Vėl susirūpino dėl mokesčio už lietų: juo daržus laistančios močiutės neapmokestintos

Prorusiški interneto vartotojai nepaliauja platinti melagieną apie Lietuvoje įvestą mokestį už lietų, jį net sieja su nepaliaujama parama Ukrainai. Tai yra klaidinga interpretacija – panašus mokestis išties įvestas, bet aplinkosaugos tikslais. Jis palies tik tuos, kurie per parą suvartoja daugiau nei 100 kub. m vandens iš ežerų ar upių.
Internete vėl platinama klaidinanti informacija apie Lietuvoje tariamai įvestą mokestį už lietų
Internete vėl platinama klaidinanti informacija apie Lietuvoje tariamai įvestą mokestį už lietų / Ekrano nuotr. iš „Facebook“

„Tokių patyčių niekas nesugalvojo“

Viena rusakalbė, bet, panašu, Lietuvoje gyvenanti „Facebook“ vartotoja neseniai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalbama kaip tik apie šį mokestį.

Prie jo internautė kirilica prirašė „Vilniaus brigada“. Taip buvo vadinama viena garsiausių nusikalstamų gaujų Lietuvos istorijoje.

Minutės trukmės įraše jauna moteris kalba apie kažkokius apdovanojimus. „Metų gaujos nominacija – Lietuvos Vyriausybei, – dėsto ji. – Visi mūsų herojai praėjusiais metais apiplėšinėjo savo tautas, bet Lietuvos Vyriausybė šiuo klausimu pasiekė dievų lygį.“

Anot kalbančiosios, „tokių patyčių iš savų piliečių dar niekas nesugalvojo“, mat renkami pinigai karo reikmėms, minimas karo mokestis.

„Ir mano mėgstamiausias – mokestis už lietų“, – rusiškai ironizuoja moteris.

Tuo metu ekrane pasirodo ištrauka iš sovietmečiu populiaraus animacinio filmo apie Čipoliną. Vienas iš herojų paskelbia, kad įvedamas naujas mokestis už kritulius.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Lietuvoje įvestas mokestis už sunaudotą itin didelį paviršinio vandens kiekį lyginamas net su animaciniu filmuku
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Lietuvoje įvestas mokestis už sunaudotą itin didelį paviršinio vandens kiekį lyginamas net su animaciniu filmuku

Nauji mokesčiai, kalbančiosios teigimu, įvedami ekonominės krizės fone: mažėjant importui ir eksportui, streikuojant biudžetininkams.

„Parama Ukrainai reikalauja aukų, o kaip auką Lietuva pateikia lietuvius, tik lietuviai nenori, kad valstybė juos kirptų lyg avinus ir vilną atiduotų kovai su Rusija. Todėl ir bėga iš šalies“, – toliau aiškina ji.

Įrašas baigiamas sarkastišku pasiūlymu: „Įveskite dar ir mokestį už orą, tuomet Lietuvoje nieko neliks.“

Per mėnesį jis peržiūrėtas jau 61 tūkst. kartų, juo pasidalijo 1,7 tūkst. žmonių.

Mokestis – už daug sunaudojamo vandens

Tai – ne pirmas kartas, kai internete pasirodo šis gandas. Baltarusijos ir net kai kuriose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse pernai rudenį vis išlįsdavo informacija, neva nuo 2024-ųjų mūsų šalyje planuojama apmokestinti lietų. Buvo teigiama, esą taip valstybė bando lopyti skylėtą biudžetą.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Internete vėl platinama klaidinanti informacija apie Lietuvoje tariamai įvestą mokestį už lietų
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Internete vėl platinama klaidinanti informacija apie Lietuvoje tariamai įvestą mokestį už lietų

Vaizdo įraše, kuriuo anuomet buvo dalijamasi socialinių tinklų vartotojai, rodomas reportažas iš Baltarusijos valstybinio televizijos kanalo „Belarus 1“ žinių laidos.

Jos vedėja taip pat ironizavo, esą Lietuvoje planuojama įvesti visuotinį „lietaus mokestį“, o jau netrukus apmokestins vėją ir saulę.

Tokios sarkastiškos kritikos sulaukė nuo sausio 1 d. pradėjęs galioti įstatymas, kuriuo numatyta, kad visi be išimčių paviršinio vandens naudotojai, išgaunantys vandenį iš tokio telkinio ar planuojantys kalendoriniais metais per parą naudoti 10 kub. m (10 tūkst. litrų) ir daugiau vandens, privalės registruotis specialiame Aplinkos ministerijos sukurtame interneto registre.

Šis registras buvo sukurtas tiems, kurie vartoja vandenį iš valstybinių ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, o ne kaupiantiems lietų statinėse.

Todėl manipuliacijos, neva visiems lietuviams vos palijus bus siunčiamos sąskaitos, – gerokai perdėtos.

Registracijos nereikės naudojantiems mažiau nei 10 kub. m paviršinio vandens iš vieno telkinio per parą, taip pat jei vanduo siurbiamas iš nuosavame sklype įrengto dirbtinio vandens telkinio. Naujoji tvarka nebus taikoma ekstremaliųjų situacijų atveju ir gesinant gaisrus.

Taip pat skaitykite: Valstybinių ežerų ir upių vandens naudotojai nuo 2024-ųjų turės registruotis

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Lietuvos buitiniams vartotojams tenka itin didelis vandens kiekis per metus.

Pristatydamas apmokestinimo projektą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas paaiškino, kas vyks jam įsigaliojus: „Jeigu siurbiate virš 10 kub. metrų per parą vidutiniškai visą mėnesį, jums reikia užpildyti formą, nusiųsti AAA ir kitą dieną jūs jau galite tą daryti, tai yra automatinė tvarka, kaip deklaracija.

Jeigu jūs siurbiate virš 100 kub. metrų, tuomet jau atsiranda mokestinė prievolė.“

Taip pat skaitykite: Ar tikrai Lietuvoje nuo kitų metų įvedamas mokestis už lietų?

Naujoji tvarka aktuali ūkininkams, kurie neturi požeminių gręžinių, daržovių augintojams, sodų bendrijoms ir pan.

Šiuo metu gyventojai ir ūkininkai, jei iš vandens telkinio kas mėnesį išpumpuoja daugiau negu 100 kub. m, už kiekvieną moka po 0,3 cento.

Nemokės ir kūdrų savininkai

Kaip 15min patikino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Jolanta Krasovskienė, teiginiai apie neva apmokestintą lietų neatitinka tikrovės.

Pasak jos, vandens apskaita ir mokesčiai nustatyti už vandens paėmimą iš paviršinio vandens telkinio, o ne už sukauptą lietaus vandenį.

„Taigi „močiutės, renkančios lietaus vandenį į statines daržui palaistyti“, jokios lietaus vandens apskaitos neturės vykdyti“, – apibendrino specialistė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Tropinė liūtis skalauja Vilnių
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Tropinė liūtis skalauja Vilnių

J.Krasovskienė taip pat nurodė, kad registruotis nereikės ir tiems žmonėms, kurie naudoja paviršinį vandenį iš nepratekamo dirbtinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype (pvz., nuosavos kūdros).

15min verdiktas: Melas. Lietuvos gyventojams nebuvo masiškai „apmokestintas lietus“.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis