Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Per Rusijos ataką žuvo 60 žmonių, kurie slėpėsi Bilohorivkos mokykloje
- Po sekmadienį sėkmingo atvykimo į Zaporižę bendras iš „Azovstal“ gamyklos ir Mariupolio evakuotų žmonių skaičius viršijo 600
- Baltieji rūmai paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą
- Visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubas įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą
- Mariupolio mero pavaduotojas Petro Andriuščenka pranešė, kad Rusijos kariai atnaujino geležies ir plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą
- JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė lendlizo Ukrainai įstatymą
Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Azovstal“ teritorijoje dar yra likę per šimtas civilių
00:41
Doncecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka pareiškė, kad Mariupolio gamykloje „Azovstal“, kurią kontroliuoja Ukrainos kariai, vis dar yra per šimtas civilių asmenų.
Pačiame Mariupolyje, pasak P.Kyrylenkos, likę per 100 tūkstančių gyventojų. „Gana sunku pasakyti, kiek iš jų nori išvažiuoti“, – sakė P.Kyrylenka.
Komentuodamas informaciją apie tai, kad rusai atnaujino „Azovstal“ apšaudymą, P.Kyrylenka pažymėjo: „Paprasčiau pasakyti, kada ten nevyksta apšaudymas.“
Gegužės 7 dieną Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk pareiškė, kad visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės iš „Azovstal“ teritorijos buvo evakuoti.
JAV prezidentas pasirašė lendlizo Ukrainai įstatymą
22:47 Atnaujinta 23:28
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį palengvino sąlygas spartinti amerikietiškų ginklų tiekimą Ukrainai, pasirašęs įstatymą, pagrįstą Antrojo pasaulinio karo laikų lendlizo sistema, padėjusia Vašingtono sąjungininkėms nugalėti nacistinę Vokietiją.
J.Bidenas pasirašė Lendlizo įstatymą Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos palaiko ukrainiečių „kovą ginant savo šalį ir demokratiją nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino brutalaus karo“.
Pripažindamas, kad Jungtinės Valstijos remdamos Kyjivą jau išleido milijardus dolerių, prezidentas pažymėjo, kad „nusileisti agresijai kainuoja dar brangiau“.
J.Bidenas pabrėžė, kad įstatymą jis pasirašo kitą dieną po gegužės 8-osios, kai Jungtinės Valstijos ir Vakarų Europa minėjo Pergalės Europoje dieną ir Adolfo Hitlerio Trečiojo reicho sutriuškinimą 1945 metais.
Lendlizo įstatymas „yra paremtas Antrojo pasaulinio karo programa, padėjusia Europai pasipriešinti Hitleriui“, nurodė Baltieji rūmai.
Šia priemone atnaujinamas 1941 metais tuometinio prezidento Franklino D. Roosevelto pasirašytas įstatymas dėl pagalbos sąjungininkėms kovoti su nacistine Vokietija. Lendlizo įstatymas Kongrese buvo priimtas tuometiniam britų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui paprašius pagalbos ir sudarė sąlygas Vašingtonui perduoti ar išnuomoti karinę įrangą JAV sąjungininkėms.
J.Bidenui pasirašius „2022-ųjų Ukrainos demokratijos gynimo lendlizo įstatymą“, administracija įgis daugiau galimybių siųsti karinę įrangą ne tik Ukrainai, bet ir sąjungininkėms Rytų Europoje, įskaitant Lenkiją.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad gegužės 9-ąją minima Europos diena, žyminti Europos Sąjungos įkūrimą 1950 metais ir naujos „ekonomikos jėgainės“ bei „pasaulinės jėgos už taiką“ susikūrimą.
E.Macronas: Rusijos „pažeminimas“ taikai nepasitarnaus
21:37
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų.
„Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“
„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.
JT Žmogaus teisių taryba rengia specialią sesiją dėl Ukrainos
21:23
Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba (UNHRC) paskelbė, kad ketvirtadienį sušauks specialią sesiją dėl Rusijos per karą Ukrainoje įvykdytų įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.
Daugiau kaip 50 valstybių pirmadienį parėmė Kyjivo prašymą ir pareikalavo neeilinio Žmogaus teisių tarybos susitikimo „dėl Rusijos agresijos prastėjančiai žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje“ išnagrinėti.
