„Esame pasiruošę bet kam, bet kada“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Jis padėkojo už „visą paramą“, kurios Karakasas, konfrontuojantis su Vašingtonu, sulaukė iš savo sąjungininko Irano.
Venesuela turi didžiausius pasaulyje patvirtintus naftos išteklius, bet jos galimybės iš naftos gaminti benziną ribotos.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija įvedė vienašališkas sankcijas, turinčias sustabdyti Irano naftos produktų eksportą į Venesuelą. Vašingtonas taip pat paskelbė individualių sankcijų Venesuelos ir Irano piliečiams.
Balandžio pradžioje JAV kariuomenė pranešė didinanti budrumą ir dislokuojanti karo laivų netoli Venesuelos – esą dėl padidėjusio organizuoto nusikalstamumo.
Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas sakė, kad Irano laivams pasiekus šalies išskirtinę ekonominę zoną, kurios plotis yra 200 jūrmylių (370 km) nuo kranto, „jie bus pasveikinti“ venesueliečių karo laivų ir lėktuvų.
Nei N.Maduro, nei V.Padrino Lopezas nesakė, kada šie laivai atplauks. Žiniasklaida anksčiau pranešė, kad penki tanklaiviai iš Irano išplaukė pastarosiomis dienomis.
Degalų iš Irano bus atgabenta Venesuelai patiriant didelį benzino stygių. Be to, šalis kovoja su naujojo koronaviruso pandemija.
Venesuelos ekonomika yra smarkiai pakrikusi dėl netinkamo valdymo, korupcijos ir JAV sankcijų. Milijonai žmonių pasitraukė iš šalies, kurioje stinga būtiniausių prekių.
„Kruvinas auksas“
Opozicijos lyderis ir Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas Juanas Guaido, kurį apie 60 valstybių pripažįsta Venesuelos laikinuoju prezidentu, tvirtina, kad Karakasas sumokėjo Iranui už naftą auksu, neteisėtai išgautą kasyklose šalies pietuose.
„Jie už benziną moka kruvinu auksu“, – J.Guaido sakė per vaizdo konferenciją, organizuotą Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Inter-American Dialogue“.
J.Guaido sakė esąs „labai susirūpinęs“ dėl „mėginimo Iranui veikti Venesuelos teritorijoje“, nors tam leidimo nėra suteikusi opozicijos kontroliuojamas Nacionalinis Susirinkimas.
Iranas dažnai reikšdavo palaikymą N.Maduro režimui, taip pat remiamam Rusijos, Kinijos, Turkijos ir Kubos.
Teheranas ir Karakasas užmezgė glaudžius ryšius vadovaujant velioniui Venesuelos prezidentui Hugo Chavezui.
JAV susirūpinimas
JAV admirolas Craigas Falleris, vadovaujantis Floridoje įsikūrusiam JAV Pietų štabui, pirmadienį nurodė, kad Amerika stebi Irano veiksmus „su susirūpinimu“, bet susilaikė nuo komentarų apie tanklaivius.
Irano naujienų agentūra „Fars“ šeštadienį paskelbė, kad Karibų jūroje JAV dislokavo keturis karo laivus „galimai konfrontacijai su Irano tanklaiviais“.
Kitą dieną Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas perspėjo Vašingtoną nemėginti trikdyti degalų tiekimo Venesuelai.
Laiške Jungtinių Tautų vadovui Antonio Guterresui M.J.Zarifas rašė, kad tokie JAV veiksmai būtų „neteisėti ir prilygtų piratavimui“, nurodė Irano užsienio reikalų ministerija.
M.J.Zarifas pridūrė, kad JAV tektų atsakomybė „už bet kokių neteisėtų priemonių padarinius“.
Įtampa tarp Vašingtono ir Karakaso išlieka didelė, Venesuelai atrėmus 52 samdinių, įskaitant du amerikiečius, mėginimą iš jūros įsiveržti į šalį. Šią neįprastą operaciją koordinavo viena privati JAV saugos bendrovė.
N.Maduro dėl šio reido kaltina Vašingtoną ir J.Guaido.
