Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų problema ES gali tapti rimtesne problema už Graikijos skolų krizę. Pasak A. Merkel, Vokietijai, kur, kaip tvirtina kai kurie pareigūnai, prieglobsčio prašytojų skaičius šiais metais gali perkopti 600 tūkst., ši problema ypač opi.
J. Forbrigo teigimu, šį klausimą A. Merkel laiko prioritetu dėl didelio kenčiančių žmonių ir aukų skaičiaus, tačiau pabėgėlių krizė išsiskiria iš kitų iššūkių Europai todėl, kad kelia grėsmę netgi pačiam Europos projektui.
„Pabėgėlių problema yra kur kas sudėtingesnė ir labiau daugiasluoksnė nei Graikijos skolų ar Rusijos revizionizmo iššūkiai. Pabėgėlių krizės priežastys yra daugialypės: karai, valstybių negebėjimas tvarkytis, religinis fundamentalizmas, socialinė atskirtis, skurdas. Dalyvauja ir daugiau išorės veikėjų – valstybių, iš kurių kilę pabėgėliai, vyriausybės, teroristinės organizacijos, organizuoto nusikalstamumo grupuotės, prekeiviai žmonėmis.
Europos pusėje – ES masto ir nacionalinių lygių išorės veikėjai, ypač svarbios vietinės bendruomenės ir valdžios institucijos, kurios turi priimti pabėgėlius. Šis veiksnių ir veikėjų junginys pabėgėlių krizę daro itin sudėtinga problema“, – kalba J. Forbrigas.
Savo ruožtu Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas pažymi, kad šiemet tai viena iš didžiausių problemų ES, nes tam tiesiog nebuvo pasiruošta.
„Skaičiai rodo, kad šiemet pabėgėlių srautai į Pietų Europos šalis išaugo dešimtis karų. Problemą stiprina tai, kad pabėgėliai plūsta į tas šalis, kurios ir šiaip turi ekonominių problemų – Graikiją, Italiją, Vengriją. Tačiau ES turi tik tuos pačius instrumentus ir programas, kurios skirtos įprastiems laikams, ne krizės laikotarpiams“, – sako pašnekovas.
Pabėgėlių krizė graso Europos projektui
Vokietijos eksperto teigimu, vienas iš pabėgėlių krizės pavojų Europai yra tai, kad ši krizė „maitina“ politinį ekstremizmą Europoje ir įkala pleištą tarp ES valstybių narių.
„Migracija, užsieniečių integracija jau seniai yra tos problemos, kurios sukrovė politinį kapitalą euroskeptiškoms, populistinėms ir ekstremistinėms dešiniosioms partijoms Europoje.
Taip pat esama skirtumų tarp ES valstybių ir jų valios priimti pabėgėlius. Pietinės valstybės jaučiasi paliktos vienos dorotis su šia problema, Rytinės ES narės tradiciškai visuomet buvo emigruojančios visuomenės, kurioms sunku susitaikyti su mintimi, kad dabar jos tampa imigrantų tikslo šalimis. Šiaurės valstybės priima ir supranta migracijos poreikį, tačiau jos nori „ekonomiškai vertingų“ migrantų. Šias pozicijas sunku suderinti“, – pažymi pašnekovas.
Pabėgėlių krizė graso Europos projektui kaip tokiam: sienų užvėrimas arba Šengeno sistemos ribojimas kelia grėsmę kai kurioms fundamentalioms ES vertybėms – atvirumui, mobilumui, solidarumui.
Galiausiai, anot J. Forbrigo, pabėgėlių krizė graso Europos projektui kaip tokiam: sienų užvėrimas arba Šengeno sistemos ribojimas kelia grėsmę kai kurioms fundamentalioms ES vertybėms – atvirumui, mobilumui, solidarumui.
Politologo V. Vobolevičiaus teigimu, pabėgėlių krizė aktualizuojama ir todėl, kad tai taps nemaža finansine našta Europai.
„Gausūs imigrantai negali tiesiog būti paleisti vaikščioti gatvėmis. Jiems turi būti sudaromos sąlygos integruotis, išmokti kalbą, gauti darbą. Tai kainuoja labai daug.
Viduržemio jūros šalys, kurios susiduria su didžiausiais pabėgėlių srautais, jau nebepaveža“, – sako V. Vobolevičius.
Europa moka globalizacijos kainą
Pilietiniai karai ir kiti neramumai Afrikos šalyse nėra nei pastarųjų metų, nei pastarojo dešimtmečio reiškinys, tačiau prieglobsčio svetur ieškančių pabėgėlių srautai – rekordiniai. LRT.lt pašnekovai išskiria pagrindines priežastis, kodėl prieglobsčio ieškančių asmenų kiekis toks milžiniškas.