Ukrainos ambasadorė prie JT Ženevoje Jevhenija Filipenko sakė, kad taip bus pasiųstas aiškus signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl Maskvos tarptautinės izoliacijos.
„Drauge siunčiame dar vieną įtaigią žinią Putinui ir jo karo nusikaltėlių klikai: jūs izoliuoti kaip niekada anksčiau“, – sakė ji tviteryje paskelbtame vaizdo pareiškime.
„Norime pamatyti JT praktinius žingsnius dėl Rusijos [vykdomų] žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje ir karo nusikaltimų, jos kasdien vykdomų prieš mūsų žmones, – sakė ambasadorė. – Tai apima Tyrimų komisijos tyrimą dėl Rusijos nusikaltimų Bučoje ir kitur.“
„Tai taip pat galimybė tarptautinei bendrijai sutelkti dėmesį į padėtį Mariupolyje ir į prievartinį mūsų gyventojų perkėlimą bei kitus pažeidimus... nekaltų civilių ukrainiečių atžvilgiu. Nenurimsime, kol užtikrinsime, kad vykdantys šiuos nusikaltimus būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė J.Filipenko.
Sesija prasidės 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku ir bus tiesiogiai transliuojama internetu šešiomis oficialiomis JT kalbomis.
Specialiai UNHRC sesijai sušaukti reikia trečdalio – 16 – Tarybos narių pritarimo.
Atitinkamą prašymą parėmė tokios narės kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Meksika, Nyderlandai, Lenkija, Pietų Korėja, Ukraina ir JAV.
Paramą taip pat išreiškė Tarybai nepriklausančios valstybės stebėtojos, tarp jų Kanada, Kolumbija, Italija, Moldova, Naujoji Zelandija, Norvegija, Peru, Portugalija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Turkija.
Britų ambasadorius Simonas Manley tviteryje parašė, jog didžiuojasi tuo, kad Britanija palaiko Ukrainą dėl specialiosios sesijos sušaukimo, Rusijai „vykdant Mariupolyje ir kitur Ukrainoje pasibaisėtinus žiaurius nusikaltimus“.
„Atskaitomybė yra svarbi“, – pridūrė jis.
Tai bus tik 34-a Ženevoje įsikūrusios organizacijos, kuri yra pagrindinė JT žmogaus teisių stebėtoja, neeilinė sesija nuo pat jos įkūrimo 2006 metais.
Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 valstybės narės, kurias išrenka JT Generalinė Asamblėja.
Rusija buvo Žmogaus teisių tarybos narė, bet balandžio 7 dieną Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už jos narystės Taryboje sustabdymą.
E.Macronas ragina kurti „Europos politinę bendruomenę“ už ES ribų
18:08 Atnaujinta 22:03
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė prie bloko sukurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę.
„Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.“
Tačiau E.Macronas atkreipė dėmesį, kad Ukrainai ir kitoms narystės ES siekiančioms šalims, tokioms kaip Moldova ir Sakartvelas, reikia skubiai suteikti vietą Europos širdyje, ir paragino sukurti „Europos politinę bendruomenę“.
Vienas Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje tikslų buvo sužlugdyti Kijevo siekį integruotis į ES ir į NATO. Dalį Sakartvelo ir Moldovos teritorijų taip pat yra okupavusios Rusijos pajėgos.
Visai prieš E.Macrono kalbą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tviteryje parašė, kad ES vykdomoji institucija savo „nuomonę“ dėl Ukrainos narystės pateiks birželį.
Savo kalboje, kur pasisakė už ES sutarties pakeitimus siekiant toliau stiprinti ES federalinę integraciją, E.Macronas pareiškė, jog blokas, „atsižvelgiant į jo integracijos lygį ir ambicijas“, negali būti vienintelė Europos organizacinė institucija.
„Mūsų istorinė pareiga yra sukurti tai, ką šiandien norėčiau apibūdinti kaip Europos politinę bendruomenę“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.
„Ši nauja Europos organizacija leistų demokratinėms Europos valstybėms rasti naują erdvę politiniam bendradarbiavimui, saugumui, bendradarbiavimui energetikos, transporto, investicijų, infrastruktūros, žmonių judėjimo srityse“, – nurodė E.Macronas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pasveikino E.Macrono iškeltą idėją sukurti platesnę politinę Europos demokratinių valstybių bendruomenę, apimančią ir Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę.
