Pirmieji mūsų tautiečiai į Venesuelą atvyko 1947 metais, tačiau bendruomenė įkurta tik kitais metais, kai šalį pasiekė gausesnis lietuvių būrys. Įvairūs šaltiniai rodo, o ir bendruomenės aktyvistas Vytenis Folkmanas tai patvirtina, kad tuomet Venesueloje apsigyveno apie pora tūkstančių lietuvių.
Daugiausia jie kūrėsi sostinėje Karakase, taip pat jau minėtame Maracay bei Barquisimento, Maracaibo bei Valencia miestuose. Pradžioje lietuvių veikla buvo labai aktyvi – šokių, dainų kolektyvai, skautai, krepšinis, lituanistinės mokyklėlės klestėjo, buvo leidžiamas lietuviškas laikraštis. Vėliau (apie 1960 metus) dalis lietuvių dėl komunizmo grėsmės pasitraukė į Kanadą bei JAV. Pasak V.Folkmano, lietuviai šalį palieka ir dabar dėl itin kontraversiško Venesuelos prezidento Hugo Chavez (Hugas Čavesas) valdymo.
Todėl sekmadienį minimas ne tik bendruomenės jubiliejus, bet ir renkama nauja vadovybė, kuriai teks nelengvas darbas palaikyti lietuviškumą kasmet vis mažėjančioje Venesuelos lietuvių bendruomenėje.
Pirmuoju bendruomenės pirmininku buvo išrinktas Kazimieras Nausėda. Paskutinė šias pareigas ėjo šviesaus atminimo, itin energinga ir pasišventusi lietuvybei Elena Baronas Šulcas. Po kovos su sunkia liga Elenos gyvybė užgeso šių metų balandžio 23 dieną.
Todėl sekmadienį minimas ne tik bendruomenės jubiliejus, bet ir renkama nauja vadovybė, kuriai teks nelengvas darbas palaikyti lietuviškumą kasmet vis mažėjančioje Venesuelos lietuvių bendruomenėje. Šiuo metu, V.Folkmano duomenimis, čia esama apie 100 lietuviškų šeimų. Suburti, surasti juos bandoma įvairiais būdais, neretai pasitelkiant ir telefonų knygas, ir tokius tinklapius kaip facebook, ieškant lietuviškų pavardžių, tik neretai lietuviai jas jau būna praradę per santuokas ir pan.
V.Folkmanas sako, kad lietuvybę Venesueloje palaikyti nėra lengva, mat stokojama ir dėmesio iš Lietuvos. „Manau, kad tai yra neteisinga, nes visi tie Venesuelos lietuviai, kurie jau mirė, visad svajojo apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, dėl to dėjo daug pastangų. O dabar Lietuva mums net nepadeda išlaikyti lietuvių kalbos, galėtų atsiųsti mums lietuvių kalbos mokytojų, nes kitaip po 10 metų čia nebeliks žmonių kalbančių lietuviškai.“ – nuogąstauja V.Folkmanas.
Jis pateikia ir kitą, nusivylimą sukėlusį savo bandymą dirbti su Lietuva. Venesuelos lietuvis norėjo atidaryti kažką panašaus į Lietuvos turizmo informacijos centrą, kur žmonės gautų žinių apie mūsų šalį, nes pasak V.Folkmano pietų amerikiečiai labai mažai ką tenutuokia apie mūsų kraštą. Jis neprašė jokios finansinės paramos iš Lietuvos, tiesiog parašė čionykštėms turizmo agentūroms bei valdžios įstaigoms susijusioms su turizmu, kviesdamas bendradarbiauti, siųsti informaciją, bet nesulaukė nė vieno atsakymo į savo elektroninius laiškus.
Paskutinis Venesuelos lietuvių susitikimas vyko kovo mėnesį, kai buvo švenčiama Lietuvos nepriklausomybės atgavimo diena, tuomet susirinko net 130 mūsų tautiečių.
Šįkart, tikimasi, kad jubiliejuje dalyvaus tie lietuviai, kurie į šalį atvyko prieš tuos šešis dešimtmečius ir buvo bendruomenės kūrėjai: Hermanavičius (90 metų), Petronėlė Gegužis (85), Zaniauskas (80), Petraitis (80), Antanas Šulcas (83), Mažeika (80).
Jubiliejus prasidės Šv. Mišiomis, tuomet vyks pietūs su lietuviškais patiekalais, o galiausiai bus renkamas naujas bendruomenės pirmininkas.
