49-erių Amarilis Azuaje, kuri dirba buhaltere, bet, kaip ir tūkstančiai kitų Venesuelos gyventojų, yra priversta stovėti didžiulėse eilėse prie nukainotų makaronų, mano, kad smūgiai ir taip skylėtai šalies ekonomikai skausmingiausi bus būtent paprastiems žmonėms.
„Tokie dalykai labiausiai pakenkia mums“, – sankcijų baiminasi, nors N.Maduro režimą ir smerkia, A.Azuaje.
Venesuela dabar įsisukusi ne tik į ekonominę, bet ir į politinę krizę. Opozicijos lyderis Juanas Guaido praėjusią savaitę pasiskelbė prezidentu, o jį iškart pripažino JAV, Jungtinė Karalystė ir būrys kitų Lotynų Amerikos šalių.
JAV taip pat paskelbė sankcijų valstybinei naftos įmonei PDVSA, be to, Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžtinai neatmeta karinių veiksmų galimybės.
Pernai gegužę šalies prezidentu, daugelio vertinimu, neteisėtai perrinktas N.Maduro, iš pradžių atsisakęs leistis į bet kokias kalbas su opozicija ir kalbėjęs apie „jankių sąmokslą“, dabar jau kalba kitaip.
Jis duodamas interviu „RIA Novosti“ pareiškė esantis pasirengęs kalbėti su opozicija ir pridūrė, kad pritartų pirmalaikiams rinkimams.
Apklausos rodo, kad būtent naujo – sąžiningo – balsavimo ir derybų, o ne karinio įsikišimo iš užsienio, labiausiai norėtų venesueliečiai, kurie neturi pakankamai maisto ir kenčia didžiausią pasaulyje hiperinfliaciją.
Praras milijardus dolerių
Sankcijas PDVSA JAV paskelbė pirmadienį. Jos reiškia, kad 7 mlrd. Venesuelos valdžiai priklausančių dolerių bus užblokuoti, negana to, režimas ir kitais metais turėtų negauti apie 11 mlrd. dolerių pajamų.
Venesuela turi didžiausius pasaulyje naftos rezervus, tad šalies ekonomika labai priklausoma nuo prekybos juoduoju auksu.
JAV Iždo departamento skaičiavimais, dalis šių lėšų galėtų būti nukreiptos į specialias Venesuelos opozicijai skirtas sąskaitas. Šalyje neabejotinai pradėtų stigti kuro, o Karakasas turėtų ieškoti naujų rinkų.
D.Trumpo administracija ilgai nenorėjo smogti Venesuelos naftos sektoriui – baimintasi pasekmių paprastiems žmonėms. Tačiau iškilus J.Guaido, kuris suvienijo opoziciją, autoritetui nuspręsta pasinaudoti proga.
JAV sprendimas įsigalioja pamažu – per kelerius artimiausius metus numatomi skirtingi etapai, tad skausmas Karakase bus pajustas ne iš karto.
D.Trumpo administracija ilgai nenorėjo smogti Venesuelos naftos sektoriui – baimintasi pasekmių paprastiems žmonėms.
Vis dėlto ekonomistai teigia, kad suvaržymai, dėl kurių dar labiau išaugs infliacija ir suplonės vyriausybės piniginė, neabejotinai pakenks Venesuelos žmonėms.
Ar paskelbs ir apie pagalbos programą?
Venesuelos vyriausybė jau daug metų kaltina JAV ir stambiuosius verslininkus dėl ekonominių problemų – šalies ūkis per pastaruosius šešerius metus susitraukė per pusę.
Žinoma, ekonomistai konstatuoja, jog labiausiai dėl krizės atsakingas pats N.Maduro režimas, vykdantis nacionalizavimo kampanijas ir biudžetą švaistantis taip, kad infliacija be perstojo pučiasi. Be to, valstybės tarnautojai labai korumpuoti ir nuolat sukčiauja.
Šios savaitės žinia apie sankcijas žymi pirmą kartą, kai JAV numatė taikytis į pagrindinę Venesuelos pramonės šaką. Iki šiol sankcijos buvo taikomos paskiriems režimo atstovams.
„Tai tikros ekonominės agresijos prieš vyriausybę pradžia“, – sako Amhersto koledžo mokslininkas Javieras Corralesas, kuris yra parašęs kelias knygas apie Venesuelą.
Konsultacijų kompanijos „Oxford Economics“ ekonomistas Carlosas de Sousa dar neseniai manė, kad Venesuelos bendrasis vidaus produktas šiais metais gali smukti 10 proc. Dabar, kai paskelbta apie sankcijas, jis jau prognozuoja 30 proc. krytį.
Carlosas de Sousa: „Labai tikiuosi, kad bus papildomų priemonių, kurios padėtų išvengti žiauriausių ekonominių pasekmių. Manau, kad Amerikoje suprantama, koks smūgis suduodamas.“
J.Guaido ir jo šalininkai skelbia, kad įšaldytas N.Maduro režimo lėšas, įskaitant 500 mln. dolerių, kurie esą jau dabar prieinami opozicijai, panaudos maistui ir vaistams. Jų skyrimą administruos nevyriausybinės organizacijos.
JAV taip pat pažadėjo pagalbos mažiausiai už 20 mln. dolerių, o C.de Sousa teigė manantis, kad amerikiečiai sankcijas Venesuelos naftos pramonei palydės specialia programa, kuri turėtų sumažinti skausmą paprastiems venesueliečiams.
„Labai tikiuosi, kad bus papildomų priemonių, kurios padės išvengti žiauriausių ekonominių pasekmių. Manau, kad Amerikoje suprantama, koks smūgis suduodamas“, – tvirtino C.de Sousa.
Pajamos labai susitrauks
Apklausos rodo, kad N.Maduro vis dar palaiko maždaug ketvirtadalis Venesuelos gyventojų. Antai į pensiją išėjęs 70-metis Estebanas Soto baiminasi, kad dėl sankcijų gali netekti valdžios malonių – pačios pensijos ir nukainoto maisto.
Vyras kaltina amerikiečius, neva norinčius Venesuelos naftos: „Negali žinoti, kada jie mus subombarduos. Jie tikrai čia neatvyks turėdami gerų ketinimų.“
Kadangi PDVSA greičiausiai nebegalės veikti JAV, Venesuela turi surasti naują rinką 500 tūkst. barelių naftos, kuriuos kasdien nusiunčia į JAV – per Karakasui priklausančią įmonę „Citgo“.
N.Maduro režimas bus priverstas daryti nuolaidų, mat amerikiečių naftos perdirbimo bendrovėse įranga specialiai pritaikyta venesuelietiškos naftos apdirbimui.
Akivaizdu, kad iš prekybos nafta gaunamos pajamos bus mažesnės. Tad vyriausybė turės toliau spausdinti pinigus, o infliacijos lygis, praėjusių metų pabaigoje pasiekęs 1,6 mln. procentų, dar labiau išaugs, sako šalies ekonomistas Orlando Ochoa.
Be to, vyriausybė turės pasirinkti, ar dar labiau apriboti maisto ir vaistų prieinamumą, ar pabandyti pažaboti valdžios sluoksniuose ir kariuomenėje, kuri kontroliuoja maisto importą, išsikerojusią korupciją.