„Noriu tiesiai šviesiai pasakyti, kad šis pasiūlymas labai įdomus“, – žurnalistams sakė O.Scholzas. Kancleris pridūrė, kad jam „labai malonu išgirsti pasiūlymą, apie kurį kartu diskutuojame“.
A.Lukašenka: Vakarai „kariauja su Rusija“ Ukrainoje
17:08
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, svarbus Maskvos sąjungininkas, pirmadienį apkaltino Vakarus remiant nacių idėjas ir „kariaujant su Rusija“ Ukrainoje.
„Nacių sekėjus apsėdo keršto idėja, bet jie nepasirengę atvirai kovoti su sovietinės liaudies įpėdiniais“, – pareiškė A.Lukašenka, sakydamas kalbą Pergalės dienos, minimos Rusijoje ir dalyje kitų buvusių sovietinių šalių, proga.
„Štai kodėl jie tvindo Ukrainą ginklais, kariauja su paminklais, simboliais ir veteranais“, – sakė A.Lukašenka.
Jis apkaltino „Vakarų elitą“ suteikiant „nacizmui valstybinės ideologijos rangą“, nors ir niekaip nepagrindė tokios savo minties.
„Ne paslaptis, kad visas Vakarų pasaulis kariauja su Rusija Ukrainoje“, – sakė 67 metų A.Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis Baltarusiją nuo 1994-ųjų.
Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, įvestas nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
„Niekam užsienyje nerūpi, kad baltarusių kariuomenė nedalyvauja kovose“, – sakė jis ir pridūrė, kad šie „bandymai uždusinti“ Baltarusiją „tik sustiprins ją“.
„Baltarusiai nėra agresoriai, bet išlieka mūsų broliškos Rusijos sąjungininkas ir strateginis partneris; mes remsime ją visais įmanomais būdais“, – kalbėjo A.Lukašenka.
Rusija vasario 24 dieną savo kariuomenę į provakarietišką kaimynę Ukrainą pasiuntė iš savo teritorijos, iš aneksuoto Krymo ir iš Baltarusijos.
JK gynybos sekretorius: V.Putino režimas yra fašizmo „veidrodinis atspindys“
16:55
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį apkaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, kad šis esąs „fašizmo veidrodinis atspindys“, Maskvai surengus kasmetinį Pergalės paradą Raudonojoje aikštėje.
B.Wallace'as, buvęs karininkas, savo kalboje pareiškė, kad medaliais pasipuošę V. Putino generolai turėtų stoti prieš karinį tribunolą už savo vadovavimą karui prieš Ukrainą.
Kalbėdamas Londone veikiančiame Nacionaliniame kariuomenės muziejuje B.Wallace'as sakė, kad „per invaziją Ukrainoje Putinas, jo artimiausia aplinka, jo generolai dabar yra fašizmo ir tironijos, [gyvavusių] prieš 77 metus, veidrodinis atspindys“.
Jis kaltino V.Putino režimą „kartojant praeito šimtmečio totalitarinių režimų klaidas“.
„Jiems ir Putinui negali būti jokios Pergalės dienos – tik nešlovė ir neabejotinas pralaimėjimas Ukrainoje“, – pridūrė B.Wallece'as.
V.Putinas savo ruožtu sakydamas kalbą Pergalės dienos proga, kai minimos Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinės, teisino Rusijos invaziją į Ukrainą, pareiškęs, kad kaimyninėje šalyje per „specialiąją karinę operaciją“ vykdoma „denacifikacija“.
Pirmadienį kreipdamasis į Raudonojoje aikštėje išrikiuotus karius V.Putinas sakė, kad Ukrainoje jie „kovoja už Tėvynę“, nes Rusijai buvo iškilusi „nepriimtina grėsmė“.
„Niekas neužmiršta Antrojo pasaulinio karo pamokų“, – teigė Kremliaus vadovas.
B.Wallace'as pažymėjo, kad jam norisi „atkreipti dėmesį į Rusijos generolų, tviskančių savo išpuoselėtomis paradinėmis uniformomis, slegiamų auksinių pynučių ir blizgančių medalių, absurdiškumą“.
