Venesuelos ekonomikos kracho priežasčių būtų galima ieškoti labai ilgai. Socialistinė sistema sukūrė derlingą dirvą korupcijai, o sotus pragyvenimas iš gamtinių išteklių neskatino žvalgyti alternatyvių pajamų šaltinių. Galiausiai Venesuelą ištiko tai, kas anksčiau ar vėliau nutinka visoms tą santvarką įsidiegusioms valstybėms – milžiniška infliacija, badas ir pabaigos neturinti ekonominė krizė.
Tačiau šiame kontekste viena statistikos eilutė atrodo neįprastai pozityviai – žmogžudysčių skaičius šalyje krenta. 2015 metais vietinės institucijos suskaičiuodavo po 90 žmogžudysčių 100 tūkstančių gyventojų. Praeitais metais šis skaičius nukrito 10 proc. Šalis išlieka nepaprastai žiauria vieta, kur klesti nusikalstamumas, tačiau įprastai prastėjanti ekonomika tik augina kriminalines grupuotes. Kas vyksta?
Kaip išsiaiškino žurnalistai, nusikaltėliai nebeįperka šovinių. Vienas nusikaltėlių guodėsi žurnalistams – „Jei ištuštini dėtuvę – atsikratai 15 dolerių. Jei policija atima tavo pistoletą – atsisveikini su 800“. Kadangi ir vogti nebėra ko, tokie nusikaltėlių darbo kaštai pasidarė nepakeliami. Nevyriausybinės organizacijos teigia, kad dirbantys žmonės gali įpirkti tik būtiniausių produktų. Tuo tarpu šeimas turintys nusikaltėliai nori pinigų. Vogti beveik nebėra ko, o pavogtus daiktus sunku parduoti.
Jei ištuštini dėtuvę – atsikratai 15 dolerių. Jei policija atima tavo pistoletą – atsisveikini su 800.
„Pistoletas kainuodavo vieną tokią kupiūrą, o dabar tai – niekas“, žurnalistams sakė vienas iš nusikalstamos grupuotės narių suglamžydamas 10 bolivarų kupiūrą. Galbūt kadaise tai buvo pistoletas, tačiau šiandien tai cento dalys vakarietiška valiuta.
Pinigai Venesueloje apskritai mažai ką reiškia. Batsiuvys Yordinas Ruizas žurnalistams minėjo – „Jei ir pavagia tavo piniginę, joje nieko nėra“. Paprasti gyventojai grynųjų pinigų beveik nebenaudoja – gatvėse jie mėtosi kaip šiukšlės, dėl kurių alkani gyventojai net nebesivargina pasilenkti.