yra parašęs knygą „Popiežiaus rinkimų istorija“, skelbia naujienų agentūra KAI.
Jis teigia, kad per visą popiežių rinkimo istoriją tik 12 atvejų būsimasis popiežius buvo nuspėtas tiksliai.
Istorikas pateikia ir konkrečius pavyzdžius XX amžiuje, kada spėjimai apie būsimus popiežius nepasitvirtindavo. Pavyzdžiui, 1922 metais Achille Ambrogio Damiano Ratti (Pijus XI) nebuvo laikomas realiu kandidatu tapti nauju popiežiumi ir netgi vadintas vienu iš autsaiderių rinkimuose.
1958 metų konklavoje, trukusioje keturias dienas, popiežiumi buvo išrinktas Angelo Giuseppe Roncalli (Jonas XXIII) kuris nebuvo laikomas realiu kandidatu dėl savo amžiaus – jam tuo metu buvo 77 metai. Jo pavardė buvo minima tik antrame galimų kandidatų sąraše.
Ryškus pavyzdys, kai popiežiumi tampa ne tas žmogus, kurį daugelis mato vadovaujantį Katalikų Bažnyčiai, įvyko 1978 metais. Popiežiumi tapo Karolis Józefas Wojtyła (Jonas Paulius II), kuris irgi nebuvo laikomas vienu iš favoritų.
Tad ir dabar spėlionės, kas taps naujuoju popiežiumi, dar toli gražu nereiškia, kad taip ir bus.