„Jų kariuomenės vadovybė nuvylė paprastus karius tokiu mastu, kad jiems derėtų stoti prieš karinį tribunolą“, – teigė sekretorius.
Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „visokeriopai bendrininkauja Putinui grobiant jų protėvių išdidžią istoriją... kai buvo atremtas fašizmas“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė besididžiuojantis ukrainiečiais, kovojusiais su nacizmu, ir pabrėžė neleisiąs pergalės Antrajame pasauliniame kare „savintis“ vien rusams.
B.Wallace'as sakė, jog Ukrainoje kovojančios V.Putino pajėgos „gana sparčiai“ eikvoja savo moderniausią tiksliai nutaikomą ginkluotę, kurios gamyba yra priklausoma nuo Vakaruose gaminamų komponentų tiekimo.
„Tiesa tokia, kad Rusijos generalinis štabas nesusitvarko, ir jie tai žino“, – teigė jis.
Gynybos sekretorius tvirtino, kad „Putinas privalo pralaimėti Ukrainoje“ ir pridūrė, kad „tebėra potencialo“ tokiai baigčiai, bet Kyjivas turi apsispręsti, ką laikytų savo pergale.
Odesoje apsilankęs EVT pirmininkas Ch.Michelis turėjo slėptis paskelbus oro pavojų
15:31
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, pirmadienį atvykęs į Ukrainos pietinį Odesos uostamiesty su iš anksto neskelbtu vizitu, buvo priverstas nutraukti vieną susitikimą ir skubėti į slėptuvę, paskelbus oro atakos pavojų, pranešė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.
Naujas Rusijos raketų smūgis Odesoje buvo surengtas per Ch.Michelio derybas su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.
„Per susitikimą su premjeru dalyviai turėjo jį nutraukti ir persikelti į slėptuvę, kai Odesos sričiai vėl smogė raketos“, – nurodė pareigūnas.
Ch.Micheliui per jo vizitą buvo aprodytas uostas, jis „savo akimis galėjo pamatyti Rusijos karo poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms“, sakė pareigūnas.
„Daug tonų grūdų, įstrigusių uoste dėl Rusijos [vykdomos] Juodosios jūros blokados siekiant ne tik pakenkti Ukrainos ekonomikai, bet ir trukdyti pasauliui gauti gyvybiškai svarbaus maisto, sukelti pavojų maisto saugumui visame pasaulyje“, – sakė jis.
Ukraina yra labai svarbi kviečių eksportuotoja, bet invazija sutrikdė ir sėją, ir paskirstymą, nes Rusija griauna transporto infrastruktūrą ir blokuoja Odesą – pagrindinį grūdų eksporto uostą.
Prieš karą Ukrainos eksportas sudarė apie 12 proc. pasaulinio kviečių eksporto; dėl šio konflikto smarkiai išaugo maisto prekių kainos.
Ch.Michelis taip pat išklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno vado informaciją apie „Rusijos raketų, paleistų iš jūros, padarytą žalą ir galėjo pats pamatyti beprasmišką vieno gyvenamojo pastato sugriovimą ir poveikį nekaltiems civiliams“, sakė minėtas pareigūnas.
Estijos užsienio reikalų ministerija tapo kibernetinės atakos taikiniu
15:09
Estijos informacinių sistemų tarnybos (RIA) reagavimo į kibernetinius incidentus padalinys CERT-EE nustatė, kad pirmadienį ryte Užsienio reikalų ministerijos tinklalapis tapo elektroninės paslaugos trikdymo atakų (angl. Denial of Service, DoS) taikiniu.
DoS atakos prasidėjo 7 val. 49 min. (ir Lietuvos laiku).
Tokių atakų tikslas – taip paveikti kompiuterinę sistemą arba tinklą, kad kompiuterinės paslaugos taptų neprieinamos vartotojams.
Dėl kenkėjiškų užklausų Užsienio reikalų ministerijos tinklalapis tapo neprieinamas, tačiau ministerijos darbas nebuvo paveiktas, informavo ministerija naujienų agentūrą BNS.
Ministerijos tinklalapis vėl tapo pasiekiamas 11 val. 45 minutės.
