Padedant Visos Amerikos sveikatos organizacijai (PAHO), abi šalys koordinuos pastangas ieškant finansinių resursų kovai su pandemija, rodo susitarimas, kurį per valstybinę televiziją perskaitė komunikacijų ministras Jorge Rodriquezas.
Anksčiau J.Guaido komunikacijos komanda taip pat pranešė, kad buvo pasirašytas „techninio bendradarbiavimo planas humanitarinei koronaviruso krizei spręsti“.
Abiejų nesutaikomų priešininkų santykiai buvo labai įtempti, dešimtims šalių, įskaitant JAV, po 2018 metų rinkimų, kuriuos J.Guaido vadina suklastotais, pripažinus jį laikinuoju Venesuelos prezidentu.
Pagal pirmadienį Karakase pasirašytą susitarimą nustatomos „prioritetinės“ kovos su pandemija priemonės, įskaitant aktyvių COVID-19 atvejų išaiškinimą, epidemiologinį stebėjimą ir savalaikį užsikrėtusiųjų gydymą.
Abi šalys kol kas nepatvirtino šio plano sąmatos ir tikslių detalių.
Tačiau J.Guaido komanda pareiškime nurodė, kad PAHO gaus lėšas humanitarinei pagalbai, ir patikino, kad pagal susitarimą pinigai bus perduodami tarptautinėms organizacijoms, o ne N.Maduro vyriausybei.
Susitarimą pasirašė sveikatos apsaugos ministras Carlosas Alvarado, parlamentaras Julio Castro ir PAHO atstovas.
Vašingtonas sveikino šį susitarimą.
„Tai svarbus žingsnis, bet tik demokratinė pereiga išgelbės Venesuelą nuo katastrofos“, – tviteryje parašė uždaryta JAV ambasada Karakase.
Baltieji rūmai yra paskelbę Venesuelai finansines sankcijas, kuriomis siekia N.Maduro pasitraukimo iš valdžios.
Oficialiai Venesueloje užregistruota 1 819 COVID-19 atvejų, įskaitant 18 mirties nuo šios ligos atvejus, bet tokios tarptautinės organizacijos kaip „Human Rights Watch“ mano, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni.
Pandemija Venesuelai smogė per rimtą ekonomikos krizę, nulėmusią hiperinfliaciją ir viešųjų paslaugų žlugimą. Naftos kainų kritimas dar labiau pablogino padėtį nuo naftos priklausančioje Venesueloje.
Nuo 2015 metų dėl ekonomikos kracho iš šalies pabėgo maždaug 5 mln. venesueliečių, nurodo Jungtinės Tautos.
